Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016 m. sausio 6 d., apie 21.45 val., Kaune, Vokiečių g. ties namu Nr. 95, vairavo transporto priemonę automobilį Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,46 promilių) girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje konstatuojama, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad V. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Ekspertas G. A. C. paaiškino, kad byloje yra duomenys, kad 0.05 val. buvo paimtas kraujas , t.y. praėjus 2.27 val. nuo alkotesterio parodymų. Kraujas rodė 0,20 promilės. Kai kraujyje randama alkoholio, vadinasi alkotesteris nebuvo suklaidintas, molekulės buvo ne burnoje, o plaučiuose. Kas valandą kūnas šalina iš savęs vidutiniškai 0,15 promilės/val. Skirtumas tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo įvyko dėl to, kad alkotesteris matuoja alkoholį arteriniame kraujyje, o kraujas imamas iš venos. Dėl to gali būti skirtumas. Dalis alkoholio šalinama per plaučius, dėl ko gali būti skirtumas tarp arterinio ir veninio alkoholio kiekio. Jeigu žiūrėti į alkotesterio parodymus, tai per 2,5 val. asmuo sugebėjo šalinti iš plaučių alkoholį. Tačiau kraujas vis dėlto rodo, kad yra 0,20 promilių. Visi duomenys rodo, kad patikrinimo alkotesteriu metu alkoholis buvo kūne, ne burnoje. Ši apskaičiavimo metodika yra patvirtinta visame pasaulyje, yra formulė, kuri yra tarptautinė teoriškai, rodo kaip skaičiuoti, kiek turėtų būti promilių pavartojus tokį kiekį. Kas susiję su promilėmis, yra žinoma, kad 1 promilė yra kiek gramų gryno spirito yra kiekviename kg kūno skysčių, ši formulė naudojama visame pasaulyje, dėl alkoholio šalinimo irgi priimta visame pasaulyje, kad nuo 0,05 iki 0,30 promilių/val., t.y. vidutiniškai 0,15 promilių/val. Kai sergama tam tikromis ligomis dėl alkoholio šalinimo nėra išimčių, šalinimas priklauso nuo fizinio aktyvumo. Už alkoholio šalinimą daugiau negu 90 proc. atsako kepenys, o ne širdis ir mažiau negu 10 proc. alkoholis šalinamas per kvėpavimą, šlapimą, prakaitą ir tuštinimąsi, širdis neatsako už alkoholio skaldymą, už tai atsako kepenys. Tai nepriklausomai nuo širdies būklės, daugiau priklauso nuo kepenų būklės, tada jau keičiasi ir alkoholio pasisavinimas, ir girtumas gali būti kitoks, kai žmogus serga kepenų ligomis.

Liudytojas A. A. parodė, kad paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholį, atsakė neigiamai. Prietaisas parodė 0,46 promilės, atėmus paklaidą 0,43 promilės. Vairuotojas galimai sakė, kad vartojo širdies lašus, tačiau jų kiekis turėjo būti didelis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad V. L. 2016-01-06 21.38 val. nustatytas 0,46 promilių girtumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-17).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

Teismas tik kaip gynybinę versiją vertina argumentus, kad V. L. vartojo vaistus nuo širdies ligų ir tai galėjo įtakoti prietaiso parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po teisės pažeidimo padarymo prisipažino kaltu, gailėjosi (b.l.1). Reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad praėjus daugiau kaip 2 valandoms, asmens biologinėje terpėje (kraujuje) buvo rasta alkoholio. Kaip paaiškino ekspertas, tai rodo, jog alkotesteris užfiksavo ne burnoje buvusias alkoholio molekules, galimai nuo vaistų, bet alkoholio koncentraciją organizme. Nepagrįstas argumentas, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas kompetentingas naudoti prietaisą, nėra duomenų apie tai, kad jis būtų suinteresuotas apkaltinti V. L. teisės pažeidimo padarymu.

V. L. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybes – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ATPK 30 str., pažeidėjui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti jį 330 (trijų šimtų trisdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16054396136.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.