Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3408-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
1-3408-548/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30089-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3408-548/2018Proceso Nr. 1-01-1-30089-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,Sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajai V. V., jos gynėjui advokatui D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. birželio 24 d., apie 16.40 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 85,8 kilometru, Kaišiadorių rajone, vairavo jai priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. V. dėl jai pareikšto kaltinimo, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje padarymo kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2018-06-24 naktį su vyru grįžo iš kelionės ir dviese išgėrė butelį vyno. Po to nuėjo miegoti ir atsikėlusi apie 10.00 val. nusprendė nuvažiuoti iki kapų Kaišiadorių rajone, kur palaidota jos mama. Nesijautė, kad būtų apsvaigusi nuo alkoholio. Prieš išvažiuojant išgėrė antidepresantų, nes sužinojo, jog ją darbdavė nori atleisti iš darbo. Nuvažiavusi į kapines ten pabuvo iki vakaro ir važiavo į namus. Važiuodama atgal jautė apsvaigimą, bet kelionę tęsė toliau. Prie Rumšiškių jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę alkotesteriu jos blaivumą nustatė, jog ji yra neblaivi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taip pat prašo neskirti transporto priemonės konfiskavimo, nes šiuo metu yra bedarbė ir konfiskavus transporto priemonę, vėliau negalės jos įsigyti nes neturės tam lėšų. Nurodo, kad transporto priemonė kurią ji vairavo, yra jos asmeninė nuosavybė. Su ja kartu gyvenantys vyras ir sūnus turi savo transporto priemones.

Kadangi kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. V. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. 2018-06-24 dirbo pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 16.20 val. iš Kauno apskr. VPK gavo pranešimą, kad gautas pranešimas, jog nuo Vilniaus link Klaipėdos nesaugiai manevruoja per abi kelio juostas automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pavijus nurodytą automobilį Kaišiadorių rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 85,8 km prie Jakštonių kaimo autobusų stotelės jis vingiavo per dvi eismo juostas, automobilį sustabdė naudojant raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu. Automobilis sustojo. Priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo moteris, patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad tai V. V.. Jos akys buvo paraudę, sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojos, ar 20 minučių bėgyje ji vartojo alkoholio, ji atsakė, kad nevartojo, tačiau yra neblaivi. Pasiūlius V. V. pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotester 7510" Nr. ARCK-0015, ji sutiko ir patikrinus nustatė 2,22 promilių girtumą. Dėl to V. V. buvo sulaikyta ir nušalinta nuo vairavimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl automobilio vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio kiekis kraujyje daugiau kaip 1,5 promilės. V. V. aiškino, kad ji važiuoja iš sodo ir alkoholį vartojo todėl, kad jos mama mirė prieš porą dienų. Atvykus kolegoms ir pildant ikiteisminio tyrimo dokumentus, V. V. buvo pristatyta į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur paimtas jos kraujo mėginys. Automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 15-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 85,8 kilometre. Automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje rasti ir paimti šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 8-10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6365/2018(01) matyti, kad V. V. kraujyje, paimtame 2018-06-24 17.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio (b. l. 25).

Iš informacijos apie registruotas kelių transporto priemones matyti, kad automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. V. (b. l. 26).

Teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti įrodymai, teisiamosios V. V. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad V. V. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018-06-24, apie 16.40 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 85,8 kilometru, Kaišiadorių rajone, vairavo jai priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio.

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji V. V. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 ‰ (promilė) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamoji V. V. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamoji V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 86, 92). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). UAB „Saulės“ šeimos medicinos centro psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesilankė, įskaitoje nėra (b. l. 91).

Byloje yra pateiktas V. M. prašymas atleisti kaltinamąją V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 127).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Taikant laidavimą be užstato kyla rizika, kad jis nepasieks laidavimo institutui keliamų tikslų. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, o, pirmiausia, apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Todėl laidavimas taikomas tik tais atvejais, kai teismas mato ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks kaltininko asmenybę. Laiduojant sumokėtas užstatas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalis), grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, tačiau tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenusikalto dar kartą. Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laidavimo institutas be užstato nepateikus dėl to jokių įtikinamų motyvų prašomas taikyti nepagrįstai, dėl ko kyla nepagrįstai didelė rizika, kad laidavimu nebus pasiekti aukščiau nurodyti tikslai.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą V. M. yra kaltinamosios dukterėčia, su ja pažįstamos nuo vaikystės, nuolat bendrauja, susitinka kelis kartus per savaitę. Laiduotoja nurodo, kad kaltinamoji visada atsižvelgia į jos nuomonę, dažnai tariasi dėl priimamų sprendimų įvairiais klausimais. Prašo atleisti V. V. pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu V. M. sutiko sumokėti užstatą.

V. M. neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 131), darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad ji pareiginga, kruopšti darbuotoja, noriai bendraujanti ir atliekanti jai pavestas darbo funkcijas, gerbiama kitų įmonės kolektyvo narių (b. l. 130).

Esant V. M. prašymui perduoti V. V. jos – V. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, pati kaltinamoji teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotoja V. M. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl V. M. skirtina laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, perduodant ją laiduotojai V. M. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas 2,50 promilių alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas minimalus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. V. (b. l. 135). Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo nuomone, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju V. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. V. nusikalstamumui, jai priklausanti transporto priemonė –automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojama.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti V. V. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, perduodant V. M. atsakomybei pagal laidavimą su 6 MGL (300 eurų) užstatu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. V. laiduotojos V. M. atsakomybei.

Nustatyti laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalimi įpareigoti laiduotoją V. M. 6 MGL (300 eurų) užstatą įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, nurodant bylos Nr. 1-3408-548/2018 per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu užstatą įneša kitas asmuo, būtinai nurodyti už kokį asmenį įnešamas užstatas.

Išaiškinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. V. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Prokurorės nutarimu paskirtą laikiną V. V. nuosavybės teisės į lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti šią priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

V. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-17, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis