Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-2628-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
T-2628-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
I. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-2628-753/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 17 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 15 d. priimtu nutarimu Nr. LPK-239 nutarta taikyti nuteistajam I. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, du kartus skatintas, dalyvavo Adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, prevencinio pobūdžio psichologinio konsultavimo programose bei mokymuose, konsultavosi su įstaigos psichologu, dirba, įgijo staliaus bei siuvinių gamintojo specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. V. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2007 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2019 m. balandžio 24 d. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Anksčiau teistas už plėšimą ir vagystę.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, du kartus skatintas, dalyvavo Adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, prevencinio pobūdžio psichologinio konsultavimo programose bei mokymuose, konsultavosi su įstaigos psichologu, dirba, įgijo staliaus bei siuvinių gamintojo specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, I. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vertintina ir tai, kad nuteistasis I. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: dvidešimt septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2016 m. rugpjūčio 18 d., taip pat keturis kartus svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobaudos neskirtos, skatintas tik du kartus, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal „OASys“ metodiką I. V. nustatyta žema (24 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 5 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka aktualūs nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija; alkoholio vartojimas ir vartojimo pateisinimas; impulsyvumas; padidinta savivertė; pataisos įstaigos priežiūros ir apribojimų nepaisymas; empatijos stoka; sąžinės ir atgailos stoka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad I. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiąja metu, sudavė jai ne mažiau kaip penkis tiesioginius smūgius plaktuku į galvą, padarydamas muštinės žaizdas ir kaukolės skliauto bei pamato lūžį, galvos smegenų sumušimą, dėl ko nukentėjusioji mirė), teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, šiuo metu savo kaltę neigia, atsakomybės už tai neprisiima, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neigia turintis alkoholio vartojimo problemų, tačiau nusikaltimą, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis ne kartą baustas už alkoholio vartojimą. Nuteistasis, kalbėdamas apie ateitį ir ją planuodamas, per daug nesirūpina, konkrečių planų nedetalizuoja. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis I. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam I. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. LPK-239.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. LPK-239 taikyti nuteistajam I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė