Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-187-467-/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-27
Bylos Nr.
2S-187-467-/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
G. B.
Advokatai
Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S37-187/2008Procesinio sprendimo kategorijos 99.5.; 110.4.; 119.12.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nutarties netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl 64000 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. 2007-12-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. B. 64000 Lt – pinigus, gautus pagal įgaliojimą ir neperduotus ieškovui – paskolos gavėjui. Atskiru prašymu ieškovo G. B. atstovė advokatė Z.Vizbarienė prašė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Tokį prašymą grindė tuo, kad jis turi pakankamai dideles išlaidas (moka visas komunalines paslaugas ir už buto šildymą, išlaiko savo nepilnametį sūnų), o vienintelis pragyvenimo šaltinis – gaunamas darbo užmokestis, nes butas (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui priklauso nuosavybės teise, yra areštuotas ir juo uzufrukto teise naudojasi jo buvusi žmona ir sūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi G. B. atstovės advokatės Z.Vizbarienės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino. Įvertinęs ieškovo atstovės prašyme išdėstytus argumentus ir teismui pateiktus įrodymus dėl ieškovo turtinės padėties, teismas padarė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki ir dėl to nėra būtina atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovas gauna 1504,72 Lt atlyginimą iš UAB „Gilnija“, turi nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), duomenų, kad butas areštuotas, nepateikė, o aplinkybės, jog išlaiko vaiką, moka komunalinius mokesčius, patiria bylinėjimosi išlaidų kitose civilinėse bylose, nepatvirtina sunkios ieškovo turtinės padėties. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ginčą kelia dėl piniginių lėšų pasisavinimo 1998-12-15, todėl nuo šios datos iki kreipimosi į teismą teisminės gynybos, turėjo galimybę iš anksto suplanuoti savo pajamas ir išlaidas bei pasirengti žyminio mokesčio sumokėjimui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovė advokatė Z.Vizbarienė prašo atskirąjį skundą patenkinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis užkirto kelią ginti ieškovo G. B. pažeistas teises teisme. Ieškovas išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių negali sumokėti žyminio mokesčio, prašė jo sumokėjimą atidėti, o ne atleisti nuo jo mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ieškovas G. B., paduodamas ieškinį dėl 64000 Lt priteisimo, privalo sumokėti 1920 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas yra sumokėjęs 600 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 2), liko nesumokėta 1320 Lt. Visas žyminis mokestis paprastai turi būti sumokamas prieš pareiškiant ieškinį, tačiau pagal CPK 84 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo pridėti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Ieškovas G. B. ir jo atstovė advokatė Z.Vizbarienė prašymą atidėti trūkstamo žyminio mokesčio mokėjimą motyvavo tuo, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki: ieškovas turi pakankamai dideles išlaidas (moka visas komunalines paslaugas ir už buto šildymą, išlaiko savo nepilnametį sūnų), o vienintelis pragyvenimo šaltinis – gaunamas darbo užmokestis, nes butas (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui priklauso nuosavybės teise, yra areštuotas ir juo uzufrukto teise naudojasi jo buvusi žmona ir sūnus. Šiems motyvams patvirtinti ieškovas ir jo atstovė pateikė pašto perlaidų kvitus (b.l. 12), įmokų už komunalines paslaugas 2007 metais išklotinę (b.l. 14-15), pareiškimą (b.l. 16), UAB „Gilnija“ pažymą (b.l. 17), pareiškimą kitoje byloje (b.l. 20). Pirmosios instancijos teismas šių ieškovo ir jo atstovės pateiktų dokumentų nepripažino patvirtinančiais ieškovo sunkią turtinę padėtį ir prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė. Ieškovo atstovė advokatė Z.Vizbarienė (apeliantė), nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde tvirtina, jog teismui buvo pateikta pakankamai dokumentų, įrodančių ieškovo sunkią turtinę finansinę padėtį, o skundžiama teismo nutartis užkirto kelią ginti ieškovo G. B. pažeistas teises teisme. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus iš esmės pripažįsta pagrįstais.

Įstatymas įsakmiai nenurodo, į kokias konkrečias aplinkybes būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau kiekvienu atveju atsižvelgtina į visas aplinkybes (asmens amžių, sveikatos lygį, gaunamų pajamų dydį, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, santaupas ir pan.), kurios yra reikšmingos, nustatant tikrąją asmens turtinę padėtį ir realią galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Tokiais atvejais teismas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisės principais. Vienas iš tokių principų yra įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas ieškovui G. B. atidėti dalies žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėjimą, kadangi žyminio mokesčio dydis yra reali kliūtis ieškovui pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo bei jo atstovės prašymą ir neatidėdamas dalies žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėjimo, nepakankamai atsižvelgė į jų nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus bei kitus byloje esančius duomenis, kurie, nors ir netiesiogiai, patvirtina nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes – ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra 1504 Lt (b.l. 17), o mokėtina trūkstamo žyminio mokesčio dalis yra 1320 Lt. Be to ieškovas, paduodamas ieškinį yra sumokėjęs 600 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 2). Ieškovo turimas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) yra jo išlaikomas (b.l. 14-15), nors juo naudojasi jo buvusi sutuoktinė ir nepilnametis sūnus, kurį ieškovas taip pat išlaiko (b.l. 12, 16). Ieškovas taip pat turi kitų reikšmingų išlaidų (b.l. 20). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes bei vadovavaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko, jog yra pakankamai įrodymų ir tikslinga atidėti dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Tokiu būdu ieškovui, siekiančiam apginti savo pažeistas teises teisminiu būdu, nebūtų užkirstas kelias šia savo procesine teise tinkamai pasinaudoti.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pasisakęs, jog vien tik žyminio mokesčio nesumokėjimas neturėtų būti laikoma pakankama priežastimi suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2003, bylų kategorija 92).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą, todėl be pagrindo netenkino ieškovo ir jo atstovės prašymo. Dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo skundžiama teismo nutartis naikinama (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo tenkinamas (CPK 84 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovui G. B., paduodant ieškinį dėl 64000 Lt priteisimo, atidėti trūkstamo 1320 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis