Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., Alytuje, pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai Punsko g., ties Punsko gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 4, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš namo, esančio Punsko g. 4, Alytuje, kiemo link Punsko gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 102, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėdamas duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) bei atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis galėjo tai pastebėti) privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra jis nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje, prasidedančioje nuo Punsko-Kalniškės-Ūdrijos g. žiedo ir einančia lygiagrečiai Punsko g., dešinėje pusėje link sankryžos Stoties-Punsko g., elektriniu paspirtuku “Citycoco” mod. numeris “(duomenys neskelbtini)” važiavusiam nukentėjusiajam S. J., jį kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje nukentėjusysis S. J. patyrė odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo I slankstelio lūžimą, trauminę dešinio peties nervinio rezginio neuropatiją, o dėl kaklo I slankstelio lūžimo S. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kaklo I slankstelio lūžimo S. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė vietą Alytuje, pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai Punsko g., ties Punsko gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 4, į kurį patenkama, iš gyvenamųjų namų pažymėtų numeriais 4, 6 ir gyvenamojo namo nepažymėto jokiu numeriu kiemų keliuko, grįsto trinkelėmis, kurio (keliuko) plotis pradžioje yra 3,20 m., ilgis iki susikirtimo su pėsčiųjų ir dviračių taku yra 8,60 m., plotis (keliuko) prie susikirtimo su pėsčiųjų ir dviračių taku yra 9,40 m. esančiame lygiagrečiai Punsko g. Parodo transporto priemonių automobilio „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir elektrinio paspirtuko „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo vietą, esančią 1,80 m. atstumu nuo minėto tako dešinio bordiūro ir 4,90 m. atstumu nuo kairėje pusėje esančio išvažiavimo keliuko pradžios (susikirtimo su dviračių ir pėsčiųjų taku). Po to nukentėjusysis parodo vietą, kur nukrito po eismo įvykio, t. y. vietą kairėje dviračių ir pėsčiųjų tako vietoje, esančioje 2,60 m. atstumu nuo dešinio minėto tako bordiūro ir 3 m. atstumu iki susikirtimo su išvažiavimo iš gyvenamųjų namų kiemo keliuku (1 t., b. l. 142-148, 3 t., b. l. 18-39)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo užfiksuota, kad eksperimentas atliktas eismo įvykio vietoje, t. y. Alytuje, pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai Punsko g., ties Punsko gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 4. Eksperimente naudojamas automobilis „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra pastatomas tiksliai toje pačioje vietoje, kuri yra užfiksuota įtariamojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2021-11-17 Nr. IBPS-V-2681197-21), pagal pastarojo duotus parodymus apie įvykio vietą, o būtent nuo minėto automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki dešinėje pusėje esančio dviračių ir pėsčiųjų tako bordiūro (bortelio) 0,50 m. atstumu, iki kairiojo pėsčiųjų ir dviračių tako bordiūro 2,34 m atstumu, nuo minėto automobilio galinės kairės pusės rato ašies iki išvažiavimo iš gyvenamųjų namų kiemo dešinėje pusėje esančio bordiūro 0,50 m atstumu, iki pėsčiųjų ir dviračių tako kairės pusės bordiūro 5,05 m atstumu. Matomumas per automobilio kairės pusės durų lango stiklą į kairiąją dviračių ir pėsčiųjų tako pusę, iš kurios pagal ikiteisminio tyrimo duomenis atvažiavo nukentėjusysis su elektriniu paspirtuku per šį lango stiklą žiūrint įtariamajam R. G., statistui E. N. stovint 1,10 m atstumu nuo dešinio (gatvės pusės) pėsčiųjų ir dviračio tako bordiūro yra 10 m matuojant atstumą nuo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato ašies. Matomumas per automobilio kairės pusės durų lango stiklą į kairiąją dviračių ir pėsčiųjų tako pusę, iš kurios pagal ikiteisminio tyrimo duomenis atvažiavo nukentėjusysis su elektriniu paspirtuku per šį lango stiklą žiūrint įtariamajam R. G., statistui E. N. stovint 2 m atstumu nuo dešinio (gatvės pusės) pėsčiųjų ir dviračio tako bordiūro yra 7,50 m matuojant atstumą nuo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato ašies (3 t., b. l. 80-87).

Alytaus m. savivaldybės raštu buvo patvirtinta, kad želdiniai (krūmai) patenka tiek į Alytaus m. savivaldybės panaudos teise valdomą, pėsčiųjų dviračių takui suformuotą žemės sklypą, tiek į privačios nuosavybės valdomą žemės sklypą, Punkso g. 4 (3 t., b. l. 21-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio sužalotas žmogus), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės, profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, išanalizavus jų prieštaravimus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G., vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., Alytuje, pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai Punsko g., ties Punsko gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 4, R. G. vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš namo, esančio Punsko g. 4, Alytuje, kiemo link Punsko gatvės važiuojamosios dalies, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje, prasidedančioje nuo Punsko – Kalniškės – Ūdrijos g. žiedo ir einančia lygiagrečiai Punsko g., dešinėje pusėje link sankryžos Stoties-Punsko g., elektriniu paspirtuku “Citycoco” modelio numeris „(duomenys neskelbtini)” važiavusiam nukentėjusiajam S. J., jį kliudė ir partrenkė bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. automobilis VW Passat, kurį vairavo R. G. ir elektrinis paspirtukas „Citycoco” (dviratis mopedas), kurį vairavo S. J.. Pažymėtina, kad kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių. R. G. kaltinime inkriminuojama, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 102, 128 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos t. y. nustatyta: kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams; 102 Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); 128 Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad: jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina kaltinamojo duotų parodymų, tarp abiejų eismo įvykyje dalyvavusių dalyvių parodymų yra prieštaravimų. Kitų asmenų mačiusį eismo įvykį nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Be to, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais, priešingai nei teigia kaltinamasis teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusysis eismo įvykio aplinkybes dėstė iš esmės nuosekliai ir esminių prieštaravimų jo parodymuose teismas neįžvelgia. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo juos atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant R. G. kaltės klausimą.

Nagrinėjant bylą teisme gynyba daug dėmesio skyrė nukentėjusiojo S. J. vairuotai transporto priemonei. Byloje buvo pateiktas Lietuvos transporto saugos inspekcijos raštas, kuriame pateikta pozicija, kad administracija, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, teikia nuomonę, kad pagal Reglamento 168/2013 I priedą elektrinio paspirtuko-čioperio (duomenys neskelbtini) kategorija yra L1e-B (dviratis mopedas).

Bylos nagrinėjimo metu liudytojas S. G., pateikęs teismui raštą (išvadą) dėl nukentėjusiojo transporto priemonės paaiškino, kad išvadą pateikė atlikę neplaninį patikrinimą. Transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje nematė. Nuvykus pas pardavėją, savo sandėlyje ji parodė analogišką paspirtuką su kuriuo įvyko eismo įvykis. Advokatas paprašė atlikti neplaninį patikrinimą, o jų įstaiga pagal veiklos nuostatus daro planinius ir neplaninius patikrinimus. Administracijos direktoriaus buvo įgaliotas atlikti neplaninį patikrinimą. Pradžioje, kol nebuvo padarytas neplaninis patikrinimas, atsakymą į užklausą davė vertindami atsiųstą teismo medžiagą ir saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nurodė, kad tai yra motorinis dviratis. Jų nuomonė kardinaliai skiriasi, jog tai ne motorinis dviratis, o dviratis mopedas vertinant pagal reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas. Pateikta pirmoji nuomonė yra nebegaliojanti, kadangi jiems nebuvo pateikti sertifikatai ir tas gaminys neturėjo identifikacinės lentelės. Žmogus su tokia transporto priemone nuvažiavęs į VĮ „Regitra“ jos nepriregistruotų. Išvadoje parašė, kad G. T. pardavinėdama šias transporto priemones turėtų įspėti žmones, kad jie yra neskirti viešajam eismui. G. T. pasakė, kad kai kurie modeliai turi sertifikatus, o kai kurie neturi, tačiau jų techninės charakteristikos panašios. Buvo priimtas sprendimas, kad ji turi informuoti žmones ir išimti iš rinkos šiuos gaminius. Šią rinkos priežiūrą vykdo tik 2 metus, todėl šis neplaninis patikrinimas buvo pirmas. Pardavėjas turėjo išimti iš rinkos tokio modelio pasipirtukus arba įspėti pirkėją, kad jie neskirti viešajam eismui. Pagrindinė priežastis dėl ko ši transporto priemonė neskirta viešajam eismui ta, kad nėra Europos Sąjungos sertifikato. Prie šio sertifikato turėtų būti parašyta visa transporto priemonės techninė informacija. Pardavėja atsiveža paspirtukus turinčius praktiškai tuos pačius techninius parametrus, bet vienas turi sertifikatą, o kitas neturi, todėl kad gamintojas turi rūpintis savo pagamintu daiktu. Jei jis nori tiekti į Europos Sąjungą savo daiktus turi juos sertifikuoti. Registruojamas mopedas turi turėti sertifikatą ir nesvarbu koks jis elektrinis ar ne. Mopedo techniniai parametrai ar važiavimo greitis nesvarbu, būtinas sertifikatas. Ne pirkėjas įsigijęs transporto priemonę sprendžia, o pardavėjas vykdydamas veiklą turi užtikrinti reikiamų dokumentų buvimą. Jei žmogus perka transporto priemonę viešam eismui, tai pardavėjas turi užtikrinti reikiamų dokumentų buvimą. Jei pirkėjas važinės su transporto priemone uždaroje teritorijoje tai dokumentai nebūtini. Išvadoje nustatyta, kad tai yra dviratis mopedas. Sąvoka dviratis mopedas galima naudoti ir vertinti pagal saugaus kelių eismo įstatymą. Kiekviena įvežta transporto priemonė turi turėti savo identifikacinį numerį. Kiti techniniai parametrai turi būti patvirtinti sertifikatuose. Jų neturint transporto priemonė nebus užregistruota. Pardavėjas pateikė pirkėjui kažkokią techninę specifikaciją, šis dokumentas kaip informacinis lapelis. Pagal reglamentą yra nurodyta pardavėjo pareigos, kokius dokumentus jis turi paduoti pirkėjui parduodant prekę, tačiau jei jis pats iš gamintojo negavo prekės sertifikato tai ir pirkėjui neturės ką duoti. Pardavėjui siūlė savo internetinėje svetainėje paskelbti informaciją ir parduodant pirkėją informuoti, kad ši transporto priemonė neskirta viešam eismui. Patikrinimo metu nustatė, kad tokia informacija nebuvo pateikta pirkėjui (t. 4, b.l.146)

Teismui taip pat buvo pateiktas ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus sprendimas „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė CITYCOCO (duomenys neskelbtini), negali dalyvauti viešajame eisme (t. 5 b. l. 2-5).

Vertinant šią, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę svarbu tai, kad nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė turėjo būti registruota, drausta, o nukentėjusysis privalėjo turėti šią transporto priemonę vairuoti leidžiantį vairuotojo pažymėjimą su atitinkama kategorija, ko jis neturėjo. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pirkdamas šią transporto priemonę buvo suklaidintas pardavėjo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos net ir Lietuvos transporto saugos administracija ne iš karto pateikė teisingą išvadą ir ją patikslino, tik atlikę įmonės (pardavusios paspirtuką) neplaninį patikrinimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo specifika yra ta, kad galimi atvejai, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia vienas eismo dalyvis, kitais atvejais KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas sprendime turi nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai yra preliminari sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

Taigi teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui šioje byloje buvo svarbu nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas įvertindamas aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad būtent kaltinamojo R. G. veiksmai buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga eismo įvykiui. Priešingai negu nurodo gynyba, paspirtuko priklausomybė vienai ar kitai kategorijai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Nukentėjusysis pažeidęs KET reikalavimus, kurie nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu gali būti baudžiamas būtent už jų pažeidimą, bet tai niekaip nesusiję su kilusiomis pasekmėmis t. y. eismo įvykiu.

Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad jis stovėjo ir į jį atsitrenkė nukentėjusysis, šios aplinkybės mažai tikėtinos, nes pagal byloje esančius įvykio vietos apžiūros protokolus, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, eksperimento rezultatus nustatyta, kad išvažiavimas yra platus, o matomumas yra pakankamas. Teismas apklausęs eismo įvykio dalyvius daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad abi transporto priemonės judėjo, dėl ko laiko tarpas per kurį viena kitą galėjo pastebėti sutrumpėjo iki minimumo ir įvyko eismo įvykis. Būtent abu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad prieš eismo įvykį vienas kito nematė. 2021 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusysis paaiškino, kad : nepastebėjau iš sodybos išvažiuojančio automobilio, atsitrenkiau į minėto automobilio priekinį kairės pusės žibintą ir nukritau nuo paspirtuko. 2021 m. spalio 4 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad : automobilį pamatė pora metrų iki susidūrimo, stabdyti nespėjo. 2021 m. spalio 25 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad : prieš susiduriant automobilis buvo daugiau kaip pusę jo dydžio įvažiavęs į pėsčiųjų ir dviračių taką, bei buvo pasisukęs į kairę pusę.

Kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad tai ne pėsčiųjų ir dviračių takas, o važiuojamoji dalis, kuria jam reikia išvažiuoti šioje situacijoje neturi lemiamos reikšmės, nei eismo įvykio kilimui, nei veikos kvalifikavimui. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo pareigą įsitikinti ar nei iš vienos pusės jam išvažiuojant nėra kliūties. Kaltinamasis patvirtino, kad kiekvieną kartą išvažiuodamas pasižiūri į dešinę bei kairę puses siekdamas įsitikinti ar gali atlikti manevrą saugiai, bei pats pripažino, kad automobilis stovėjo tik ne daug įsikišęs į pėsčiųjų taką, vietos pravažiavimui buvo (t. 2. b. l. 11-12). Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė ir jam inkriminuotą KET taisyklių 101 punktą, kuriame numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams (šiuo konkrečiu atveju dviračių ir pėsčiųjų taku važiavusiam nukentėjusiajam), bei 102 Kelių eismo taisyklių punktą, kuris numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); 128 punkto reikalavimą, kuris numato, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taigi teismas išnagrinėjęs įrodymų visumą daro išvadą, kad nesant Kelių eismo taisyklių 101 p; 102 p; 128 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų, tai yra nesudarius kliūties S. J. vairuotam (dviračiui mopedui), eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Vertinant tai R. G. pripažintinas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. G. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju ADB “Compensa Vienna Insurance Group“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2018-11-01), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Civilinis ieškovas S. J. pareiškė ieškinį kaltinamojo draudikui ADB “Compensa Vienna Insurance Group“. Civilinis atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kaltinamąjį pripažinus kaltu sutinka su civilinio ieškinio tenkinimu 511,58 Eur sumai, bei 1500,00 Eur sumai. Teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija, kad turtinė žala įrodyta tik 511,58 Eur sumoje, nes kitoms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis jokių įrodymų nepateikė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimą asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė R. G. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, tai yra teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką, BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos su uždraudimu naudotis specialiąja teise susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. G. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, už analogiškos veikos padarymą anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo nubaustas tik vieną kartą, pažeidimas nebuvo šiurkštus, šiuo metu nuobauda negalioja (2 t., b. l. 121). Eismo įvykio metu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, nukentėjusiajam žala atlyginama draudiko. Įvertinus kaltinamojo R. G. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, dėl to kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas R. G. būtų perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 straipsnis). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. G. praeityje neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą, dirbantis. Bylos medžiaga patvirtina, kad narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo elgesys yra atsitiktinis t. y. buvo nulemtas nepakankamo atidumo, dėl ko buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Kaltinamasis nepripažino kaltės, tačiau tai teismo vertinimu parodo tik pačios situacijos sudėtingumą, bei nesutikimą dėl eismo įvykio mechanizmo. Kaltinamasis iš karto po įvykio klausė apie nukentėjusiojo sveikatą, siūlėsi jį parvežti, kas rodo, kad kaltinamasis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus nukentėjusiojo atžvilgiu. Siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos, skirtina 50 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei.

Nukentėjusysis S. J. prašė priteisti iš kaltinamojo R. G. 500,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą advokatui patvirtinančius duomenis (4 t., b. l. 9, 10). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusio proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo nusikalstama veika. Jeigu ne R. G. neatsargus elgesys, nukentėjęs nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų. S. J. nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, gali pats laisvai pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises. Gali tai daryti per advokatą, ką šiuo atveju nukentėjęs ir padarė. Jis už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, konsultavimą, civilinio ieškinio surašymą, pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme iš viso sumokėjo 500,00 Eur. Iš esmės bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turėtų būti pilnas jų atlyginimas. Nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta. Todėl teismas sprendžia, kad 500,00 Eur nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad R. G. privalo paskirtą 2 500 Eur baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam S. J. 511,58 Eur turtinei žalai, bei 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiojo S. J. naudai jo turėtas 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.