- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-3938-534/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44046-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinė ligonių kasa
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 92,61 eurų žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 1 d. pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti atsakovui CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016 m. kovo 23 d. atsakovui A. M. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 92,61 Eur. Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovės teigimu, sveikatos draudimo įmoka už 2016 metų kovo mėnesį nebuvo sumokėta. 2016 m. spalio 25 d. pranešimu dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos atlyginti 92,61 Eur dydžio turtinę žalą sumą, susidariusią dėl atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpiu, kai atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei 92,61 Eur turtinę žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas. Aukščiau nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo administravimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punktu privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Atsakovas, nesumokėjęs draudimo įmokos už 2016 m. kovo mėn. ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2016 m. kovo 23 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta 92,61 Eur turtinė žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 92,61 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ((žyminio mokesčio) CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 92,61 Eur (devyniasdešimt du eurus 61 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa, į.k. 188783796, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.