Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams R. B., K. M. dėl pažeistų teisių gynimo, leidimo išdavimo, tretieji asmenys S. B., I. Ž., T. J.-Ž., I. S., V. Š., P. Š., L. V. Ž., E. V., J. V., A. V., I. T., R. Ž., V. V., UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija-Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo A. V. parodė, jog jis šiame name 1955 metais gimė ir lyg šiol gyvena bute Nr. 8. Ieškovė 2004 metų birželio mėnesį savavališkai užmūrijo įėjimą į bendrą rūsį, yra užėmusi dalį rūsio patalpų, kuriose pasidarė poilsio zoną, iš savo buto įsirengė į rūsį laiptus, ir tokiu būdu įsirengė dviejų aukštų butą, tačiau šios rekonstrukcijos nėra įteisinusi, todėl ji nemoka už faktiškai jos naudojamam plotui teikiamas komunalines paslaugas. Nuo 2004 metų ieškovė savavališkai padarė įėjimą iš savo buto per balkoną, su šia rekonstrukcija nesutinka. Ieškovei kai kurie šio namo gyventojai davė sutikimą avariniam išėjimui bei atsisakyti centrinio šildymo, mano, kad įėjimui į ieškovės butą iš gatvės per balkoną, namo gyventojai sutikimo nedavė.

Trečiasis asmuo I. T. parodė, jog ji nuo 1968 metų gyvena bute Nr.9. Ieškovė 2004 metais padarė atskirus įėjimus į savo butą iš gatvės, bei į rūsį. Su ieškove namo gyventojai ne kartą kalbėjosi dėl jos įrengtų patalpų rūsyje, nes ji šios rekonstrukcijos nėra įteisinusi. Dėl ieškovės reikalavimo atlikti rekonstrukciją atskiram įėjimui iš gatvės, prašė spręsti teismo nuožiūra.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2014-02-26 išvadoje (1t. b.l.58-60) nurodyta, jog ieškiniu teikiamas prašymas leisti ruošti ir derinti atskiro įėjimo projektą (duomenys neskelbtini), neatitinka šiuo metu esančių paveldosauginių reikalavimų ir remiantis byloje pateiktais duomenimis, tokiam projektui nebūtų pritarta. Tuo pačiu pažymėta, kad nei pats projektas, nei projektiniai pasiūlymai nėra pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1.Teismas nagrinėdamas bylą faktiškai nukrypo nuo ieškininio esmės, teismo posėdyje nagrinėjo trečiojo asmens A. V. iškeltą rūsių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje įteisinimo klausimą. Šis klausimas yra visiškai nesusijęs su byla.

2. Teismo sprendime pateikti niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys objektyvios tiesos argumentai ir faktai. Atsakovė R. B. butą įsigijo 2004 m. pavasarį, kai namas nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, (laiptai, atskiras įėjimas jau buvoįrengti).

3. Ieškovė butą įsigijo 2014-06-14 jau su atliktu remontu. Remontas buvo atliktas 2003 m. rudenį, jai nesant savininkei. Tai liudija, byloje pateiktas gyventojų sutikimas atskiram įėjimui (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovė atskiru įėjimu naudojasi daugiau, kaip 10 metų.

4. Teismas visiškai ignoravo byloje pristatytą suderintą statybos projektą dėl atskiro įėjimo, vadovaujasi Kultūros paveldo departamento išvada, kuri yra tik koncepcija ,vizija, tai tarpinis dokumentas, kol nebuvo projekto. Neteisingai, konstatuoja, kad projektas nesuderintas su kultūros paveldo departamentu. Projektas yra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento, Kultūros paveldo departamentu. Tai yra esminis įrodymas. Kultūros paveldo ekspertizės aktas yra pateiktas su statybos projektu byloje, kur konstatuojama, kad statybos projektas atitinka visus įstatymų numatytus reikalavimus, nepažeidžiamos statinio autentiškumo ir nustatytų pastato vertingų savybių, atitinka kultūros vertybės- statinio apsaugos tvarkymo reikalavimus. Įvertinus objekto vietą, apžvelgiamumą ir kontekstą, keli pakabinami laipteliai ateinant į pagrindinį namo įėjimą, už balkono kampo, net nesimato.

5. Išvadoje, kuri surašyta 2014-02-26 konstatuojama, kad nebuvo pateikti projektiniai pasiūlymai. Projektui pritarta 2014-07-16, Reg.Nr.388, ir tai yra pagrindinis dokumentas. Pastatas karo metais buvo sugriautas ir atstatytas tarybiniais metais, neišlaikant architektūrinių elementų, pakeista visiškai namo charakteristika, jo saugojimo režimas nėra griežtas, panaikinti kiti buvę atskiri išėjimai, tame tarpe ir buvęs atskiras įėjimas į ieškovei priklausantį 4 butą, išlikęs tik atskiras 1 buto įėjimas, tai faktas, kurio nereikia įrodyti, tai atžymėta ekspertizės akte (toks buvęs ir į 4 butą). Statybos projekte leidžiama permatomu stiklu įstiklinti balkoną, kadangi pirmas aukštas yra nesaugus kriminologiniu požiūriu, to suprasti nenori kai kurie aukštesnių aukštų kaimynai, kuriems tai nėra aktualu .Ieškovei nesaugu gyventi bute su atviru balkonu, tai žeidžia jos teises.

6. Balsų skaičiavimo komisijos protokole, kuris surašytas laikantis tai reglamentuojančių teisės normų užfiksuota, kad balsavimu pritarė 6 patalpų savininkai, (pritrūko tik vieno teigiamo balso). Viso patalpų name yra 13.

7. Teismas siūlė tikslinti ieškinio reikalavimą, įtraukiant atsakovais visus patalpų bendrasavininkus, kurie neišreiškė valios dėl ieškovės norimo vykdyti projekto, nepagrįstas. Ieškovas laisva valia turi teisę pasirinkti atsakovą.

8. Pagal Kasacinio teismo praktiką bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą konkrečiu atveju turi būti protingai motyvuotas, bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita taip pat pasverti ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. (LAT 2012-04-10 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2012). To teismas priimdamas sprendimą nepadarė.

9. Byloje yra pateikta laisvos formos pritarimas atskiro įėjimo įteisinimui kaip reikalauja statybos įstatymas, architektūrinė dokumentacija sutvarkyta, paruoštas statybos projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus m. savivaldybe. Ieškinio dalykas yra leisti įsiteisinti statybos dokumentus be atsakovų sutikimo, o ne statybos projekto nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė (ieškovė) pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus: butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius, sutikimus dėl atskiro įėjimo į butą įsirengimo, VĮ Registrų išrašus, 2015-02-11 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio raštą ir neatsiejamą prašymą Kultūros paveldo departamentui, kadangi nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliantė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų ir tokia įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau.

CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai susiję su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, priešingą suinteresuotumą turinčios bylos šalys yra susipažinusios su šiais įrodymais ir dėl jų pasisakė (turėjo galimybę pasisakyti) savo atsiliepimuose, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, t.y. ieškovės teisės leisti ruošti ir derinti statybos projektą, įrengiant naują įėjimą per jai priklausantį balkoną, nesant bendraturčių K. M. ir R. B. sutikimo.

Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Rengiant ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinio remonto projektą statinio bendraturčių sutikimų gavimas numatytas ir Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p..

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą ( t.1, b.l.5), kuriame nurodyta, jog įteisinti įrengtą atskirą įėjimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per balkoną ir balkono įstiklinimą balsavo iš viso 7 butų savininkai, iš jų 6 pritarė ir 1 nepritarė. Pirmos instancijos teismas vertindamas šį protokolą nurodė, jog nėra aišku, kurie šio namo gyventojai balsavo „už“ ir kurie „prieš“ ieškovės prašomam pritarti statybinių darbų projektui. Apeliantė, siekdama paneigti šiuos pirmos instancijos argumentus, pateikė teigiamai balsavusių asmenų biuletinių kopijas, iš kurių matyti, kad apeliantės atskiram įėjimui iš balkono pritarė 1 buto savininkas I. Ž., 3 buto savininkas I. S., 4 buto savininkė O. B., 6 buto savininkė L. V. Ž., 9 buto savininkė I. T. ir sandėlio patalpos savininkė Toma J. Ž. (t.2, b.l.189-193). Tretieji asmenys P. Š., V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2013 metų lapkričio mėnesį vykusį balsavimą dėl leidimų įsirengti atskirą įėjimą į butą iš lauko ir įrengti atskirą patekimą iš buto Nr. 4 nepritarė tretieji asmenys I. S., E. V., J. V., A. V., P. Š., R. Ž., I. T., S. B., R. B., V. V. ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė balsavimo raštu biuletenius (t.1,b.l.110-117). Tuo pačiu klausimu buvo surengti du balsavimai, kai kurie bendraturčiai tuo pačiu klausimu balsavo skirtingai. Vėlesniu balsavimu buvo formuluojamas klausimas tik dėl balkono pertvarkymo. Balsavimas buvo organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-895 Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše patvirtintomis taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog skirtingai balsavę I. S. ir I. T., įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, prieštaravimų dėl apeliantės atskiro įėjimo projekto neteikė. Apeliantės atskiro įėjimo įrengimui pritarė 6 bendraturčiai iš 13, nesant balsų daugumos, apeliantė, gindama savo pažeistas teises, pareiškė ieškinį dėl teisės atlikti statybos darbus, be dviejų bendraturčių sutikimų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą būtų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į pastato bendrojo naudojimo patalpas (Lietuvos Auščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 m.). Tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendraturčio ieškinys dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo be kitų bendraturčių sutikimo teismo tenkinamas, jei teismas nustato, kad bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą konkrečiu atveju yra nepakankamai motyvuotas, t.y. ieškovo teisės kitų bendraturčių yra varžomos nesant tam pakankamo pagrindo. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai savo atsisakymą tinkamai motyvavo. Atsakovas K. M., kodėl nesutinka su ieškovės reikalavimu leisti ruošti ir derinti statybos projektą atskiro įėjimo įteisinimui į apeliantei priklausantį butą, jokių savo atsisakymo motyvų nepateikė. Atsakovė R. B. nurodė vienintelį argumentą, kad ji, įsigydama butą šiame paminklosauginiame pastate, turėjo lūkesčius gyventi istoriškai senoviniame pastate, kuris yra paveldas ir saugomas valstybės. Byloje nustatyta, jog pagal esamus pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje istorinius duomenis, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo atskiras įėjimas iš lauko su lauko laiptais. Pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra kultūros paveldo statinys. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys patikrinęs pateiktus daugiabučio gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1A3p) buto Nr. 4 perplanavimo, įrengiant atskirą įėjimą kapitalinio remonto projekto projektinius pasiūlymus (registro Nr. 171-PP, 2014-06-17) išdavė specialiuosius paveldosauginius reikalavimus (laikinąjį reglamentą) 2014-07-24 Nr.EV-377 techniniam projektui rengti bei suderino techninį projektą (reg. 388, 2014-07-17). Kartu su techniniu projektu pateikta specialioji paveldosauginė ekspertizė (2014-07-04 Nr. 04-04) (2 tomas, b.l. 46-50) kurioje nurodytos projekto įvertinimo išvados: Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1A3p), Vilniuje, buto Nr. 4 (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projekto: buto Nr. 4 perplanavimas, įrengiant atskirą įėjimą, sprendiniai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Projektui siūloma pritarti. Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys patvirtino, jog apeliantės suderintas projektas nepažeidžia Namo (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10619) bei Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus objekto kodas Kultūros registre 33653) vertingųjų savybių (t.3, b.l.74). Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2014-02-26d. Kultūros paveldo departamento išvada, kai Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui nebuvo pateikta projektas ar projektiniai pasiūlymai, susiję su pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos remonto ar rekonstrukcijos darbais, neteisingai projekto suderinimą su Kultūros paveldo Vilniaus teritorinio padalinio skyriumi vertintino kaip prieštaraujantį aukštesnės institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadai. Atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visetą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Trečiųjų asmenų A. V. ir R. Ž. atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, susiję su apeliantės užimamu rūsio plotu nevertinami, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Priėmus naują sprendimą keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teismas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėtas žyminis mokestis sudarė 41,70 Eur (144 Lt), už apeliacinį skundą -42,22 Eur. Pašto išlaidos pirmos instancijos teisme sudarė 54,39 Eur (187,80 Lt). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turėjo ieškinio ir apeliacinio skundo vertimo išlaidų iš lietuvių į italų kalbą, t.y. 55,03 Eur (190 Lt) už ieškinio vertimą ir 207 Eur už apeliacinio skundo vertimą. Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1,2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi R. B. prašymu ieškovė buvo įpareigota pateikti procesinių dokumentų vertimus į italų kalbą, spręstina, jog šios išlaidos turi būti priteisiamos tik iš atsakovės R. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės O. B. ieškinį tenkinti, pripažinti ieškovei teisę rengti daugiabučio gyvenamojo namo J. J. g. 3 (un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1A3p), Vilniuje, buto Nr. 4 (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto projekto: buto Nr. 4 perplanavimas, įrengiant atskirą įėjimą į butą per esamą balkoną be gyvenamojo namo bendraturčių K. M. ir R. B. sutikimo.

Priteisti ieškovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 303,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 27,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.