Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-19 · Byla Nr. Iv-4032-484/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
Iv-4032-484/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02182-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
T. J.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4032-484/2011Proceso Nr. 3-61-3-02182-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. (T. J.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: 449,86 Lt – už 2007 metus ir 2766,60 Lt - už 2008 metus (b.l.1-5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 metų balandžio-gegužės mėnesiais buvo gauta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažyma apie darbo užmokestį ir darbuotojo asmeninė uždarbio kortelė už 2007-2008 metus, iš kurių paaiškėjo, kad 2007-2008 metais dėl priedų ir priemokų ribojimo, nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, jam nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, pripažinus buvusį teisinį reguliavimą, remiantis kuriuo jis negavo priklausančio darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, darbdaviui atsirado pareiga išmokėti jam negautą darbo užmokesčio dalį (b. l. 1-5).

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad neišmokėdamas pareiškėjo minimos darbo užmokesčio dalies vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai (b. l. 13).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl mano, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašo atkreipti dėmesį į Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą (b. l. 16-19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresniojo prižiūrėtojo pareigose (b.l.7-10).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui neišmokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 8-10).

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau-tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn.

Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-07-13, t. y. praleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. birželio mėn., todėl jis turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn.

Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis, nustatyta, kad atsakovas dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. pareiškėjui nesumokėjo 324,76 Lt (liepos mėn. – 0,51 Lt; rugpjūčio mėn. – 9,98 Lt; gruodžio mėn. – 314,27 Lt), už laikotarpį nuo 2008 m. nesumokėjo 2766,60 Lt (kovo mėn. – 221,02 Lt; birželio mėn. – 42,92 Lt; liepos mėn. – 435,38 Lt; rugpjūčio mėn. – 324,92 Lt; rugsėjo mėn. – 688,87 Lt; spalio mėn. – 25,41 Lt; lapkričio mėn.- 347,95 Lt; gruodžio mėn. – 680,13 Lt, b. l. 8-10). Iš viso pareiškėjui neišmokėta 3 091,36 Lt. Ginčo dėl pateiktoje pažymoje užfiksuotų duomenų nėra. Būtent ši suma ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties terminą, pareiškėjui nepriteistina darbo užmokesčio dalis už 2007 m. sausio mėn. (25,76 Lt), vasario mėn. (38,17 Lt), balandžio mėn. (61,17 Lt). Pareiškėjo T. J. skundas dalyje dėl 125,1 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovas taip pat prašo atlyginti 79 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Pareiškėjo atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad pagal 2010-05-27 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) advokatas teisinę pagalbą teikė 41 asmeniui, kurių kiekvienas lygiomis dalimis mokėjo 79 Lt, iš viso 3240 Lt (b. l. 29). Tačiau prie prašymo pridėtas pinigų mokėjimo kvitas nepatvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-08-19 E. R. sumokėjo 79 Lt (b. l. 30). Kaip matyti iš pateikto dokumento, E. R. pinigus sumokėjo kitas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra, todėl jis atmestinas.

Atsakovas prašo dėl lėšų stygiaus sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams (b. l. 23).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymą, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų praktika iš esmės analogiškose bylose turi būti formuojama vieninga linkme, todėl remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-07-08 sprendimu (a. b. Nr. I-644-583/2010), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartimi (a. b. Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendė:

T. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo T. J. naudai 3 091,36 (tris tūkstančius devyniasdešimt vieną litą, 36 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Kitoje dalyje T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

T. J. atstovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė