Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. K., jos atstovei advokatei Agatai Staševskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2016 m. birželio 15 d., apie 11.45 val., vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama lygiareikšmių kelių sankryžoje Vilniuje, Mileišiškių Sodų 11-ąja g. – Mileišiškių Sodų 2-ąja g., nedavė kelio automobiliui Hyundai IX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavusiam iš dešinės pusės Mileišiškių Sodų 2-ąja g., bei sukdama į Mileišiškių Sodų 2-ąją g., įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su automobiliu Hyundai IX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais Z. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 108, 155 ir 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Z. K. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 15 d., apie 11.00 val., sankryžoje Mileišiškių sode, tuo metu, kai suko automobilį, stabdė jį ir susidūrė su kitu automobiliu. Su asmeniu apie 15 minučių aiškinosi dėl įvykio, jis nieko nepasakė, kadangi ji skubėjo, išvažiavo pas klientus. Policijos nekvietė, suprato, kad jis neturi pretenzijų. Sutinka, kad padarė kvailystę, tačiau tikslo pasišalinti ji neturėjo. Blogai vertina savo elgesį, labai dėl to gailisi. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi prarastų darbą ir pragyvenimo šaltinį. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą, kadangi gaunama pensija yra labai maža.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Z. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Z. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Iš 2016 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 15 d., apie 12.04 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, pastebėtas automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas T. L. paaiškino, kad, važiuodamas Mileišiškių Sodų 2-ąja gatve, privažiavus lygiareikšmių kelių sankryžą su Mileišiškių Sodų 1-ąja gatve, iš dešinės pusės išvažiavo VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė. Automobilį VW Golf vairavo iš matymo pažįstama moteris. Apžiūrėjus automobilį, pastebėjo bamperio sugadinimą, tačiau moteris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sugadinimų aukštis 0,35 – 0,60 m (b. l. 4). Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), T. L. 2016 m. birželio 15 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2016 m. birželio 15 d., apie 11.45 val., vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiai važiavo Mileišiškių Sodų 2-ąja gatve, kai prieš jį išniro tamsios spalvos automobilis, atliekantis posūkį į dešinę iš Mileišiškių Sodų 1-osios gatvės, T. L. bandė stabdyti, bet nestipraus susidūrimo išvengti nepavyko, po susidūrimo automobilio vairuotoja atsitraukė, išlipo aiškintis, apžiūrėję nežymius pažeidimus, kalbėjosi apie 10 minučių, po to automobilio VW Golf vairuotoja sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 8), Z. K. paaiškinimas (b. l. 10), 2016 m. birželio 22 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūros metu nustatytas automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio nubrozdinimas, apgadintas priekinis žibintas iš kairės pusės ir automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio nubrozdinimas, priekinio valstybinio numerio įlenkimas (b. l. 12–17), paaiškinimai (b. l. 18–19, 21), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktas, iš kurio matyti, jog automobilio VW Golf vairuotoja Z. K. lygiareikšmių kelių sankryžoje iš Mileišiškių Sodų 11-osios gatvės suko į dešinę, į Mileišiškių Sodų 2-ąją gatvę, Mileišiškių Sodų 2-ąja gatve iš dešinės pusės prie jos artėjo automobilis Hyundai, vairuojamas T. L., automobiliui VW Golf iš dalies įvažiavus į Mileišiškių Sodų 2-ąją gatvę, į jo priekinę dalį atsitrenkė automobilis Hyundai, automobilis VW Golf į automobilį Hyundai buvo pasisukęs dešiniuoju šonu ir priekine dalimi, kontaktas vyko tarp automobilio Hyundai priekinio bamperio plastikinės apdailos apatinės dalies kairiojo krašto ir automobilio VW Golf, priekinio valstybinio numerio ženklo bei jo tvirtinimo rėmelio, susidūrę automobiliai liko stovėti susiglaudę kontaktinėmis plokštumomis; susidūrimo metu automobilis VW Golf stovėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu; automobilio VW Golf vairuotoja Z. K. lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės prie jos artėjusiam automobiliui Hyundai, be to, sukant į dešinę, Z. K. vairuojamas automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, dėl ko buvo sudaryta kliūtis automobilio Hyundai judėjimui, išvardinti Z. K. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 25–28). Šie įrodymai patvirtina, kad Ž. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 108 ir 155 punktų reikalavimus, nulėmusius nukentėjusiajam T. L. priklausančios transporto priemonės apgadinimus, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal jų padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Byloje nėra ginčo, kad susidūrus Z. K. ir T. L. vairuojamiems automobiliams įvyko eismo įvykis. Pagal Kelių eismo taisyklių 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Z. K. po eismo įvykio su kito automobilio vairuotoju aiškinosi įvykio aplinkybes, tačiau, nesurašius deklaracijos, tiesiog išvažiavo. Nagrinėjamu atveju Z. K. nurodoma priežastis, dėl kurios ji išvažiavo (nes jai reikėjo skubiai išvažiuoti, kadangi pensininkė laukė pensijos), taip pat tai, kad jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, ji turėjo galiojanti civilinės atsakomybės draudimą, nelaikytina aplinkybėmis, šalinančiomis jos atsakomybę. Esminis momentas šioje situacijoje yra tai, kad Z. K., žinodama (privalėdama žinoti, kaip asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones) minėtus KET reikalavimus, jų neįvykdė ir, teismo vertinimu, tai padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad ji susijusi su eismo įvykiu ir iš jo pasitraukė suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. norėjo taip elgtis.

Dėl bylos nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas buvo pratęstas laiku (b. l. 29). Z. K. atstovės teigimu, ši byla buvo tiriama nepagrįstai ilgai ne dėl nuo jos atstovaujamosios valios priklausančių priežasčių, todėl turi būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad minėtas terminas gali būti pratęstas ir dėl kitų priežasčių, o ne būtinai dėl su pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susijusių priežasčių. Z. K. atstovė yra teisi, teigdama, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. birželio 15 d., jame dalyvavusių asmenų paaiškinimai buvo gauti dar 2016 m. birželio 22 d., transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas surašytas taip pat 2016 m. birželio 22 d. Tačiau 2016 m. birželio 30 d. apklaustas įvykio liudininkas, 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomus paaiškinimus davė pati Z. K., nurodžiusi dar vieną įvykio liudininką, kuris buvo apklaustas 2016 m. spalio 5 d., o 2016 m. spalio 10 d. nutarta skirti byloje ekspertizę. Taigi iš šių aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai vilkino tyrimą, todėl nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

Kaip minėta, Z. K. padarytos veikos (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) ir pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) teisingai kvalifikuotos pagal jų padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Tačiau pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas – ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, darytina išvada, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Z. K. veikos, administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinos atitinkamai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Nors byloje nėra duomenų apie padarytos žalos tikslų dydį, teismas Z. K. padarytą veiką, pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kvalifikuoja būtent pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į byloje esančias automobilių nuotraukas, iš kurių matyti, kad kito automobilio apgadinimai nėra žymūs, be to, teismo nuomone, nesant objektyvių duomenų apie padarytą žalą, asmeniui taikytinas jo teisinei padėčiai byloje palankesnis įstatymas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (nusižengimai susiję su transporto eismo saugumu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kito asmens automobilio apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, o nusižengimas, susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio, pasireiškė tiesiogine tyčia), į Z. K. asmenybę (dirbanti, pensinio amžiaus, našlė, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, b. l. 2–3), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padariusi minėtus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Z. K. gailisi dėl padarytų veikų, paaiškino, dėl kokių priežasčių pasitraukė iš įvykio vietos, yra pensinio amžiaus, tačiau dirba), Z. K. skirtinos ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, mažesnės negu sankcijoje numatytos minimalios baudos, skiriamas baudas subendrinant apėmimo būdu (ANK 34, 38 straipsniai), netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismui manant, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta be minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo (ANK 27 straipsnis).

Atsižvelgdamas į Z. K. prašymą, asmens turtinę padėtį (gaunamos mėnesinės pajamos neviršija 350 Eur), skirtinos baudos dydį, teismas baudos mokėjimą išdėsto 6 mėnesiams (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jai 10 (dešimties) Eur baudą.

Z. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai 300 (trijų šimtų) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, Z. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Z. K. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant po 50 (penkiasdešimt) Eur.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos pirmą dalį turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16064067693. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.