Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. RV-22-4168 netaikyti nuteistajam Ž. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta trečdaliu - galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas - 35 dienos.

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 6 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4168 netaikyti nuteistajam Ž. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo sumažinti siekiant savo asmenybės pokyčio išimtinai teigiama linkme. Komisija taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Komisija taip pat pažymi, vien tai kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad Ž. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo Ž. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vyrauja net devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, nors ir stebima teigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, buvo nustatyta vidutinė rizika, ir šis vertinimas yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 18 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vyrauja ir vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), kurie mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šis apsauginis veiksnys egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Nuteistasis net ir turėdamas šeimą bei pastovią gyvenamąją vietą vis tik nusikalto, ir prieš tai nurodytos aplinkybės niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai niekaip išimtinai necharakterizuoja nuteistojo ir neleidžia daryti išvados jog nuteistasis, egzistuojant šiems veiksniams, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio matyti, kad savo namuose laikė narkotines medžiagas su tikslu jas parduoti. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jau būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados medžiagos matyti, kad nuteistasis turi darbinės patirties, laisvėje dažniausiai užsiėmė darbine veikla, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tad šis veiksnys gali būti susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais, praeityje stokojo lėšų paskirstymo kompetencijų ir nusikaltimą įvykdė dėl finansinės naudos. Tikėtina, jog asmeniui neturint pastovių, nuolatinių pajamų, tai gali ne tik apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad praeityje nuteistajam buvo skirtos švelnesnio poveikio baudžiamosios priemonės, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų bei neskatino asmens susiimti ir keisti savo elgesį. Matyti, jog Ž. S. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje minima, kad nors Ž. S. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, bet iš jo paties parodymų galima spręsti, jog narkotinių medžiagų platinimu jis užsiėmė ne vieną kartą, o tai darė net vienerius metus, taigi, tai nebuvo atsitiktinė jo nusikalstama veika, o tęsėsi gana ilgą laiką. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (2 veikos) padarymą, be to nusikaltimas buvo padarytas esant recidyvistu, dabartinis teistumas yra ketvirtas. Pirmą kartą nuteistasis buvo teisiamas dar esant nepilnamečiui. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikaltimai nėra padaryti apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau susiję su narkotikų laikymu ir platinimu. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas stengiasi atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų bei aktyviai dalyvauti resocializacijos procese (dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tiksliniuose užsiėmimuose, elgesio keitimo terapijoje). Tokiu būdu teisės pažeidėjas siekia valdyti kriminogeninius poreikius susijusius su jo nusikalstamumu. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, skatintas 1 kartą (už gerą elgesį ir sąžiningą darbą). Teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis Ž. S. dar yra neatlikęs 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2024 m. balandžio 25 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo Ž. S. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-4168 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. priimto nutarimo Nr. RV-22-4168 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.