Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. N. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam D. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. gruodžio 27 d. apie 1.30 val., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasiūlęs D. Ž. pasimylėti, o jai nesutikus ir priešinantis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sudavė ranka D. Ž. į galvą ir į kitas kūno vietas ir taip ne mažiau kaip 42 trauminiais poveikiais, iš kurių 13 smūgių į galvą, padarė jai galvos sumušimą, poodines kraujosruvas krūtyse, dešiniame žaste, dilbyje, riešo sąnaryje, plaštakoje, kairiame žaste, blauzdose, kairiame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimus kairės rankos 4-5 pirštuose, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, nugaroje, sėdmenyse, kraujosruvas kaklo dešinės apatinės dalies, krūtinės kairės pusės raumenyse, numovė kelnes, kelnaites, ir užgulęs D. Ž. iš viršaus atliko lytinį aktą ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja D. Ž. prieš jos valią.Be to, D. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą kaltinamas tuo, kad jis nužudė žmogų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d. apie 1.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), prieš tai išžaginęs nukentėjusiąją D. Ž., ir pastarajai pasakius, kad apie tai praneš policijai, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. Ž. jėga numesdamas nuo lovos ant grindų, vieną kartą spirdamas D. Ž. į galvą, po ko rankomis suspausdamas D. Ž. kaklą, dėl ko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą nukentėjusioji D. Ž. mirė, jis jos kūną nutempė bei paslėpė negyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, kur ji buvo rasta 2016 m. gruodžio 29 d. apie 15.05 val., tokiu būdu, jis, siekdamas nuslėpti kitą padarytą nusikaltimą, nužudė nukentėjusiąją D. Ž..D. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gruodžio 29 d. 15.05 val. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Šiaulių apylinkės teismo nutartimis.Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nurodytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Kaltinamasis D. N. skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, šiuo metu toliau mokosi, ryšių užsienyje neturi. Kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma nuo 2016 m. gruodžio 29 d., tačiau baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, jau perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, kaltinamojo vertinimu, toliau laikyti jį suimtą yra netikslinga. Juo labiau, kad būdamas laisvėje jis negalėtų pakenkti procesui. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo ne kartą teistas, tačiau nė karto nebėgo ir nesislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo, to neketina daryti ir ateityje. Kaltinamasis nurodo suprantantis jam gresiančią bausmę ir yra pasirengęs ją atlikti, tačiau iki bausmės paskyrimo nori pabūti laisvėje bei įsigyti daiktus, kurie jam bus reikalingi laisvės atėmimo vietoje. Būdamas suimtas jis to padaryti negali, o vienintelis jam likęs artimas žmogus – močiutė, taip pat neturi finansinių galimybių pasirūpinti jam reikalingų daiktų perdavimu. Kaltinamasis pasižada vykdyti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir laiku atvykti į teismo posėdžius.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo D. N. skundą atmesti.Kaltinamojo D. N. skundas atmetamas.Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo ir liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam D. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. D. N. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nustatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų kvalifikuotą nusikaltimą žmogaus gyvybei, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte. Jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pasekmės yra negrįžtamos. Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos (BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkto sankcija). Pagal teismų formuojamą praktiką, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nėra saistomas itin stipriais bendruomeniniais ar šeimyniniais ryšiais, nevedęs. Jis turi vieną mažametį vaiką, tačiau jį augina motina. Kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo dirbo ir anksčiau nėra slėpęsis nuo teisėsaugos institucijų, neturi ryšių užsienyje, tačiau šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Byloje nėra duomenų, jog D. N. turėtų nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomai registruotino turto. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jo darbinė patirtis neilga, o tai neduoda pagrindo išvadai apie susiformavusius ilgalaikius ir teigiamus darbinius ryšius. Be to, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui ir galimai padarė nusikaltimus, už kuriuos jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis D. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam D. N. taip pat pratęsė suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. esant pagrindui manyti, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.Kaip jau buvo minėta, D. N. kaltinamas vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, galimu padarymu. Iš bylos duomenų matyti, kad iki sulaikymo D. N. dirbo. Tačiau jis praeityje vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, po to teistas du kartus, vėl galimai nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, be to, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat D. N. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius administracinius pažeidimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog jis yra linkęs pažeisti įstatymus, nusikalsti. Be to, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų specifika ir jų padarymo pobūdis rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis D. N. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus). Kaltinamasis skunde atkreipia dėmesį, kad jis laikomas suėmime jau gan ilgai, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam D. N. BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas dvidešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.Kaltinamojo skunde taip pat nurodoma, kad laikyti jį suimtą nebetikslinga, nes byla jau perduota į teismą, o jam reikia apsipirkti ir tinkamai pasiruošti galimam bausmės atlikimui. Priešingai kaltinamojo teiginiams, bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje savaime nesuponuoja išvados, jog yra išnykę griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai ir kaltinamajam turi būti skiriamos kitos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis užtikrina pataisos įstaigose bausmes atliekantiems asmenims teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.Įvertinus kaltinamojo D. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus teistumus, socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu kaltinamojo D. N. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.