- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 2-628-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00417-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo K. S. mirties priėmė jo palikimą pagal testamentą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po jo tėvo K. S. mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas: 157/1500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį K. S. testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui, tačiau dėl jo turto paveldėjimo pareiškėjas, vienintelis palikėjo vaikas ir įpėdinis įstatymų nustatytu terminu į notaro biurą nesikreipė. Iki mirties pareiškėjas ir jo tėvas gyveno kartu, jam liko visi tėvo turėti baldai, namų apyvokos daiktai. Po tėvo mirties pareiškėjas liko toliau gyventi tėvo vardu registruotame name, kurio kitą ½ dalį pareiškėjas yra paveldėjęs po motinos mirties, dalyje namo atliko einamąjį remontą, rūpinosi namo šildymu, naudojosi visais tėvo paliktais daiktais. Į notarą nesikreipė, nes neturėjo pinigų palikimo priėmimo įforminimui. Palikėjas ir pareiškėjo motina buvo išsituokę 1985 metais, vaikų nė vienas daugiau nesusilaukė.
Teismo posėdyje pareiškėjas G. S. savo prašymą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad tėvui mirus, neturėjo pinigų sutvarkyti paveldėjimo procedūras. Jis visad gyveno kartu su tėvais, motina taip pat testamentu jam paliko jai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį. Po tėvo mirties ir toliau gyveno tuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo sodą, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savo atsiliepime nurodė, kad, pareiškėjui pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktišką paveldėto turto valdymą – faktišką apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b.l. 20).
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 20). Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l. 30). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais duomenimis nustatyta, kad K. S. mirė 2011 m. kovo 27 d., įrašo Nr. 42 (b.l. 7). G. S. buvo K. S. sūnus (b.l. 13, 10). K. S. ir G. S. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 10), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas ½ gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir 157/1500 žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), savininkas K. S. (b.l. 12). K. S. buvusi sutuoktinė O. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 15). K. S. 2001 m. liepos 13 d. testamentu visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko G. S. (b.l. 9). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į K. S. palikimą nepradėta (b.l. 8).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų, K. S. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. 2011 m. kovo 27 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sūnus pareiškėjas G. S. iš karto priėmė mirusiojo palikimą – dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, asmeninius jo daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, liko toliau gyventi palikėjo name, palikėjo turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, taip pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Tą teismo posėdyje patvirtino liudytojai V. B. ir N. B., parodę, jog G. S. po tėvų mirties liko toliau gyventi jų namuose, kuriuos ir toliau prižiūrėjo bei tvarkė.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad G. S. iš karto, nepraleisdamas trijų mėnesių po savo tėvo K. S. mirties 2011 m. kovo 27 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo G. S. priteistinos 22,65 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo G. S. 22,65 Lt (dvidešimt du litus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.