Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui A. M., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovei vienai išlaikyti nepilnamečius sūnų ir dukterį yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais jų poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti visus komunalinius mokesčius, nors ir gyvena pas tėvus, jų name. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna tik socialines išmokas. Studijuoja M. kolegijoje pirmame kurse. Atsakovas, kiek ieškovei yra žinoma, kitų nepilnamečių išlaikytinių vaikų neturi. Apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas duomenų ieškovė nei jos atstovė negali gauti. Ieškovės žiniomis, atsakovo pajamos Norvegijoje pakankamai didelės, todėl jis gali mokėti didesnį, nei ieškovė, išlaikymą vaikams. Todėl prašoma priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą jo sūnui ir dukteriai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jų motina, ieškovė.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta, šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu.

Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovė Ž. Š. gyvena jos tėvui S. Š. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra apie 140 m², name yra 6 kambariai ir virtuvė, namas su visais patogumais, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, šildymas centrinis – vietinis. Iš viso name gyvena 4 asmenys: ieškovė Ž. Š., ieškovės tėvas S. Š., ieškovės motina A. Š., ieškovės nepilnamečiai vaikai M. B. M. ir E. M..

Ieškovei Ž. Š. ir nepilnamečiams vaikams M. B. ir E. M. name skirtas namo antras aukštas, kur yra 3 kambariai. M. B. ir E. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra 2 lovos, spinta, stalas, 2 komodos. Vaikai turi atskiras lovas, savo atskiras erdves, sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikams augti.

Pokalbio metu ieškovė Ž. Š. nurodė, kad atsakovas A. M. gyvena Norvegijoje, ieškovės Ž. Š. teigimu, ji su atsakovu A. M. negyvena virš metų laiko, visą ta laiką, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo, nuo to laiko, su vaikais matėsi 1 kartą, kai ieškovė pati su vaikai pas atsakovą buvo nuvykusi, 1 kartą su sūnumi bendravo telefonu. Taip pat ieškovė Ž. Š. nurodė, kad materialiai jai padeda jos tėvai – S. Š. ir A. Š..

M. B. M. ir E. M. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą – darželį „Ą.“. M. B. M. mokykloje–darželyje lanko muzikos ir futbolo būrelius. Ieškovės Ž. Š. teigimu, M. B. ir Emilė labai dažnai, maždaug kartą per mėnesį, serga peršalimo ligomis. Vaikai lankosi pas gydytoją Vilkaviškyje, privačioje klinikoje. Apsilankymo metu buvo išklausyta M. B. M. ir E. M. nuomonė dėl gyvenamosios vietos. Pokalbio metu abu vaikai nurodė, kad myli abu tėvus – ir motiną, ir tėvą, taip pat, kad toliau nori gyventi su motina. M. B. M. VTAS specialistui nurodė, kad jam smagu gyventi šioje gyvenamojoje vietoje, kad jis čia susirado daug naujų draugų, taip pat, kad su tėvu bendrauja labai mažai ir, kad tėvo labai pasiilgsta. VTAS specialistui nepavyko sužinoti atsakovo A. M. nuomonės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, nes, ieškovės Ž. Š. teigimu, jis gyvena Norvegijoje.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis), kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyrium.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, CK 3.169 ir 3.192 straipsniais, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, VTAS specialistai palaiko ieškovės Ž. Š., ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, nes tai atitinka nepilnamečių vaikų M. B. M. ir E. M. poreikius, teises ir teisėtus interesus.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo

Teismas vadovaujasi ieškovės atstovės paaiškinimu, VTAS išvada, kad nepilnamečiai vaikai M. B. M. ir E. M. gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad vaikai gyvena su ieškove, nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų, teismas sprendžia, jog nepilnamečių vaikų M. B. M. ir E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove Ž. Š. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams M. B. M. ir E. M. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. „Sodros“ duomenimis atsakovas nedirba, ieškovė šiuo metu taip pat nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, VTAS duomenimis gauna 260 Eur stipendiją ir 100 Eur išmoką už vaikus.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas bylos duomenimis gyvena užsienio valstybėje, šalys nepateikė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, todėl teismas neturi daugiau duomenų, reikalingų spręsti apie atsakovo realias pajamas ir turtinę padėtį, tačiau tai negali būti kliūtimi išspręsti išlaikymo priteisimo vaikams klausimą.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, sveikatą, poreikius, esamą ieškovės turtinę padėtį, į jos sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, vertintina, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma yra 430 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui – kiekvienam po 300 Eur, taip pat į tai, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų skirti jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, gydymui, ir vaiko tėvas, turintis teikti išlaikymą, prie tų išlaidų iš esmės neprisideda, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui nelaikytinas pernelyg didele finansine našta atsakovui, net ir nesant objektyvių duomenų apie jo faktinę turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe ir didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019 m. vasario 26 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė Ž. Š..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šeimos bylose aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašo išspręsti klausimą dėl atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, tačiau atsižvelgiant į teismo vaidmenį šeimos bylose, į vaikų ir skyrium gyvenančio vaikų tėvo interesus, į tai, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 162 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (2 vaikai x 12 mėn. x 300 Eur = 7200 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 162 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista.

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5252-19706 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei Ž. Š. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (2.15) NTP-7-5491, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Ž. Š. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 364 Eur advokato užmokestis ir 234,61 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, iš viso 598,61 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 13,76 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387- 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394-399 straipsniais, CK 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti M. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaikų motina Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2019 m. vasario 26 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti sūnaus M. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais M. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi bendrauti šalių susitarimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 13,76 Eur (trylika eurų septyniasdešimt šešis centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (įmokos kodas 5660), 598,61 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt vieną centą) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.