- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-597-530/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. S. bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. baudžiamąjį įsakymą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, šį automobilį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuojant.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 27 d. apie 14.05 val. būdamas parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į parduotuvės „Drive“ skyrių ir į bagažinę įsidėjo įkroviklį „Bosch“ 299 eurų vertės bei kampinį šlifuoklį „Bosch“ 219 eurų vertės ir iš parduotuvės „Drive“ skyriaus išvažiavo nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, bendros 518 eurų vertės. Šiais savo veiksmais padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
2.1. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad V. S. vagystę įvykdė pasinaudodamas automobiliu, kaip priemone ir kad be automobilio tokį nusikaltimą įvykdyti butų buvę žymiai sunkiau. Apeliantas skunde pažymi, kad automobilyje jokių slėptuvių nebuvo, daiktai, kuriuos jis pavogė buvo supakuoti į mažas apie 10x20 cm dydžio dėžutes, jos vietos daug neužima, kad jas reikėtų specialiai gabenti automobiliu. Be to, pavogti daiktai buvo sudėti ne į kokią nors iš anksto paruoštą specialią angą, o paprasčiausiai įdėti į atsarginio rato vietą, pažymint, kad atsarginis ratas nebuvo išimtas, o pavogti daiktai buvo kartu su juo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, be šio turto, t. y. minėto automobilio panaudojimo, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio l dalyje padarymas nebūtų labai apsunkintas, pavogtus nedidelių gabaritų daiktus galima išsinešti ir nepanaudojant automobilio, be to automobilis nebuvo specialiai pritaikytas daryti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu pripažinti minėtą automobilį nusikalstamos veikos padarymo priemone nėra pagrindo, todėl jis neturėtų būti konfiskuotas.
2.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. 2K-34-699/2018 yra pasisakęs, jog sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą, turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju būtų pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių, ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuotos nuostatos, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 20018 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad V. S. yra 60% nedarbingas, jo sveikatos būklė yra bloga, turi širdies ydą, serga širdies nepakankamumu, hipertenzija, jam protezuotas aortos vožtuvas, profilaktiškai - du kartus į metus važinėja į Santaros klinikas tikrintis sveikatą. Taip pat, kiek sveikata leidžia padeda tėvams ūkininkauti, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir dvi jo nepilnametės dukros, kurias lanko, teikia išlaikymą, jas pasiima pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką su savimi į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Taip pat V. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir charakterizuojamas darbe teigiamai. Todėl minėtas automobilis jam yra gyvybiškai būtinas, kaip susisiekimo priemonė ir jo konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė pritarė V. S. apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama V. S. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas V. S. skundu nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - automobilio „VW Passat“ konfiskavimu, prašant jos neskirti, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo klausimu.
6. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti, nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo konfiskavimas netaikomas.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. S. automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir nebuvo specialiai pritaikytas, tačiau buvo panaudotas, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, be kurio V. S. įvykdyti nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas, būtų buvę žymiai sunkiau. Tuo tarpu apeliantas nesutikdamas su tokia teismo padaryta išvada skunde pažymėjo, kad iš bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, matyti, jog be minėto automobilio panaudojimo, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio l dalyje padarymas nebūtų labai apsunkintas, kadangi pavogtus nedidelių gabaritų daiktus V. S. galėjo išsinešti ir nepanaudodamas automobilio, be to automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2006, 2K-24/2011).
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d. apie 14.05 val. konfiskuotas automobilis „VW Passat“ įvažiavo į parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) „Drive“ skyrių, nuteistasis išlipęs iš automobilio nuėjo į įrankių skyrių, kuriame paėmė įkroviklį „Bosch“ bei kampinį šlifuoklį „Bosch“, nuo jų įpakavimų nuėmęs magnetines apsaugas, dėžes su įrankiais įsidėjo į parduotuvės vežimėlį su kitomis prekėmis ir nuvažiavo į „Drive“ skyrių, kuriame stovėjo paliktas automobilis. Dėžes su įrankiais sudėjo į automobilio bagažinę po kilimu ir iš parduotuvės „Drive“ skyriaus išvažiavo sumokėjęs tik už prekes, kurios matėsi bagažinėje, taip nesumokėdamas už prekes esančias po bagažinės kilimu (b. l. 14-15).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju norint automobilį „VW Passat“ pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone būtina nustatyti vieną iš aukščiau aptartų sąlygų, o būtent, automobilis „VW Passat“ turėjo būti specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti arba jo panaudojimas V. S. labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konstrukcinių pakeitimų, kurie būtų padėję V. S. paslėpti daiktus automobilyje, to nenustatė ir aukštesnysis teismas. Šiuo atveju lieka įvertini aplinkybę ar automobilio panaudojimas V. S. labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju V. S. priklausantis automobilis „VW Passat“ pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone be kurios šį nusikaltimą įvykdyti jam būtų buvę žymiai sunkiau. Pažymėtina, kad nuteistasis atvyko į nusikaltimo vietą iš anksto numatydamas, kad naudos automobilį pagrobtiems daiktams slėpti ir gabenti, taip pat gabeno pagrobtus daiktus. Apeliantas skunde teigia, kad pavogti daiktai buvo supakuoti į mažas apie 10x20 cm dydžio dėžutes ir joms gabenti automobilis nėra būtinas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš vaizdo įrašų medžiagos matyti, jog V. S. pavogti daiktai yra žymiai didesni nei nurodo pats apeliantas ir, kad jas išgabenti iš parduotuvės nepaslėpus kaip šiuo atveju automobilyje, praktiškai nėra įmanoma. Todėl apylinkės teismo išvada, kad automobilis šioje situacijoje buvo nusikaltimo padarymo priemonė, kuri labai palengvino nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą yra pagrįsta. Be transporto priemonės nusikaltimo padarymas šiuo atveju būtų labai apsunkintas, nes paslėpti tokio dydžio prekes (vaizdo įrašas) slepiant jas prie savęs ar pirkinių krepšelyje, iš esmės buvo neįmanomas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas į konfiskuotinų daiktų sąrašą V. S. priklausantį automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai taikė baudžiamąją įstatymą ir pagrįstai nustatė, kad V. S. priklausantis automobilis „VW Passat“ buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios įvykdyti nusikalstamą veiką nuteistajam būtų buvę žymiai sunkiau.
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam priklausančio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, V. S. atžvilgiu, kadangi automobilis jam yra gyvybiškai būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
13. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad, taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės.
14. Teisėjų kolegija įvertino byloje surinktus duomenis, kurie patvirtina, kad V. S. yra iš dalies darbingas, turi sveikatos problemų, bendrauja su dukromis, gyvenančiomis (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir darbe charakterizuojamas teigiamai bei nuteistojo ankstesnius teistumus ir administracinius nusižengimus, kurie neabejotinai neigiamai charakterizuoja V. S. asmenybę ir rodo, jog jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Vertina ir tai, kad V. S. priklausančio automobilio vertė, atsižvelgiant į internetinių portalų, prekiaujančių naudotais automobiliais duomenis, kuriuose nurodoma, kad automobilio „VW Passat“ 2007 metų, kaina vidutiniškai siekia 2500-3500 eurų, nėra didelė. Atkreipia dėmesį, kad V. S. 2020 m. vasario 27 d. praėjus kelioms valandoms po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo UAB (duomenys neskelbtini) „Drive“ skyriuje, jis iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pasinaudodamas tuo pačiu automobiliu „VW Passat“, tokiu pačiu būdu, bandė pagrobti akumuliatorinį smūginį gręžtuvą ir akumuliatorinį kampinį šlifuoklį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Atsižvelgiant į tai 2020 m. birželio 2 d. V. S. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams (b. l. 58-61). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Šiuo atveju asmenybė, asmens sveikatos būklė, ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).
15. Taigi atsižvelgiant į tai, kad V. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui; buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė pirmosios instancijos teismo konfiskuota BK 72 straipsnio pagrindu, pagrįstai.
16. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju automobilis „VW Passat“ atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl konfiskuodamas V. S. priklausantį automobilį pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepažeidė teisingumo bei proporcingumo principų, dėl ko V. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.