Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), D. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. 09.52 val., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Taip D. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta 90 eurų bauda.

Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. M. yra jo sutuoktinė, tačiau jie nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio kartu negyvena. Iš D. M. gavo žinutę, kad jis vairavo automobilį su pasibaigusiu draudimu, tačiau jis tuo metu buvo įsitikinęs, kad automobilis yra apdraustas. Automobilis buvo draustas per brokerį, tuo metu, matyt, įvyko nesusižiūrėjimas ir padarė pažeidimą. Jis vienintelis naudojasi automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai yra santuokoje įgytas automobilis. 2023 m. gegužės 11 d. D. M. nesinaudojo tuo automobiliu ir jis buvo jo žinioje. Visą laiką jis naudojosi ir rūpinosi minėto technine apžiūra ir draudimu. Šis automobilis, jų bendru sutarimu, yra jo. Automobilis registruotas jos vardu, nes tai buvo dovana jai. Kadangi šiuo metu jie gyvena atskirai ir gyvena su dukra, jam reikalingas automobilis pristatyti dukrą į mokymo įstaiga, todėl jis šiuo automobiliu ir naudojasi. Skyrybų procesas vyksta, todėl kitaip, šiuo metu, nėra galimybės užregistruoti automobilį. Nesidomėjo, ar galima automobilį užregistruoti kaip bendrą nuosavybę. Visą laiką dviem automobiliais naudojosi abu su D. M. kartu, o nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio jis vienintelis naudojasi automobiliu „BMW“. Brokeris drausdavo automobilį, o apmokėdavo jis, taip pat jis apmokėjo minėto automobilio draudimą nuo 2023 m. gegužės 11 d.

Pareiškėja D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta elektroninio ryšio priemonėmis – jos pačios skunde nurodytu elektroninio pašto adresu, gautas prašymas bylą vesti per jos atstovą advokatą, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), D. M. buvo pripažinta padariusi ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jai buvo skirta administracinė nuobauda – 90 eurų bauda.

ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime pažeidėju nurodyta D. M. t. y., kad būtent D. M. yra nusižengimo subjektas. Iš skundo duomenų matyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, registruotas D. M. vardu, tačiau ji pati automobiliu nesinaudoja, automobiliu naudojasi jos sutuoktinis, su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. D. M. tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo institucijoje metu nurodė, kad automobilį ir nusižengimo padarymo metu vairavo jos sutuoktinis T. M., kuris ir yra transporto priemonės valdytojas. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Skunde išdėstytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M., kuris pripažino, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau automobilio valdytojas yra jis ir jis tuo metu vairavo automobilį, nes galvojo, kad automobilis yra apdraustas. Be to, nurodė, kad tai jo pareiga pasirūpinti automobilio privalomuoju draudimu.

Šiuo atveju nustatyta, jog transporto priemonė, su kuria buvo padarytas užfiksuotas administracinis nusižengimas, yra įgyta santuokoje ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos savininkai yra tiek D. M., tiek T. M., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors transporto priemonė registruota jo sutuoktinės vardu, būtent jis yra šios transporto priemonės valdytojas ir būtent jis vairuoja transporto priemonę ir paprastai ją drausdavo. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp D. M. ir T. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta skyrybų procesas. Iš Kauno apylinkės teismui 2023 m. liepos 28 d. pateikto ieškinio matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. D. M. ir T. M. kartu negyvena, o be to, T. M. prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas taip pat patvirtina tiek pareiškėjos, tiek liudytojo nurodytas aplinkybes ir pagrindo jomis netikėti ir pritarti Institucijos pozicijai, kad vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybe bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, nėra.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. nėra tinkamas jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, išvardytas anksčiau, darytina išvada, kad D. M., nors ir automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo be galiojančio privalomojo transporto priemonių draudimo T. M., savininkė, tačiau faktiškai šios transporto priemonės savo žinioje neturėjo, dėl ko neturėjo pareigos šį automobilį apdrausti. Automobilio valdytojas jo vairavimo momentu buvo T. M., kuris, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, nubaustas administracine nuobauda už tai, kad tą pačią dieną, kuri nurodyta ir D. M. inkriminuoto nusižengimo aprašyme, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai ši transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, administracinės atsakomybės taikymas D. M. būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais ir administracinės atsakomybės taikymo tikslais (ANK 1 dalies 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis), dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamos D. M. skundas tenkintinas bei administracinio nusižengimo nutarimas byloje naikintinas kaip nepagrįstas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Vis tik tokia teisinio reguliavimo spraga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2AT-7-6-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Šioje byloje teismas priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti, įvertinus bylos pobūdį ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, prašoma priteisti proceso išlaidų suma (500 Eur) laikytina proporcinga, todėl priteistina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 2AT-8-788/2022 yra pasisakęs, kad nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint galvoje, kad jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas).

Atsižvelgus į tai, kad administracinio nusižengimo teisena inicijuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Priteisti D. M. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.