Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 2.30 val. – 13.30 val., Kaune, Kuršių g., vairuodama transporto priemonę Citroen C5, BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodama automobilį stovėjimo aikštelėje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, dėl ko apgadinti abu automobiliai. Tuo padarydama turtinę žalą ir nesant nukentėjusiajam asmeniui įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad J. G. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja S. P. parodė, kad stovėjimo aikštelėje pamatė savo apgadintą automobilį. Buvo apgadintas galinis bamperis, todėl iškvietė policiją. Jai priėjus prie automobilio, už lango valytuvo buvo paliktas raštelis su informacija, koks automobilis apgadino jos automobilį. Materialinė žala gal būt nėra didelė, tačiau didesnė moralinė žala.

Liudytojas G. M. parodė, kad dirba KPV EĮRS vyr. patruliu. Jam užteko duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nesukėlė abejonių koks automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Apgadinimų šiuo metu neprisimena, tačiau tai buvo didesni apgadinimai, ne tik braukimo žymė. Smūgį turėjo pajausti.

Pažeidimų faktas ir J. G. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, Kuršių g. 44, bei nurodyti automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: galinis bamperis, galinis kairys žibintas, galinis panelės kampas (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), J. G. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2015-12-22 apie 7.00 val. ryto atvažiavo automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Kuršių g. esančios parduotuvės ,,Iki“ stovėjimo aikštelę. Parkuotis laisvų vietų nerado, norėdama išvažiuoti iš aikštelės nepastebėjo didelės duobės ir į ją įvažiavo. Kad būtų kliudžiusi kitą automobilį nesuprato. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokio tikslo, nes turėjo visus reikiamus dokumentus. Dėl pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 4), S. P. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2015-12-22 d., apie 02.30 val. paliko automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,Iki“. Apie 13.30 val. rado automobilį įdaužtą, o už priekinio stiklo valytuvo užkištą raštelį su galimai eismo įvykio kaltininko valstybiniais numeriais (b. l. 5), R. S. paaiškinimu, kad jis automobilį davė naudotis J. G. (b. l. 6), fotonuotraukomis (b. l. 7-8).

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pasišalinimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga J. G. pranešti apie eismo įvykį policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio transporto priemonių apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau akivaizdūs ir aiškiai matomi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mastą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. G., vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, nepranešus policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. G. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu nėra itin žymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. G. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą mažesniam, negu sankcijoje numatytam terminui bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 33 str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 15054787698.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.