Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-786-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-29
Bylos Nr.
e1-786-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29592-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-786-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29592-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 29 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pas E. G., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, teistas 2020 m. birželio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdali ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (2021 m. liepos 20 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. V. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.51 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia šeimos narei – sugyventinei D. D. galva smogė vieną kartą į galvą, pataikydamas jai į kairįjį veido skruostą, ir vieną kartą delnu smogė į kaktą, pataikydamas į dešinę kaktos pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. D. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo P. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine D. D.. Jie kartu gyvena nuo 2017 m. ir veda bendrą šeimyninį gyvenimą, rūpinasi namais, kartu augina jų mažametę dukrą M. D., gimusią (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo jo sugyventinės D. vardo diena. Apie 20 val. jis su sugyventine nusprendė paminėti jos vardo dieną. Ta proga buvo nusipirkę alaus. Dukros namuose nebuvo, ji buvo pas močiutę. Jis su D. D. namuose gėrė alų. Begeriant, gyvenamojo namo kambaryje, apie 21.51 val., tarp jų įvyko konfliktas. D. D., būdama išgėrusi, žodžiais jį provokavo, nervino, todėl, būdamas išgėręs, nesusilaikė ir tyčia vieną kartą galva smogė D. į galvą – pataikė į jos kairįjį skruostą. Galva sudavė stiprų smūgį D. į galvą ir jai savo tokiais veiksmais skruoste sukėlė fizinį skausmą. Dar, būdamas nervuotas, vieną kartą delnu smogė D. stiprų smūgį į galvą – įdešinės pusės kaktą. D. pradėjo šaukti, kad jis nurimtų ir jos nemuštų. Matė, kad D. apsiverkusi. D. kraujas nebėgo. Jis, norėdamas nusiraminti, išėjo į lauką parūkyti. D. liko namuose. Po to kažkuriuo momentu ji išėjo iš namų. Kai atvyko pareigūnai, namuose D. nebuvo. Kur ji buvo išėjusi, jis nežino. Suprato, kad policijos pareigūnus iškvietė D.. Pareigūnai pasakė, kad jie atvyko dėl to, kad jis smurtavo prieš savo sugyventinę D. D.. Pareigūnai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,29 promiles. Jis sugyventinės nuo konflikto dienos nėra matęs, su ja tik telefonu bendravo, telefonu kalbėdamas jos atsiprašė. Dėl šio konflikto labai pergyvena, nes jo suduoti D. smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė fizinį skausmą. 2022 m. rugpjūčio 6 d. jis su D. kartu gėrė alų, D. savo elgesiu ir žodžiais jį erzino, ir taip išprovokavo, dėl to jis dėl girtumo nesusivaldė, sudavė D. smūgius ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Jų konflikto niekas nematė.

Nukentėjusioji D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su P. V. gyvena nuo 2017 m., jis yra jos sugyventinis, abu veda bendrą šeimyninį gyvenimą, gyvena P. V. motinos D. V. namuose (duomenys neskelbtini), augina bendrą dukrą M. D.. 2022 m. rugpjūčio 6 d. buvo šeštadienis, jos vardo diena. Šia proga apie 20 val. ji su P. V. namuose abu gėrė alų, išgėrė vieno litro apie 6 butelius. Begeriant, namo kambaryje, apie 21.51 val. tarp jos ir P. V. įvyko žodinis konfliktas. P. V. konflikto metu tyčia vieną kartą jai savo galva kirto į galvą, pataikydamas į kairįjį skruostą ir vieną kartą delnu tyčia smogė stiprų smūgį į galvą, pataikydamas į dešinės pusės kaktą. P. V. smūgis jai į skruostą buvo stiprus, ji jautė fizinį skausmą, jai pasidarė silpna akyse, ji jautėsi labai blogai, dėl to net išsikvietė medikus. P. V. smūgis delnu jai į dešinės pusės kaktą irgi buvo stiprus, ji jautė fizinį skausmą. Kaip P. V. prieš ją smurtavo, niekas nematė, jų dukros namuose nebuvo, ji miegojo pas močiutę. Po P. V. smūgių ji iš skausmo verkė, prašė jos nemušti. P. V. išgirdo jos prašymus jos nemušti ir nuo jos atsitraukė, išėjo į lauką parūkyti, o ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė medikus ir policiją. Tuo metu ji jautė silpnumą, todėl medikai jai buvo reikalingi. Ji išėjo į lauką nusiraminti. Lauke prie prūdo laukė atvykstančių tarnybų. Nesulaukus nusprendė išvykti iš namų. Išvykus iš namų, neužilgo su ja susisiekė medikai, kuriuos sutiko ant kelio. Ji jautėsi gerai, silpnumas jau nesijautė, todėl ji medikų pagalbos atsisakė ir jie jos neapžiūrėjo. Kelyje susitiko su policijos pareigūnais, kuriems ji pasakė, kad sugyventinis P. V. prieš ją smurtavo, kad ji išvyksta pas savo močiutę J. Ž., gyvenančią Prienuose, ir į namus ji negrįš. 2022 m. rugpjūčio 7 d. veide nuo P. V. smūgio jautė fizinį skausmą. Šiandien jau skausmas yra praėjęs. Dėl P. V. smūgių jai į galvą, pas medikus ji nesikreipė, medikų pagalba jai nereikalinga. Pas teismo medicinos ekspertus nusistatyti sveikatos sutrikdymo masto nevyks. Jai P. V. sukėlė fizinį skausmą. P. V. prieš ją 2020 m. gegužės mėnesį yra smurtavęs, dėl to buvo atliekamas tyrimas. Po to P. V. smurto nenaudojo. P. V. ji nebijo. Šiuo metu ji su P. V. nusprendė atskirai pagyventi, apmąstyti jų santykius ar toliau jie gali kartu gyventi. Ji civilinio ieškinio dėl padarytos fizinės žalos nereikš.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios D. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjos N. Š. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 21 val. 59 min. gautas pranešimas, kad sugyventinis namuose su galva trenkė į pranešėjos galvą, vyksta konfliktas, atiminėja ragelį, vaikų namuose nėra. lauks namuose. Info GMP moteriai svaigsta galva. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. rugpjūčio 6 d. 21 val. 51 min. Vykstant nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) ribose, pastebėjo GMP automobilį, kurio darbuotoja informavo, kad ką tik nukentėjusioji D. D. nuvažiavo automobiliu link Prienų, GMP pagalbos ji atsisakė. Sustabdžius automobilį „Volvo“, iš jo priekinės keleivio pusės išlipo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,53 promilių neblaivumas. D. D. paaiškino, kad namuose tarp jos ir sugyventinio P. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis vieną kartą galva kirto jai į galvos sritį, pataikydamas į kairįjį skruostą, ir vieną kartą ranka kirto į galvos sritį, pataikydamas į dešinės pusės kaktos sritį. Jai apsvaigo galva. Apie tai pranešė pagalbos tarnyboms, išsikvietė anytą D. V., kuri veža pas močiutę, gyvenančią Prienuose, kur ji apsigyvens. Paaiškino, kad ji pretenzijų neturi, nori tik išvažiuoti iš namų. Automobilyje buvo D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad nieko nematė, tik D. D. veža pas močiutę. Automobilyje taip pat buvo D. D. dukra M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri namuose nebuvo. D. V. patvirtino, kad mergaitė laikinai gyvena pas ją. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas P. V., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, paaiškino, kad namuose žodiškai sukonfliktavo su sugyventine D. D., kurią kieme vieną kartą rankomis pastūmė, teigė, kad namuose mažametės dukros M. D. nebuvo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Ž. Š. 2022 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėti smurtą patyrusios D. D. sužalojimai – patinimas ir kiti sužalojimai kaktos dešinėje pusėje, ir kairiajame skruoste; aprašyta jos būsena – akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi; nurodyta, kad smurtu įtariamas sugyventinis P. V. akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 2,29 prom. neblaivumas; užfiksuoti D. D. ir P. V. paaiškinimai. D. D. paaiškino, kad žodinio konflikto metu jos sugyventinis P. V. vieną kartą galva kirto jai į galvą, pataikė į kairįjį skruostą ir vieną kartą kirto į dešinės pusės kaktos sritį, jai apsvaigo galva; šiuo metu ji išvažiuoja gyventi pas savo močiutę J. Ž., gyvenančią Prienuose, GMP pagalbos atsisakė. P. V. paaiškino, kad konflikto metu gyvenamojo namo kieme jis vieną kartą rankomis pastūmė sugyventinę D. D., daugiau jos nemušė.

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.51 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia šeimos narei – sugyventinei D. D. galva smogė vieną kartą į galvą, pataikydamas jai į kairįjį veido skruostą, ir vieną kartą delnu smogė į kaktą, pataikydamas į dešinę kaktos pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. D. sukėlė fizinį skausmą. Tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau, bylos duomenimis, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą dėl kaltinamojo panaudoto smurto jos atžvilgiu kvietėsi medikus, jautėsi labai blogai, buvo silpna, iš skausmo verkė, pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2022 m. rugpjūčio 18 d., dokumente nukentėjusioji nurodė, jog su tokiu sprendimu sutinka.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę D. D.. Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. praeityje kartą jau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą bausmę atlikęs, 2021 m. liepos 20 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų, nors sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, kadangi D. D. vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė, bylos duomenimis nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą, jai apsvaigo galva, mirgėjo akyse, buvo silpna, smūgiai buvo suduoti į itin gyvybiškai svarbią žmogaus kūno sritį – galvą. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, pretenzijų kaltinamajam neturi, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, P. V. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Taip pat kaltinamajam pataisyti skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. V.:

per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą,

per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

per visą paskirtosios bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu,

per visą paskirtosios bausmės atlikimo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. V.:

per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą,

per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

per visą paskirtosios bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu,

per visą paskirtosios bausmės atlikimo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti P. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė