Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-09-04 · Civilinė byla Nr. 3K-3-444/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-04
Bylos Nr.
3K-3-444/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Čaika, Virgilijus Grabinskas, Bronius Pupkovas
Trečiasis asmuo
D. Š., B. L., VĮ Šilutės miškų urėdijai, L. Š., Z. D., I. Š., J. A.
Ieškovas
D. B. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-444/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.6; 30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. Š., B. L., VĮ Šilutės miškų urėdijai, L. Š., Z. D., I. Š. ir J. A., dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. B. B. prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 13.6-250 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo Šilutės mieste“, kuriuo, bendraturčiams nesusitarus, nustatytas bendrosios nuosavybės teise naudojamo žemės sklypo, esančio Šilutės mieste, Nemuno g. 17a, dalių dydis, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui (L. Š., D. Š., B. Š., VĮ Šilutės miškų urėdijai) priklausančias pastato dalis. Ieškovė nurodė, kad šiuo įsakymu buvo pažeistos jos, kaip šiame sklype esančio statinio (tvarto) bendrasavininkės, teisės. Ieškovė 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš VĮ Šilutės miškų urėdijos įsigijo 4/25 dalis tvarto, kuris yra pastato, esančio Nemuno g. 17a, priklausinys 4I1p, jam suteiktas individualus Nr. 8893-6002-8094. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, privalėjo nustatyti visus asmenis, žemės sklype Nemuno g. 17a turinčius pastatus, ir jiems paskirti jų nuosavybės teisės į pastatus dalis atitinkančias žemės sklypo dalis. Be to, vykdant privatizaciją, 1992 m. spalio 22 d. Klaipėdos inventorizavimo biuras sudarė žemės sklypo padalijimo projektą, kurį 1992 m. spalio 26 d. patvirtino Šilutės miesto meras. Šį žemės sklypo padalijimo projektą savo parašais patvirtino visi suinteresuoti gyventojai, šio akto pagrindu ieškovė ir kiti suinteresuoti asmenys Šilutės žemėtvarkos tarnybai sumokėjo investiciniais čekiais už žemės sklypus prie šio pastato ir šiais sklypais iki šiol naudojosi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 13.6-250 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo Šilutės mieste“ panaikino. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK 1.3 straipsnio 4 dalimi, 1.138 straipsnio 7 punktu, 4.19 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Teismas nustatė, kad 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė D. B. B. iš VĮ Šilutės miškų urėdijos įsigijo gyvenamąjį namą 1A, esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio (tvarto) 4I1p (unikalus Nr. 8893-6002-8094) 4/25 dalis. Privatizavimo metu visi ūkio pastatai adresų neturėjo, numeris pastatui suteiktas tik 2004 metais. Įsigydama pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus pastatus, ieškovė sumokėjo ne tik už pastatus, bet ir už žemę, kuri buvo padalyta pagal Šilutės miesto mero 1992 m. spalio 26 d. patvirtintą žemės sklypo padalijimo aktą. Žemės sklypas ieškovei paskirtas Šilutės miškų urėdijos 1992 m. spalio 26 d. įsakymu bei Šilutės miesto mero 1992 m. spalio 28 d. potvarkiu. Žemės sklypu buvo naudojamasi pagal nurodytą padalijimo aktą. Teismas konstatavo, kad tvartas 4I1p yra namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausinys. Teismo nuomone, žemės sklypas turėtų būti suformuotas ne tik ieškovės gyvenamajam namui, bet ir ūkio pastatui (tvartui) (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 7 punkto 2 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei nebuvo įteiktas ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo nuorašas, ieškovė apie šį įsakymą sužinojo tik 2005 m. liepos mėnesį. Ieškovė į teismą kreipėsi 2005 m. liepos 11 d., taigi ieškinio senaties termino nepraleido.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens D. Š. apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 1 d. nutartimi skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės valdyba 2001 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 8 patvirtino teritorijos prie pastatų Nr. 15, 17, 17a, 17b, 17c, 17d, 17e, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei suformavo šios teritorijos koordinuotų 10 sklypų, tarp jų ir ginčijamo 3-iojo sklypo (3 257 kv. m ploto) prie pastato Nr. 17a, schemą. Šiame detaliajame plane nustatyti tik žemės sklypų ribos bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Tokie sprendiniai negali panaikinti ieškovės D. B. B. nuosavybės teisės į 4/25 dalis tvarto, plane žymimo 4I1p, esančio detaliojo plano brėžinio 3-iajame sklype, taip pat per daugelį metų tarp bendraturčių nusistovėjusios naudojimosi prie šio tvarto esančiu žemės sklypu tvarkos. Teisėjų kolegija iš ieškovės D. B. B. bei trečiųjų asmenų L. Š., Z. D., I. Š., J. A. paaiškinimų nustatė, kad tvarto, plane pažymėto indeksu 4I1p, dalimis naudojasi gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, privatizavę atitinkamas tvarto dalis. D. Š. kartu su kita namų valdos, esančios Nemuno g. 17a, bendraturte B. L. neturi teisės naudotis tvartu (indeksas 4I1p), nes jo neprivatizavo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 180 pakeistos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.6 ir 8 punkto nuostatas namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma rašytiniu namo ar kito pastato bendrasavininkių susitarimu; bendrasavininkiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas turėjo būti suformuotas ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitų statinių, šiuo atveju tvarto, esančio Nemuno g. 17a, bendraturčiams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 13.6-250 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo Šilutės mieste“ buvo priimtas pažeidžiant ieškovės D. B. B. teisę į parduodamo faktiškai naudojamo valstybinės žemės sklypo, kuriame yra jai nuosavybės teisėmis priklausanti ūkio pastato dalis, dalį. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti J. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 13.6-250, kuriuo nustatytos žemės sklypo dalys tarp bendraturčių, panaikinimo. Administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjos J. A. reikalavimų patenkinimas susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl ginčas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiojo asmens D. Š. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl rūšinio teismingumo pažeidimo yra nepagrįsti, nes šioje byloje nekilnojamojo turto savininkai gynė Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymu pažeistas jų teises. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes jai nebuvo išsiųstos nei Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 13.6-250, nei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutarties kopijos. Ieškovė apie ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko priimtą įsakymą Nr. 13.6-250 sužinojo tik 2005 m. birželio 22 d., gavusi Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties kopiją, o ieškinį pateikė 2005 m. liepos 11 d., taigi vieno mėnesio senaties termino nepraleido.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo D. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, pažeisdami 1964 m. CK 153 straipsnį, neteisingai konstatavo, kad ieškovės ūkinio pastato dalis yra kitas pastatas, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys. Dėl šio pažeidimo netinkamai buvo pritaikytos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos. Teismų išvada, kad žemės sklypas turėjo būti suformuotas ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kito pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Ieškovė jau yra lengvatinėmis sąlygomis įsigijusi namų valdos žemės sklypą prie jai priklausančio gyvenamojo namo.

2. Teismai netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 180 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 7 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamas namas priklauso keliems savininkams, jiems parduodamas bendras namų valdos žemės sklypas, nustatytas techninės apskaitos byloje ir detaliajame plane. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 13.6-250 buvo priimtas vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 8, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos prie pastatų Šilutėje, Nemuno g. 17a, detalusis planas. Ieškovė neginčijo patvirtinto detaliojo plano ir aiškinamojo rašto, kur nurodyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos naudotojai tik daugiabučio namo gyventojai, bet teismui pateikė fiktyvų aiškinamojo rašto nuorašą, neatitinkantį originalaus teksto, kuriame ieškovė įrašyta kaip ginčijamo žemės sklypo naudotoja.

3. Teismai netinkamai įvertino ieškovės sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė sudarydama sutartį žinojo, kad jos įgyta tvarto dalis faktiškai stovi žemės sklype prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šią tvarto dalį ieškovė privatizavo pagal Butų privatizavimo, o ne pagal Turto privatizavimo įstatymą, nes tvarto dalis yra susieta su pagrindiniu daiktu – gyvenamuoju namu – kaip jo priklausinys. Kadangi privatizuota tvarto dalis stovi svetimame sklype, tai ieškovės teisė naudotis jai priklausančiu turtu turėtų būti įgyvendinama taikant servitutą arba uzufruktą, o ne suteikiant ieškovei teisę pirkti žemės sklypo dalį.

4. Teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Tai, kad ieškovei nebuvo įteiktas ginčijamo įsakymo nuorašas, dar nereiškia, kad ji apie šį įsakymą nežinojo, nes 2004 metų balandžio mėnesį ji dalyvavo kitoje civilinėje byloje, kurioje susipažino su šiuo įsakymu.

5. Šioje byloje keliamas viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto viešojo administravimo srityje teisėtumo klausimas, todėl byla yra teisminga ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniams teismams (pažeistas rūšinis teismingumas). Be to, konstatavus, kad nebuvo pažeistas rūšinis teismingumas, svarstytinas išimtinio teismingumo (CPK 31 straipsnis) pažeidimo klausimas.

6. Teismas sprendime nenurodė nė vieno įstatymo, kurį būtų pažeidęs Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys B. L., I. Š., Z. D., L. S. (Š.) ir J. A., trečiasis asmuo VĮ Šilutės miškų urėdija bei ieškovė Diana D. B. B. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

1. Kasatorės aiškinimas, kad žemės sklypas turi būti formuojamas tik gyvenamųjų namų, o ne kitų pastatų bendraturčiams, prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatoms. Pagal šios Tvarkos 8 punktą teisė įsigyti žemės sklypą, esantį prie statinių, nustatyta ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitų pastatų, įrenginių bei statinių savininkams; bendraturčių žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio dalį. Aplinkybė, ar kitas pastatas (šiuo atveju – ūkio pastatas) yra gyvenamojo namo priklausinys, ar savarankiškas statinys, nėra teisiškai reikšminga. Tokius argumentus patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2005, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2006).

2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 9 straipsnį, pagal kurį gali būti parduodami naudojami namų valdos žemės sklypai, kurių ribos yra fiksuotos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose, nepagrįstas. Teismai, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir šalių paaiškinimais, teisingai nustatė, kad ginčijamo žemės sklypo naudotojai yra aštuoni asmenys, kuriems ir gali būti parduotas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos detaliajame plane. Kasatorė neatsižvelgė į tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatyti žemės sklypų ribos bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, taigi planas nepatvirtina ir nenustato konkrečių asmenų nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į žemės sklypą. Aiškinamajame rašte nurodyti duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus yra ne detaliojo plano sprendiniai, kaip nurodo kasatorė, bet informacija apie teritorijos būklę planavimo metu, neturinti teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2004 yra išaiškinusi, kad savivaldybės organų ir institucijų sprendimai tvirtinant detalųjį planą bei ginčo žemės sklypo plotą vertintini tik kaip konkrečių dalių, koordinačių, plotų bei kitų parametrų konstatavimas žemės sklype bei jo padėties kitų žemės sklypų atžvilgiu nustatymas, tačiau šie sprendiniai negali būti vertinami kaip pagrindas nustatyti bendraturčių naudojamas sklypų dalis, pakeisti jų susitarimą ar faktinio naudojimosi sklypu santykius ir panašiai.

3. Ieškinio senaties pradžios nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl jis nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Be to, teismas ieškinio senatį gali taikyti tik esant atsakovo prašymui, o tokio prašymo atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepareiškė.

4. Teismai nepažeidė išimtinio teismingumo, nes skundžiamas administracinio pobūdžio teisės aktas turi įtaką byloje dalyvaujančių asmenų civilinių subjektinių teisių apimčiai, taigi ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė D. B. B. iš VĮ Šilutės miškų urėdijos įsigijo gyvenamąjį namą 1A, esantį Šilutėje, Nemuno g. 17c, bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio (tvarto) 4I1p (unikalus Nr. 8893-6002-8094) 4/25 dalis. Ginčijamo žemės sklypo ribos nustatytos Šilutės miesto mero 1992 m. spalio 26 d. patvirtintame žemės sklypo padalijimo akte. Žemės sklypas ieškovei paskirtas Šilutės miškų urėdijos 1992 m. spalio 26 d. įsakymu bei Šilutės miesto mero 1992 m. spalio 28 d. potvarkiu. Žemės sklypu buvo naudojamasi pagal nurodytą padalijimo aktą. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti ūkinio pastato 41Ip 4/25 dalis 1992 m. įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo pirmasis argumentas dėl 1964 m. CK 153 straipsnio pažeidimo nepriimtinas, nes jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir juo netinkamai aiškinamas nurodytas įstatymas. Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė D. B. B. 1992 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 4/25 dalis ūkinio pastato 4I1p, esančio ginčijamame žemės sklype. Jos nuosavybės teisės įregistruotos Nekilojamojo turto registre (T. 1, b. l. 25–27). Nurodytas ūkinis pastatas pastatytas VĮ „Šilutės miškų urėdija“ pirmtako ūkio reikalams ir ne tik gyvenamojo namo, esančio Šilutėje, Nemuno g. 17a, bet ir kitų namų gyventojams, VĮ „Šilutės miškų urėdija“ pirmtako darbuotojams. Dėl to pirkimo–pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, ūkinis pastatas pagrįstai pripažintas gyvenamųjų namų Nr. 17a, 17b ir 17c priklausiniu. Pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalies nuostatas priklausinį ir pagrindinį daiktą sieja ūkinė paskirtis. Priklausinys nėra esminė neatskiriama pagrindinio daikto dalis. Priklausinys – tai daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui. Jis gali būti susijęs funkciniais ryšiais su keliais pagrindiniais daiktais. Jis gali būti ir atskirtas nuo pagrindinio daikto, nes tai nėra pagrindinio daikto esminė dalis, be kurios pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ne žemės ūkio paskirties žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 8 punktą (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija) namų valdos ir kitos paskirties pastatų savininkams žemės sklypas namų valdos ar kito pastato bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame plane, žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba namo bendraturčiai nepageidauja padalyti žemės sklypo, jis gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatomos remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių sutikimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama 2004 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 13.6-250, nurodytą tvarką pažeidė, nes 3257 kv. m ploto žemės sklypo dalis nustatė ne visiems šiame žemės sklype esančių pastatų bendraturčiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendime ir nutartyje nurodė šių teisės aktų pažeidimus, todėl nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad teismai nenurodė nė vieno įstatymo, kurį būtų pažeidusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija (šeštasis kasacinio skundo argumentas).

Kasaciniame skunde (antrasis kasacinio skundo argumentas) teigiama, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 13.6-250 buvo priimtas remiantis Šilutės rajono savivaldybės valdybos 2001 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 8 patvirtintu detaliuoju planu ir aiškinamuoju raštu. Detalusis planas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir nepakeistas, o pagal 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymu Nr. I-1120 nuostatas detaliajame plane nurodyta tikslinė žemės sklypų arba valdų ribos teritorijų naudojimo paskirtis ir kiti sprendiniai, juos patvirtinus, įgauna teisinę galią ir visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos pobūdžio ir ribojimų nustatyta tvarka netenka galios. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčijamame žemės sklype esančių pastatų savininkų turtinių teisių pažeidimo, o ne kasatorės skundo antrajame argumente nurodytas klausimas. Kita vertus, kasatorė neatsižvelgė į tai, kad Teritorijų planavimo įstatyme yra nuostatos, pagal kurias detalusis planas gali būti keičiamas. Pagal nurodyto įstatymo 10 straipsnio 2 punktą miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti, bet jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu yra ypatinga reikmė. Viena iš nuosavybės teisės atsirandančių teisių yra savininko teisė nusipirkti žemės sklypus po pastatais ir prie jų. Šių teisių pažeidimas priskirtinas prie ypatingų reikmių keisti detalųjį planą. Kasatorė į šias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas neatsižvelgė, todėl ir antrasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.

Trečiasis kasacinio skundo argumentas nagrinėjamoje byloje neanalizuojamas, nes nebuvo sprendžiamas ūkinio pastato dalies pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo klausimas.

Senaties termino pradžios klausimas yra fakto klausimas, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Teismingumo nustatymo praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000 (žr. Teismų praktika 14, p. 226) ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje dėl civilinės bylos Vidaus vandens kelių direkcija prieš UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“, ir kitose nutartyse.

Teismai nepažeidė CPK 31 straipsnio nuostatų, nes nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas turtinių teisių nusipirkti žemės sklypus prie pastatų, bet ne daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir naudojimosi juo klausimas.

Kasacinis skundas atmetamas nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas ČaikaVirgilijus GrabinskasBronius Pupkovas