- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- 2K-712/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Viktoras Aidukas, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- T. B., ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria nuteistosios T. B. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistosios T. B. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdama leidimo, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, iš nenustatyto asmens, įgijo 0,116 g narkotinės medžiagos heroino bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias medžiagas neteisėtai atgabeno į savo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė 0,116 g heroino ir 1,545 g. metamfetamino iki 2006 m. rugsėjo 8 d. atliktos kratos, o dalį – 0,059 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2006 m. rugsėjo 7 d., apie 14.30 val., Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 10 Lt neteisėtai pardavė A. D..
Šalies argumentai
Nuteistoji T. B. kasaciniu skundu prašo jos veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį ir pagal šį straipsnį skirti bausmę. Kasatorė nurodo, kad veika, už kurią ji nuteista, neįrodyta bylos duomenimis, bylos aplinkybės neišaiškintos, neteisingai įvertinti siekiančio išvengti atsakomybės liudytojo narkomano A. D., kuriam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, melagingi parodymai, neatsižvelgta į jos nuoširdų prisipažinimą, kad buvo įsigijusi narkotikų savo reikmėms. Nuteistosios manymu, baudžiamoji byla buvo sufabrikuota, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suinteresuoti patraukti ją, narkomanę, baudžiamojon atsakomybėn, nepagrįstai atsisakė atlikti akistatą su A. D., o kratą jos bute atliko pažeisdami procesinius reikalavimus: krata buvo atlikta kitą dieną po A. D. sulaikymo, atliekant kratą nedalyvavo kviestiniai. T. B. skunde tvirtina, kad kratos metu palėpėje rastas maišelis su narkotinėmis medžiagomis jai nepriklausė, jį atsinešė patys pareigūnai. Šio daiktinio įrodymo priklausymas jai neįrodytas, jo radimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, paimtos narkotinės medžiagos neužantspauduotos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios T. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistosios T. B. prašymas jos veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Byloje nustatyta, kad T. B. pardavė A. D. 0,059 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tokia jos veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Netgi ir tuo atveju, jeigu T. B. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ir laikė neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau vėliau nusprendė dalį jų parduoti, tokia jos veika kvalifikuotina kaip neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 24 punktas).
Kasaciniame skunde nuteistoji T. B. nepagrįstai teigia, kad jos kaltė pardavus psichotropines medžiagas, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindžiama tik narkomano A. D. parodymais. Nuosprendis grindžiamas ne tik teisiamajame posėdyje apklausto A. D. parodymais, bet ir liudytojų S. P., A. K. parodymais, specialisto išvadomis, duomenimis, nustatytais kratos protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu. Liudytojai S. P. ir A. K. parodė, kad tikrino operatyvinę informaciją dėl narkotinių medžiagų platinimo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matė, kaip asmuo (A. D.) pakilo į antrą aukštą ir greitai išėjo; jį sulaikius, buvo rastas maišelis su milteliais – amfetaminu; A. D. pasakė, kad jį įsigijo pas T. B. (b. l. 189-191). A. D. pagal fotonuotraukas atpažino T. B. (b. l. 53, 54). Kratos T. B. bute metu buvo rastos ne tik psichotropinės ir narkotinės medžiagos, bet ir polietileniniai maišeliai bei svarstyklės (b. l. 13, 14). Specialisto išvada nustatyta, kad ant švytuoklinių svarstyklių lėkštelių rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (b. l. 18, 19). Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina teismo išvadą, kad T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir perkvalifikuoti jos veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Dėl BPK normų taikymo
Nors kasaciniame skunde betarpiškai nenurodyti BPK straipsniai, kurie, kasatorės nuomone, buvo pažeisti tiriant ir nagrinėjant bylą, tačiau skundo turinys rodo, kad, kasatorės nuomone, byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti.
BPK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. A. D. ir T. B. parodymuose buvo esminių prieštaravimų dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių, tačiau akistaton jie nebuvo suvesti. Ši aplinkybė negali būti pripažinta baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimu, nes suvedimas į akistatą yra diskrecinė ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir prokurorų teisė, o ne pareiga. Be to, akistata yra tik vienas iš prieštaravimų parodymuose pašalinimo būdų ir ne visuomet būna efektyvus. Savo teisę užduoti klausimus A. D. T. B. realizavo teisiamajame posėdyje (b. l. 187).
Atliekant kratą T. B. bute, BPK reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Kratos darymo laikas yra ikiteisminio tyrimo taktikos, o ne BPK reguliavimo dalykas, todėl ta aplinkybė, kad krata T. B. bute buvo atlikta kitą dieną po A. D. sulaikymo, su BPK normomis niekaip nesusijusi. Darant kratą, dalyvavo pati T. B. ir jos pažįstama M. K., taigi BPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes kviestiniai privalomai kviečiami dalyvauti kratoje tik tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti buto savininko, valdytojo, nuomotojo, pilnamečio jo šeimos nario ar artimo giminaičio dalyvavimą. Kitais atvejais kviestinių dalyvavimas kratoje nėra privalomas. Nei T. B., nei kiti kratoje dalyvavę asmenys jokių pastabų nepareiškė ir kratos protokole nenurodė, todėl nėra jokios galimybės patikrinti kasacinio skundo teiginių apie tai, kad narkotinę medžiagą – heroiną – į T. B. buto palėpę atnešė kratą darę pareigūnai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek nuteistosios T. B. parodymai apie tai, kad psichotropinės medžiagos ji nepardavinėjusi, o heroiną „pakišo“ policijos darbuotojai, tiek A. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad amfetaminą iš T. B. jis pirkęs namo rūsyje, ir nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas šiuos nuteistųjų parodymus atmetė. Taigi nepagrįsti nuteistosios T. B. kasacinio skundo teiginiai, kad teismas į nurodytus parodymus nekreipė dėmesio. Vertindamas įrodymus ir išdėstydamas juos nuosprendyje, teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios T. B. kasacinį skundą atmesti.