- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1743-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13089-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko ir įkeisto daikto savininko D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkams ir įkeisto daikto savininkams D. P., L. P. ir M. P., dėl priverstinės skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad AB SEB bankas ir skolininkai D. P. ir M. P. 2007-10-09 pasirašė kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkams nevykdant įsipareigojimų pagal pasirašytą kredito sutartį, AB SEB bankas 2010-01-19 nutraukė kredito sutartį ir 2011-07-11 reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido visas reikalavimo teises pagal kredito sutartį. UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgijus visas reikalavimo teises skolininkų atžvilgiu, kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus. Nurodė, kad skolininko skola bendrovei yra 89473,12 EUR, 159 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakartotiniai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad skolininkai ir įkeisto daikto savininkai 2011-12-01 buvo pasirašytinai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 nutartimi nutarė išieškoti kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai solidariai iš skolininkų D. P. ir M. P. skolą: 89142,43 EUR skola bendrovei, 139 Lt žyminis mokestis, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, bendro 46,39 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. P. ir L. P., ½ dalimi nuosavybės teise priklausantį M. P.; kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą Nr. DOK-18508 „Dėl nutarties patikslinimo“ netenkino. Nurodė, kad skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, todėl kreditoriaus pašymą tenkintino. Nurodė, kad 2011-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria areštuojamas įkeistas turtas nurodytas skolos dydis nėra vertintinas kaip galutinis, nes tik įsiteisėjusi teismo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo parduodant iš varžytynių įkeistą turtą yra vykdytinas dokumentas, todėl pareiškėjo prašymo netenkintino. Nurodė, kad skola bankui 330,69 EUR nelaikytina hipotekos lakštu užtikrintu reikalavimu, kur hipotekos registre įregistruotas kreditorius – UAB „Būsto paskolų draudimas“, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui nelaikytina teismo išlaidomis, susijusiomis su hipotekos vykdymu, todėl neišieškotinos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo skolininkas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad kreipėsi į kreditorių ir prašė atidėti skolos mokėjimą iki 2012-12-31 leisti mokėti skolą dalimis ir pan. Atsakymo į savo prašymą skolininkas negavo, todėl mano, kad kreditorė kreipdamasi į teismą elgėsi nesąžiningai. Kadangi laukė kreditorės atsakymo į savo prašymą, nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo per vieną mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, priimta nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Pareiškėja kreditorė atsiliepimu prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreditorė atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį, papildomai išieškant kreditorei solidariai iš skolininkų 69 EUR skolą ir 20 Lt išlaidų hipotekos lakšto pakeitimams registruoti. Nurodė, kad 2011-07-11 bankas ir bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė įvykdė įsipareigojimą bankui, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, šios sutarties pagrindu bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises, kylančias pagal 2007-10-09 kredito sutartį ir hipotekos lakštą 2007-11-05. Paaiškina, kad įkeisto daikto savininko prievolė pagal kreditavimo sutartį užtikrinta sutartine hipoteka, hipotekos lakšte padarytas įrašas apie hipotekos reikalavimo perleidimą bendrovei įregistruotas hipotekos registre laikantis LR CK 4.189 str. nustatytų reikalavimų ir yra neatskiriama hipotekos lakšto dalis. Reikalavimo perleidimo sutartimi bendrovė įgijo visas banko, kaip pradinio hipotekos kreditoriaus teises, todėl bendrovės prašymas išieškoti skolą bankui pagal kreditavimo sutartį yra pagrįstas, nes banko reikalavimas kyla iš kreditavimo sutarties ir yra apsaugotas bei užtikrintas hipoteka. Kreditoriaus teismui pateiktas reikalavimas išieškoti visą skolą ne ginčo tvarka, kyla iš kreditavimo sutarties, kurios tinkamas įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštu, taigi visas bendrovės reikalavimas yra laikomas hipotekos lakštu užtikrintu reikalavimu. Apelianto nuomone, kad tuo atveju, jeigu ir išlieka galimybė skolą bankui, kylančią pagal kreditavimo sutartį, kurios nepadengė bendrovės išmokėta draudimo išmoka, prisiteisti ginčo teisenos tvarka, teismui tenkinus bendrovės ieškinį, šis skolos bankui grąžinimas nebebūtų užtikrintas hipotekos lakštu.
Atsiliepimas į kreditorės atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens skolininko atskirasis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog AB SEB bankas ir kredito gavėjais D. P. ir M. P. 2007-10-09 pasirašė kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, AB SEB bankas 2010-01-19 nutraukė kredito sutartį su kredito gavėjais (skolininkais). AB SEB bankas 2011-07-11 reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido visas reikalavimo teises pagal kredito sutartį ir hipotekos lakštą.
Skolininkas atskiruoju skundu teigia, kad kreditorė elgėsi nesąžiningai, nes skolininkas siūlė atidėti skolos mokėjimą, ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.217 str., 6.221 str., 6.222 str. nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (LR CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises LR CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Šioje teisės normoje įtvirtintas procesinis terminas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti proceso dalyviai privalo ar gali atlikti tam tikrus veiksmus. Šio termino paskirtis užtikrinti asmeniui teisę atlikti tam tikrus veiksmus. Darytina išvada, kad kreditorius turi turėti realią galimybę atlikti procesinį veiksmą per LR CPK 558 str. nustatytą terminą, t. y. jam turi būti suteikta teisė kreiptis pakartotinai dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiuo atveju skolininkams ir įkeisto daikto savininkams įspėjimas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bus pradėtas vykdyti priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka užtikrinto turto įteiktas 2011-12-01. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per nustatytą terminą skola sumokėta, atidėtas jos mokėjimas ar pan. (LR CPK 178 str.), todėl kreditorė turėjo teisinį pagrindą kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinės skolos išieškojimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis kreditorius AB SEB bankas 2009-11-10 kreipėsi į skolininkus dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kad nemokamos įmokos ir palūkanos nuo 2009-09-09. 2009-12-10 AB SEB bankas pakartotinai kreipėsi ir įspėjo skolininkus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų kredito sutartis bus nutraukta. 2010-01-25 AB SEB bankas vienašališkai nutraukė sudarytą kredito sutartį su skolininkais. 2010-03-26 buvo priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB SEB bankui išmokėjo draudimo išmoką. Naujoji kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, sumokėjusi AB SEB bankui skolą už apeliantą, ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo sutarties pagrindu naujajam kreditoriui perėjo visi reikalavimai jau nutrauktos kredito sutarties pagrindu, t. y. ir teisė patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka užtikrinto turto. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama vykdyti priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. išieškoti skolą iš įkeisto turto.
Be to, hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (LR CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo siųsti raginimai dėl vėluojamų mokėti įmokų, tačiau skolininkai savo įsipareigojimų nevykdė, darytina išvada, kad kredito sutarties nutraukimas nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų ir sutartis nutraukta tinkamai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti kreditorės veiksmų nesąžiningais ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.
Pareiškėjos kreditorės atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju kreditorė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas priverstinai išieškoti 330,69 EUR skolą, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui.
Iš Hipotekos lakšto matyti, kad įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 90006,38 EUR. Iš Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad pradinis kreditorius AB SEB bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisę į hipoteka užtikrintą reikalavimą – 88650,50 EUR negrąžinto kredito ir 491,93 EUR nesumokėtų palūkanų.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio LR CK 4.174 str. 1 d. nustatyta, kad Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kreditorius hipotekos reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui, jeigu hipotekos sutartyje nenumatyta kitaip. Hipotekos reikalavimas perleidžiamas perduodant hipotekos lakštą indosamentu (LR CK 4.189 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 4.174 str. 1 d. nuostata, jog hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, reiškia, jog hipotekos lakšte nereikalaujama nurodyti netesybų ir teismo išlaidų kaip skolos, nes, nukreipus pagrindinės prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą, netesybos ir teismo išlaidos išieškomos įstatymo pagrindu iš parduoto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant, jeigu jos neviršija hipoteka užtikrintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-169/2012).
Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, įvertinus kredito sutartį, hipotekos lakšto duomenis bei reikalavimo perleidimo sutartį, darytina išvada, kad hipotekos reikalavimas yra 89142,43 EUR skola bendrovei, 330,69 EUR skola bankui, 139 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui, 5 procentai metinių palūkanų nuo negražintos skolos sumos iki visiško skolos išieškojimo dienos, parduodant iš varžytinių įkeistą turtą.
Taigi 330,69 EUR skola bankui, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė hipoteka užtikrintu reikalavimu bei nepagrįstai nenurodė taikyti priverstinio išieškojimo procedūros šiai sumai (LR CK 4.174 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nenurodytos išieškotinos sumos keistina, nurodant išieškoti kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidariai iš skolininkų 89142,43 EUR skolą bendrovei, 330,69 EUR skolą bankui, 139 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui, 5 procentai metinių palūkanų nuo negražintos skolos sumos iki visiško skolos išieškojimo dienos, parduodant iš varžytinių įkeistą turtą, kitos nutarties dalys paliktinos nepakeistos (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarties dalį, kurioje nenurodyta išieškoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai solidariai iš skolininkų D. P. ir M. P. 89142,43 EUR skolą bendrovei, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti – išieškoti UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, Ulonų g. 5, Vilnius, naudai iš solidariai iš skolininkų D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skolą: 89142,43 EUR skola bendrovei, 330,69 EUR skolą bankui, 139,00 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt išlaidų lakšto pakeitimų registravimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.