Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-12-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-8470-445/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
e2YT-8470-445/2022
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-01189-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
L. N.
Suinteresuotas asmuo
V. N., valstybės įmonei Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-8470-445/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01189-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 15 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. N. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mir. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Nurodo, kad jis, pareiškėjas L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gimė L. N., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Jo tėvai santuoką sudarė tik (duomenys neskelbtini), tačiau prieš tai gyveno kartu faktinėje šeimoje. Gyvendami kartu, tėvai susilaukė tik pareiškėjo. Pareiškėjo motina L. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina L. N. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvui V. N. priklausiusioje sodyboje. Po pareiškėjo motinos L. N. mirties, liko jai priklausęs turtas: dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (pagrindas- NTR duomenų bazės išrašai , duomenys iš gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos, notaro liudijimas). L. N. po savo motinos B. P. mirties kartu su kitais pirmosios eilės įpėdiniais įgijo teisę paveldėti B. P. priklausiusį turtą, priėmė jos palikimą. Mirus L. N., liko ir kitas asmeninis jos turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai. Pareiškėjas kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu, kad po jo motinos L. N. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai jį valdydamas kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčo tarp giminių ir/ar potencialių įpėdinių nėra. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas V. N., turimomis žiniomis į šį motinai priklausiusi turtą nepretenduoja, jį į bylą įtraukia suinteresuotu asmeniu. Iki motinos L. N. mirties pareiškėjas gyveno kartu su abiem tėvais, tačiau mirus motinai greitu laiku persikėlė gyventi pas tetą A. C., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Gyvendamas pas tetą naudojosi sodyba, kurią visi prižiūrėjo pagal galimybes, naudojasi namų valdos kiemu. (duomenys neskelbtini) mirus motinai L. N. šioje D. P. ir B. P. priklausiusioje sodyboje gyveno kartu su A. C. šeima. Po senelio D. P. mirties (duomenys neskelbtini), buvo mokami visi sodybos išlaikymo mokesčiai (mokėjo daugiausia A. C.), buvo prižiūrima namų valda, rūpinamasi daržais ar atliekami kiti ūkio darbai, daromas namo remontas. Mirus motinai L. N. pareiškėjas pasiėmė kai kuriuos jos daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis. Visą turtą valdė kaip savo. 2022 rugsėjo 26 d. Varėnos r. 1-ojo notaro biuro raštas Nr. S-58 patvirtina, jog po motinos L. N. mirties turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties jis buvo nepilnametis ir savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisės į likusį palikimą. Po motinos mirties L. N. jai priklausiusį turtą: dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų, baldus, namų apyvokos reikmenis, kitą turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo jo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas.

Suinteresuotas asmuo V. N. (pareiškėjo tėvas) atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą teismui nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti 2022-11-12.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjo motina L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopijos. Pareiškėjo ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje nėra duomenų, kad pas notarą pareiškėjas kreipėsi per tris mėnesius, t. y. jis praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie L. N. testamento sudarymą. Šias aplinkybes patvirtina 2020-10-26 Varėnos r. 1-ojo notaro biuro raštai dėl informacijos pateikimo Nr. S-57, 2022-09-16, Nr. S-58.

Bylos duomenimis, po L. N. mirties, yra likęs šis jos turtas (šiuo metu neįgyvendinta turtinė teisė): dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), kitas asmeninis jos turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai. Į šį ir kitą turtą, turtines teises pretenduoja pareiškėjas. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (sūnus) priėmė savo motinos palikimą po jo mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Vadovaujantis L. N. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjo paaiškinimais, rašytiniais dokumentais, kad pareiškėjas mirus jo motinai L. N. pasiėmė kai kuriuos jos daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, buvo mokami visi D. P. sodybos (duomenys neskelbtini). išlaikymo mokesčiai, buvo prižiūrima namų valda, rūpinamasi daržais ar atliekami kiti ūkio darbai, daromas namo remontas.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. N. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, sūnus palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui L. N. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jo motinos L. N. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis