Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo M. G.:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, padarymą, skirtas – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto P. G. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. E 002905, konfiskavimu;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta – 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) litų bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą, skirta –100 (vieno šimto) litų bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą, skirta – 30 (trisdešimties) litų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda M. G. paskirta – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto P. G. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. E 002905, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 7 d., apie 4.10 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą P. G. vardu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes nėra jos įgijęs ir būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 18895, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 1503405, galioja iki 2014-05-19, jam nustatytas 1,40 promilės girtumas). Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagal nustatytą tvarką neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Pažeidimą padarė pakartotinai po to, kai jam 2012 m. spalio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kuri yra neįvykdyta. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 238 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Apeliaciniu skundu P. G. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą ir neskirti transporto priemonės, automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Skunde nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, todėl prarado galimybę atvykti į aptariamos administracinės bylos nagrinėjimą ir išsakyti savo poziciją byloje aktualiais klausimais, kiek tai susiję su jos, kaip transporto priemonės savininkės, elgesiu. Teigia, kad ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Minėtame straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, o jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Nurodo, kad šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą jai įteiktas nebuvo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis buvo siųstas ne jos gyvenamosios vietos adresu (ji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuo buvo išsiųstas šaukimas). Nurodo, jog apie tai, kad jos atžvilgiu yra pradėta administracinė procedūra, ji sužinojo tik 2014 m. balandžio 10 d. iš UAB „T.“ gavusi pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Be to, nurodo ir tai, kad automobilį, tam, kad jį suremontuotų prieš atliekant techninę apžiūra, ji buvo patikėjusi savo vaikaičiui, kuris jai neužsiminė apie susiklosčiusią situaciją. Tik vėliau, apeliantės teigimu, jau prispirtas aplinkybių, vos dvidešimties sulaukęs ir gyvenimiško patirties stokos turintis jos anūkas E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), papasakojo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį pasiėmė savavališkai, be niekieno (taip pat ir be jo paties žinios). Teigia, kad anūkas jai paaiškino, jog M. G., niekieno neatsiklausęs, savavališkai pasiėmė automobilį ir išvyko į namus, todėl jis neturėjo jokių objektyvių galimybių sutrukdyti M. G. įgyvendinti jo sumanymą – parvažiuoti namo į vos už kelių kilometrų esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis tuo metu gyveno. Dėl to teigia, kad administracinę bylą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė ir neįvertino, todėl mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti jai priklausantį automobilį, neteisėta ir pagrįsta. Be to, nurodo ir tai, kad jai šiuo atveju padaryta didelė turtinė žala – konfiskuota jos transporto priemonė ir reikalaujama iš jos padengti išlaidas už priverstinį (be jos valios) vykusį automobilio saugojimą, todėl apeliantė teigia, kad ji laikytina nukentėjusiąja. Todėl, P. G. teigimu, nepripažinus jos nukentėjusiąja, ji negalėjo pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš savo nagrinėtų bylų (Nr. N575-3213/2010) akcentavo, kad esant išskirtinei situacijai, kada automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, galimas privalomos nuobaudos netaikymas. Apeliantei akivaizdu, kad senyvo amžiaus automobilio savininkė nėra atsakinga už automobilio panaudojimą darant pažeidimą. Taip pat mano, kad pripažintina, kad tiek iš jos pusės (taip pat ir iš jos anūko, kuriam buvo patikėtas automobilio remontas) buvo imtasi visų prieinamų priemonių, kad neatsitiktų tai, kas, deja, nutiko. P. G. nuomone, apylinkės teismas turėjo nustatyti, jog susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti nagrinėjamoje byloje taikyti ATPK 30 straipsnį ir neskirti automobilio konfiskavimo.

Atsiliepimu į P. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas J. S. prašo P. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildoma remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Pirmiausia bylos duomenys tvirtina tai, kad administracine tvarka nubaustas asmuo M. G., pažeidimų padarymo metu vairavo ne jam, o apeliantei P. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (7 b. l.). Antra, nors byloje ir yra duomenų, kad P. G. buvo siųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau matyti tai, kad šis pranešimas buvo siųstas ne jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimą (22, 31 b. l.), o (duomenys neskelbtini) pšt., (duomenys neskelbtini) kaimą (13 b. l.). Be to, iš bylos medžiagos matyti tai, kad ir pats apylinkės teismas, pranešimą apie bylos nagrinėjimą apeliantei išsiuntęs ne tuo adresu, skundžiamą nutarimą jau siuntė tinkamu adresu – (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skundžiamu nutarimu konfiskuotos transporto priemonės automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei P. G. būtų buvę pranešta apie ją tiesiogiai liečiančio proceso Pakruojo rajono apylinkės teisme datą ir laiką. Šie nustatyti faktai – nepranešimas P. G. apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jos nepripažinimas nukentėjusiąja, nors ji visiškai atitinka ATPK 273 straipsnyje apibrėžtą nukentėjusiojo asmens statusą, rodo apylinkės teismo padarytą esminį pažeidimą. Šioje situacijoje pažymėtina, kad efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms gali turėti įtakos administracinės bylos išsprendimas, turėtų teisę dalyvauti procese. Šiuo atveju P. G. turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo, kaip konfiskuotinos transporto priemonės savininkės, teises, todėl ji turi ir teisę dalyvauti procese.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (administracinė byla Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (administracinė byla Nr. N444-371/2011). Šiuo atveju, apylinkės teismas, pažeisdamas anksčiau nurodytas nuostatas, teismo posėdžio protokolo nerašė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą, neužtikrino konfiskuotino turto savininkei galimybės dalyvauti procese, tuo pažeidė procesines teises normas (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, nagrinėti iš naujo, nurodant iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių ir vengdamas iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, skundą nagrinėjantis teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimais. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.