Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1624-894/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-11
Bylos Nr.: 2-1624-894/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-11258-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: R. K., J. K.
Atsakovas: UAB „Novaturas“

Civilinė byla Nr. 2-1624-894/2012(Proceso Nr. 2-05-3-11258-2011-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.2; 54.3; 116.1.

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.gegužės 11 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovams R. K., J. K., ieškovo atstovui advokatui V. V., atsakovo UAB „Novaturas“ įgaliotai atstovei R. S., atsakovo UAB „Novaturas“ atstovei advokatei Ž. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Novaturas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ ieškovo R. K. naudai 25 635,54 Lt neturtinės žalos atlyginimą už netinkamai suteiktas turizmo paslaugas; priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ ieškovo R. K. naudai 45 000,00 Lt neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo; priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“, ieškovės J. K. naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ ieškovams R. K. ir J. K. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008-08-21 su atsakovu UAB „Novaturas“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir įsigijo poilsinę kelionę į Turkiją. Atsakovas iš anksto organizavo turizmo paslaugų rinkinį su sąlyga „viskas įskaičiuota“, kurį sudarė vežimo bei apgyvendinimo viešbutyje „M. M.“, maitinimo bei animatorių paslaugos. 2008-09-27 viešbučio animatorių komanda suorganizavo „Limbo“ žaidimą, kurio esmė yra nardyti i baseiną peršokant kartelę. Nors baseino, kuriame vyko šis žaidimas, gylis tėra 1,40 m. ir kabėjo lentelės su užrašu „Nardyti draudžiama“, tačiau animatoriai primygtinai ragino ieškovą žaisti šį žaidimą. Suabejojus dėl saugumo, animatoriai užtikrino, kad tai visiškai saugu ir primygtinai ragino žaisti ir nerti į baseiną per kartelę. Ieškovas sudalyvavo „Limbo“ žaidime. Tačiau peršokęs per kartelę ir pasinėręs į baseiną, ieškovas patyrė sunkią galvos traumą. Buvo nugabentas į ligoninę, kurioje praleido visą parą. Ligoninėje ieškovui buvo atliktos dvi tomografijos, susiūta žaizda galvos srityje. Kitą dieną, t.y. 2008-09-28, ieškovas buvo pargabentas į viešbutį „M. M.“, kur dėl patirtos galvos traumos praleido visas savo likusias atostogas, kęsdamas didelius skausmus ir nemigą. Dėl patirtos galvos traumos ieškovas neturėjo pilnaverčio poilsio. Atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis animatorių paslaugoms teikti. Todėl yra atsakingas už dėl nesaugių animatorių suteiktų paslaugų atsiradusius padarinius, t.y. sveikatos sužalojimą ir sugadintas atostogas. Ieškovų, kaip turistų, pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir jie liko kelione nepatenkinti dėl UAB „Novaturas“ netinkamo Sutarties vykdymo. Atsakovas nesusisiekė su gydymo įstaiga ir nepasirūpino, kad būtų užtikrinta visapusiška pirmoji medicinos pagalba. Gydymosi ligoninėje metu, atsakovas net neatvyko pasiteirauti dėl sveikatos būklės. Nepasiūlė suteikti būtinos pagalbos užsienio šalyje. Per visą likusį kelionės laiką atsakovas net nesusiekė su ieškovais. Dėl traumos ieškovo sveikata pablogėjo. Atsirado įvairaus pobūdžio negalavimų: galvos svaigimas, dilgčiojimas žaizdos vietoje, dažnas nuovargis, staiga užeinantis silpnumas. Pablogėjo ir psichologinė savijauta: atsirado nerimas, baimė, neužtikrintumas vairuojant automobilį, nemiga. Dėl sveikatos pablogėjimo priverstas kreiptis į gydymo įstaigas Alytuje ir privačias plastikos chirurgijos klinikas Vilniuje ir Klaipėdoje. Teko atlikti dėl patirtos traumos atsiradusio galvos rando šalinimo ir šalia jo nesančių plaukų rekonstrukcijos operacijas. Minėtas įvykis privertė atsisakyti aktyvaus poilsio pramogų ir sporto. Negali lankytis pirtyse (tai griežtai nerekomenduoja medikai). Taigi, ieškovas priverstas keisti savo gyvenimo būdą.

Ieškovė 2008-09-27 matė, kaip įvyko nelaimė, kurios metu vyras susižalojo. Dėl to patyrė stiprų šoką. Kartu su ieškovu važiavo į ligoninę. Patyrė nerimą ir baimę dėl vyro sveikatos. Patyrė sunkių asmeninių dvasinių išgyvenimų, kurie lydi iki šiol. Slaugė jį tiek visą kelionės laiką, tiek ir po jos. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, tačiau susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. R. K. yra ieškovės sutuoktinis, t.y. labai artimas žmogus (46-50 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas R. K. paaiškino, kad jam iš pradžių kilo įtarimų, jog žaidimas nesaugus. Dalyviai buvo raginami peršokti vis aukščiau ir aukščiau. Pirmą kartą nėręs galva į priekį, sėkmingai peršoko kartelę. Po kiekvieno šuolio animatoriai ragino dalyvauti žaidime toliau. Antrą kartą šokdamas, galva atsitrenkė į baseino dugną. Buvo stipriai prakirsta galva. Išlipęs iš baseino, praktiškai neteko sąmonės. UAB „Novaturas“ atstovė atsiliepė tik po keleto skambučių kitą dieną. Likusias atostogas teko gulėti lovoje. Grįžęs kreipėsi į daug gydymo įstaigų, gydytojų. Iš dalies dėl sveikatos turėjo palikti savo darbovietę, nes negalėjo dirbti tokiais krūviais, kaip dirbo iki traumos (113 -115 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo 2008-09-20 - 2008-09-29 laikotarpiu organizuoti ieškovams R. K. ir J. K. bei jų dukrai L. K. turistinę kelionę į Turkiją, kurią sudaro skrydis maršrutu Vilnius-Antalija-Vilnius, pasitikimas oro uoste ir nuvežimas į pasirinktą viešbutį, o išvykimo dieną - nuvežimas iš viešbučio į oro uostą, UAB „Novaturas“ atstovo paslaugos, 9 nakvynės viešbutyje „M. M.“ su sutartu maitinimu („viskas įskaičiuota“). Pažymėtina, jog visos su ieškovais sudarytoje Sutartyje nurodytos paslaugos ieškovams buvo pilnai suteiktos. Jokių pretenzijų dėl turizmo paslaugų paketą sudarančių paslaugų (skrydžio, apgyvendinimo paslaugos, pervežimo oro uostas-viešbutis-oro uostas, kelionės organizatoriaus atstovo paslaugų) Sutarties 6.2 punkte numatyta tvarka ieškovai kelionių organizatoriaus atstovui ar (ir) kelionių organizatoriui nepareiškė. Ieškovas R. K. galvos traumą patyrė tik atostogų pabaigoje, t.y. 2008-09-27 po pietų (išvykimas 2008-09-29). Ieškovai beveik visą poilsio laiką (7 nakvynes) galėjo naudotis ir pilnai naudojosi visomis užsakytomis paslaugomis. Todėl pagrįsti ir protingi lūkesčiai dėl kelionės negalėjo būti pažeisti ir neturtinė žala ieškovams negalėjo kilti. Dvigubas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas neatitinka neturtinės žalos taikymo ribų. Turistams 2008-09-28 pranešus apie nelaimingą atsitikimą, UAB „Novaturas“ atstovė J. B. buvo nuvykusi į viešbutį „M. M.“. Susitiko su J. ir R. K., bendravo su viešbučio administracija dėl įvykusios nelaimės aplinkybių. Žaidimas „Limbo“ buvo organizuojamas pagal visus saugumo reikalavimus. Žaidėjai buvo supažindinti su žaidimo taisyklėmis, nurodant, jog žaidimo esmė - peršokti (ne pernerti) per kartelę baseine. Viešbučio svečiai laisva valia pasirenka dalyvavimą/nedalyvavimą animatorių organizuojamuose žaidimuose. Prie baseino, kuriame vyko žaidimas, aiškiai buvo matomi įspėjamieji ženklai „Nardyti draudžiama“, pažymėtas baseino gylis, t.y. 1, 40 m. Ieškovas nesilaikė žaidimo taisyklių bei įspėjamųjų ženklų. Ieškovo elgesys, kuomet įsibėgėjęs nuo baseino krašto jis nėrė į baseiną, vertintinas kaip didelis neatsargumas, sudaręs sąlygas žalai ieškovui atsirasti.

Šalies argumentai

L. M. teismo posėdyje nurodė, kad matė kaip animatoriai atkakliai kvietė ieškovą anglų ir rusų kalbomis žaisti. Prieš ieškovą šokę keli vyrai per kartelę šoko galva žemyn. Animatoriai toliau ragino šokti ir kėlė kartelę aukščiau. Įspėjamųjų ženklų žaidimo metu nematė. Juos pamatė tik specialiai apžiūrėję tos pačios dienos vakare. Buvo nurodytas baseino gylis. Iš pradžių filmavo pati, o pamačiusi, kad išnėrusiam R. K. kraujuoja galva, perdavė kamerą kitoms moterims. Iš ligoninės J. K. grįžo labai išsigandusi. Nurodė, kad ieškovei paskolino pinigų susimokėti už gydymą (118 b.l.).

Liudytojas K. K. teismo posėdyje nurodė, kad animatoriai surengė varžybas ir neįspėjo, kad negalima nardyti. Prie jo ir ieškovo priėjęs animatorius anglų bei rusų kalba primygtinai prašė eiti žaisti. Aiškino, kad reikia peršokti per kartelę į baseiną. Neaiškino, kokiu būdu reikia šokti. Nurodė, kad šoko trečias. Prieš jį visi šokusieji per kartelę šoko galva žemyn. Ieškovas ir pirmą kartą taip pat šoko galva žemyn. Niekas neįspėjo, kad neteisingai šoko. Antrą kartą šokant ieškovui, jis galva atsitrenkė į dugną ir susižalojo. Įspėjamųjų užrašų nematė (118 b.l.).

Liudytoja J. B. paaiškino, kad nuo 2008-03-05 dirba UAB „Novaturas“ kelionių vadove. Nurodė, kad apie įvykį ji sužinojo tik tuomet, kai ieškovai jai apie tai pranešė, t.y. tik sekančią dieną po R. K. traumos. Ieškovas jau buvo grįžęs iš ligoninės į viešbutį. Ji atvyko į viešbutį, kur susitiko su ieškovais. Ieškovai konkrečių prašymų UAB „Novaturas“ atstovei nesuformulavo. Tik reiškė pasipiktinimą, kad viešbučio darbuotojai nepagarbiai, nemandagiai elgiasi. Atstovė iškarto paskambino į UAB „Novaturas“ ir pranešė apie įvykį. Telefonu gavo nurodymus pasirašyti ant ieškovų surašytos pretenzijos, kad ją priėmė. Buvo įpareigota perduoti pretenziją partneriams Turkijoje ir viešbučio administracijai. Iš pradžių atstovė žodžiu bendravo su viešbučio administracija dėl kompensacijos turistams. Viešbučio administracija, nurodė, kad viešbučio teritorijoje prie baseinų yra įspėjamieji ženklai, draudžiantys nardyti. Todėl viešbutis nėra atsakingas. Atstovė R. ir J. K. pretenziją perdavė vyr. gidui. Ji buvo išversta į anglų kalbą ir raštu pateikta viešbučio administracijai. Pretenzija taip pat buvo perduota UAB „Novaturas“ partneriams Turkijoje bei nusiųsta į Lietuvą, į UAB „Novaturas“. Paaiškino, kad prie kiekvieno baseino yra nurodytas jo gylis, draudžiantys nardyti ženklai. Nurodė, kad ieškovai jos neprašė nukelti skrydį vėlesnei datai (119-120 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl viešbučio animatorių paslaugų

Kelionės metu galiojusios Turizmo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 2 straipsnio 16 dalyje Turizmo paslauga apibrėžta kaip – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. Turizmo paslaugų teikimo sutartis – raštu sudarytas susitarimas, kuriuo viena šalis – turistinės kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas (Įstatymo 2 str. 17 d.). Turizmo paslaugų rūšys: 1) kelionės organizavimo paslaugos; 2) turizmo informacijos paslaugos; 3) apgyvendinimo paslaugos; 4) vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos (Įstatymo 3 str.). Vadinasi, pramogos yra viena iš turizmo paslaugų rūšių.

Sutarties sudarymo ir turizmo paslaugos teikimo metu galiojusios Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta vartotojo teisė įsigyti saugias paslaugas.

Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Novaturas“ įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu, teikia kelionės organizavimo paslaugas (63-69 b.l.). Tarp šalių 2008-08-21 sudaryta Turizmo paslaugų teikimo sutartis kelionei į Antaliją. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo suteikti skrydžio, pervežimo tarp oro uosto ir viešbučio, apgyvendinimo, maitinimo ir atstovo paslaugas (10 b.l.). Taigi, atsakovo ieškovams suorganizuota turistinė kelionė buvo turizmo paslaugų rinkinys.

Kaip nurodyta į bylą pateikto UAB „Novaturas“ katalogo „Vasara 2008“ (toliau – ir Katalogas) 28 puslapyje, pramoginių renginių dažnumą ir rengimo tvarką nustato viešbučio administracija. Ten pat nurodyta, jog kataloge ne visada įmanoma išvardinti visas paslaugas, už kurias reikia papildomai mokėti. Neretai sezono metu mokamų ir nemokamų paslaugų kiekis gali keistis. Baseinų, vandens atrakcionų ir vandens pramogų darbo grafiką nustato viešbučio administracija.

Žemesnės instancijos teismas

Katalogo 117 puslapyje viešbučio „M. M.“, kuriame gyveno ieškovai, aktyvaus poilsio aprašyme nurodyta, kad periodiškai vyksta pramoginiai renginiai lietuvių kalba. Palyginus Kataloge pateiktus panašios kategorijos viešbučių aprašymus matyti, kad daugelyje jų aktyvų poilsį mėgstantiems turistams yra siūlomi periodiškai vykstantys pramoginiai renginiai (Katalogo 103, 105, 109, 111, 113, 115, 119 psl.) ir tik keletoje viešbučių šie renginiai periodiškai vyksta lietuvių kalba (Katalogo 101, 123 psl.). Teismas laiko, jog viešbučio darbuotojų – animatorių organizuotas žaidimas „Limbo“ buvo pramoginis renginys. „Marti“ viešbučių generalinio direktoriaus pasirašytame rašte nurodyta, jog 2008-09-27 viešbučio animacijos komanda dirbo viešbutyje pagal sutartį (130 b.l.). Kadangi ieškovams gyvenant viešbutyje nevyko pramoginių renginių lietuvių kalba, teismas sprendžia, jog į įsigytą paslaugų paketą įėjo viešbučio „M. M.“ (kuriame turistams buvo teikta apgyvendinimo paslauga) administracijos ne lietuvių kalba organizuoti pramoginiai renginiai. Pažymėtina, jog už dalyvavimą viešbučio animatorių suorganizuotame pramoginiame renginyje – žaidime „Limbo“ – ieškovams nereikėjo sumokėti papildomo mokesčio. Minėtas faktas taip pat patvirtina teismo išvadą, jog animatorių pramoginio renginio suorganizavimo paslauga buvo ieškovų iš UAB „Novaturas“ įsigyto turizmo paslaugų paketo sudėtinė dalis.

Dėl kelionių organizatoriaus atstovo paslaugos

Jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Jeigu priežastis, dėl kurios sutartis nėra tinkamai vykdoma, susijusi su pačiu turistu, kelionės organizatorius turi teikti turistui tokią pagalbą ir paramą, kurios, remiantis protingumo kriterijumi, gali būti reikalaujama iš kelionės organizatoriaus pagal sutartį (CK 6. 754 str. 3 d.).

Liudytoja J. B. paaiškino, kad į ją, kaip į UAB „Novaturas“ kelionių vadovę ieškovai kreipėsi tik sekančią dieną po traumos. Tą pačią dieną ji atvyko į viešbutį, kur susitiko su J. ir R. K.. Paaiškino, jog 2008-09-27 apie R. K. traumą jai nebuvo žinoma. Todėl ji negalėjo turistams pagelbėti vykstant į ligoninę ir ligoninėje. Pažymėtina, jog ieškovai nepateikė priešingų įrodymų, t.y. įrodymų, jog atsakovo atstovai apie R. K. traumą buvo informuoti jau 2008-09-27. Neįrodžius, kad nelaimingo atsitikimo dieną UAB „Novaturas“, ar jo atstovai žinojo apie R. K. patirtą traumą, teismas laiko nepagrįstais ieškovų argumentus, jog atsakovas nepasirūpino R. K. jam patekus į gydymo įstaigą. Iš liudytojos J. B. paaiškinimų bei iš 2008-09-28 ieškovų ir J. B. pasirašytos pretenzijos viešbučio direktoriui (39 b.l.) teismas daro išvadą, jog atsakovo atstovė 2008-09-28 buvo susitikusi su ieškovais. Iš 2008 m. Pretenzijų registracijos matyti, jog R. K. pretenzija (pateikta vietoje) dėl to, kad susižeidė per žaidimus, organizuotus animatorių, UAB „Novaturas“ užregistruota 2008-09-29 (122 b.l.). J. B. kartu paaiškino, kad ieškovai konkrečių prašymų UAB „Novaturas“ atstovei nesuformulavo. Nurodė, kad ir UAB „Novaturas“ darbuotojai iš Lietuvos dėl šio įvykio susisiekė su viešbučio administracija bei partneriais Turkijoje. Paaiškino, jog ji žodžiu bendravo su viešbučio administracija dėl kompensacijos turistams. Vėliau pateikė viešbučio administracijai vyriausiojo gido į anglų kalbą išverstą raštišką J. ir R. K. pretenziją. Taip pat perdavė pretenziją UAB „Novaturas“ partneriams Turkijoje bei nusiuntė ją UAB „Novaturas“. Teismas laiko, jog paminėti įrodymai paneigia ieškovų teiginį, jog per visą likusį kelionės laiką atsakovas net nesusisiekė su ieškovais. Šį teiginį taip pat paneigia pačių ieškovų paaiškinimai, kad atsakovo atstovas jiems atvežė gydytojo pažymą, dėl galimybės skristi įprastiniu reisiniu lėktuvu (35 b.l.), bei kad atsakovo atstovas susitarė, jog į lėktuvą jie būtų įlaipinti pirmenybine tvarka (114-115 b.l.). Įvertinus visus minėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kelionės organizatorius per savo atstovą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pilnai įvykdė savo pareigą teikti turistams visokeriopą pagalbą ir paramą.

Dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų turizmo paslaugų

Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma suteikia turistui galimybę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, jeigu kelionės organizatorius netinkamai vykdo sutartį ir turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas.

Ieškovai ieškinį iš esmės grindė nesuteikta UAB „Novaturas“ atstovo paslauga bei netinkama animatorių paslaugų kokybe, neatitikusia jų lūkesčių. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad buvo suteiktos sutartimi sulygtos paslaugos, t.y. skrydis maršrutu Vilnius-Antalija-Vilnius, pasitikimas oro uoste ir nuvežimas į pasirinktą viešbutį, o išvykimo dieną - nuvežimas iš viešbučio į oro uostą, 9 nakvynės viešbutyje „M. M.“ su sutartu maitinimu („viskas įskaičiuota“). Teismas konstatavo, kad UAB „Novaturas“ atstovo paslaugos ieškovams taip pat buvo suteiktos tinkamai. Vadovaujantis ieškovų ir atsakovų sudaryta Turizmo paslaugų sutartimi, draudimo paslauga nėra įtraukta į turizmo paketą. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog kelionės organizatorius nėra atsakingas už tai, jog pagal ieškovų įsigyto sveikatos draudimo taisykles ar pagal pirmąją medicininę pagalbą suteikusios ligoninės taisykles, medicininė pagalba buvo suteikta tik iš anksto apmokėjus šias paslaugas. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovams paslaugos visą kelionės laiką iki dienos, kada buvo patirta trauma, buvo suteiktos tinkamai. Pretenzijų dėl jų reikšta nebuvo. Tai teismo posėdyje pripažino ir ieškovai (114 b.l.). Todėl už šį laikotarpį priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo.

Kelionės organizatorius privalo vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti (CK 6.754 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su ieškovų argumentu, jog animatorių kalti veiksmai pasireiškia primygtiniu animatorių raginimu sudalyvauti žaidime. Neįrodžius buvus prievartai ar apgaulei, teismas vertina, jog ieškovas laisva valia priėmė sprendimą sudalyvauti žaidime.

Filmuotoje vaizdo medžiagoje (97 b.l.) matyti, kad be ieškovo galva žemyn į baseiną šoko dar du žaidimo „Limbo“ dalyviai. Ieškovai paaiškino bei liudytojai M. ir K. K. parodė, jog žaidimą organizavę animatoriai nestabdė žaidimo, nedraudė žaidimo dalyviams šokti į baseiną pavojingu būdu, o priešingai, ragino žaidėjus plojimais ir šūksniais (96 b.l.). Atsakovas priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Konstatuotina, jog animatoriai jų suorganizuoto žaidimo „Limbo“ dalyviams, įskaitant R. K., neriant į baseiną, kuriame nardyti yra draudžiama, nesiėmė jokių priemonių žaidimo dalyviams sudrausminti, siekiant užtikrinti jų saugumą. Tokiu būdu, animatoriai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.), siekiant užtikrinti turistų saugumą, ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Pagal Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų interesus. Animatoriui nesiimant jokių veiksmų užtikrinti, kad turistas nenardytų baseine, kuriame nardyti yra draudžiama, buvo pažeistas minėtoje normoje įtvirtintas turisto kaip kliento interesų prioriteto principas.

Konstatavus viešbutyje dirbusių animatorių kaltę dėl pramoginio renginio organizavimo neužtikrinant turistų saugumo, darytina išvada, kad UAB „Novaturas“, būdamas kelionės organizatoriumi, šioje dalyje netinkamai vykdė Sutartį, t.y., nesuteikė saugios paslaugos. Teismas sprendžia, jog ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, sudarę Sutartį su turinčiu patirtį bei gerą dalykinę reputaciją kelionių organizatoriumi, turėjo pagrįstus ir protingus lūkesčius gauti saugias paslaugas. Akivaizdu, jog neišsipildžius šiems turistų lūkesčiams, jie liko nepatenkinti kelione. Šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina, kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui taikytinos normos, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Teismas vertina, jog siekiant apginti viešąjį interesą, užtikrinant sąžiningą verslo praktiką turizmo srityje, prioritetas teiktinas turistų teisių gynimui. Konstatuotina, kad, nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo faktą (netinkamai suorganizuota pramoga), už kurį atsako kelionės organizatorius, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir šie liko kelione nepatenkinti, ieškovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atsakovas yra verslininkas, besiverčiantis turizmo verslu. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko (CK 2.4 str. 2 d.) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė nebus taikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos ( force majeure). Byloje nenustatyta force majeure aplinkybių. Tai, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti, t.y. turistų aktyviam poilsiui viešbutyje organizuoti, atsakovas pasitelkė tretįjį asmenį – viešbutį „M. M.“, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ginčo sutartį. Sutarties sudarymo ir paslaugos teikimo metu galiojusios Turizmo įstatymo redakcijos 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi. Todėl būtent UAB „Novaturas“, kaip turizmo paslaugų teikimo sutarties šalis, o ne jo pasirinktas tretysis asmuo (viešbutis), atsako turistams už sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų dalykinių savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas gali naudotis kitų asmenų pagalba. Paslaugos teikėjas pasitelkti trečiuosius asmenis, teikdamas paslaugas, gali visais atvejais, kai to tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 str. 3 d.). Tarp šalių sudarytoje Sutartyje tokio draudimo nenumatyta. Ieškovų (turistų) ir trečiojo asmens – viešbučio, kurį atsakovas pasitelkė Sutarčiai įvykdyti, nesieja teisiniai santykiai. Viešbutis nėra turizmo paslaugų sutarties šalis. Todėl teisinė atsakomybė – neturtinės žalos atlyginimas – taikytina atsakovui, nors netinkamai įvykdyta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikėjo pasitelkto trečiojo asmens (CK 6.747 str. 1 d., 6.754 str. 5 d.). Toks teisės normų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl atsakomybės už žalą, padarytą turistams netinkamai suteiktomis paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2011). Kadangi atsakovas suteikė ieškovams netinkamą, neatitinkančią jų protingų lūkesčių pramoginio renginio organizavimo paslaugą dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 str. 1-3 d., Turizmo įstatymo 6 str. 8 d.), jis turi atlyginti ieškovams neturtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Dėl netinkamai suteiktos paslaugos, t.y. neužtikrinus turisto saugumo, atsirado neigiamos pasekmės, t.y. R. K. patyrė galvos traumą. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai neturtinės žalos atlyginimo kriterijai, sužalojus sveikatą, yra: pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, prognozės, sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, galintys ateityje atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (jų mastas, stiprumas). Ieškovo sveikatos sužalojimo faktą patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų (20-23, 30, 36 b.l.), nedarbingumo pažymėjimai (16-17 b.l.), Kemero medicinos centro už medicininės pagalbos paslaugas 2008-09-28 išrašyta sąskaita-faktūra (107 b.l.), nuotraukos (108-109 b.l.). Iš byloje esančių duomenų: R. K. nedarbingumo pažymėjimų (16-17 b.l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2010-04-12 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (94 b.l.), medicininių dokumentų išrašų (13, 32 b.l.) nustatytina, jog R. K. po traumos Turkijoje 22 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punktu, teismas vertina, jog R. K. dėl traumos patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą. Dėl patirtos traumos ieškovas buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo suteikta būtina medicininė pagalba. Ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kadangi trauma įvyko 2008-09-27, o kelionė truko iki 2008-09-29, teismas vertina, kad ieškovas dalį rugsėjo 27 dienos, dalį 29 dienos bei visą rugsėjo 28 dieną negalėjo pilnai naudotis įsigytomis paslaugomis. Pripažintina, jog R. K. fizinis skausmas bei patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai tęsėsi ilgiau nei vieną parą (grįžęs į Lietuvą ieškovas dar 22 dienas buvo laikinai nedarbingas). Dziudo klubo vadovo rašte nurodyta, kad ieškovas dėl 2008-09-27 patirtos traumos atsisakė dalyvauti 2009 metų Europos čempionate bei kitose planuotose varžybose (91 b.l.). Šis įrodymas leidžia daryti išvadą, jog patirta trauma lėmė ieškovo gyvenimo pokyčius visuomeninėje, asmeninėje srityse, susijusiose su aktyviu sportu. Šios aplinkybės pripažintinos didinančiomis neturtinės žalos dydį.

Minėta, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų sunki. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas yra verslininkas, ir kad sveikatos sužalojimo atveju nustatant neturtinės žalos dydį žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, teismas sprendžia kad iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos dydis šiuo pagrindu nemažintinas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. K. dėl patirtos traumos būtų nustatytas sumažėjęs darbingumo laipsnis. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog patirtas sužalojimas trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neigiamas jo sveikatos būklės prognozes dėl patirtos traumos. Šiame kontekste pažymėtina, jog 2012-02-27 medicinos dokumentų išraše F-027/A nurodyta, kad ieškovui 2011-12-23 kreipusis į gydytojus ir skundžiantis dėl silpnumo epizodų, galvos svaigimo, miego sutrikimo, jam buvo paskirtas gydymas dėl senos kaklo traumos (110 b.l.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti vertinami ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.). Nukentėjusio asmens neatsargumas pripažįstamas dideliu ir leidžiančiu konstatuoti dalį nukentėjusiojo kaltės dėl įvykio tokiais atvejais, kai nukentėjusio asmens veiksmai turi didelę reikšmę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti, neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog viešbučio teritorijoje sustatyti informaciniai stendai, tame tarpe, su naudojimosi baseinais taisyklėmis, surašytomis įvairiomis, taip pat ir anglų bei rusų kalbomis. Ieškovas paaiškino, kad šias kalbas moka (118 b.l.). Net darant prielaidą, kad ieškovai nepakankamai mokėjo rusų ir anglų kalbas ir dėl to negalėjo suprasti užrašyto draudimo nardyti baseine, pažymėtina, jog šiuose stenduose taip pat buvo sužymėti įspėjamieji ženklai, tarp jų ir ženklas „nardyti draudžiama“, kurio ieškovai negalėjo nesuprasti (131-139 b.l.). Nuotraukose (140-141 b.l.) bei vaizdo įraše (97 b.l.) matyti, jog ant baseino sienelės, esančios priešais baseino kraštą, nuo kurio nerdamas R. K. susižeidė, yra pritvirtinta lentelė, kurioje nurodytas baseino gylis – 1,40 m. Pateiktų šuolių per kartelę taisyklių 4 punkte nurodyta, kad dalyviai šoka per kartelę į baseiną vienas po kito kojomis į apačią (82 b.l.). „Marti“ viešbučių generalinio direktoriaus pasirašytame rašte nurodyta, jog prieš pradedant žaidimą, taisyklės pirmiausiai paskelbiamos anglų kalba, po to dar trimis kitomis kalbomis (turkų, vokiečių ir rusų), o žaidimo metu taisykles kiekvienam dalyviui dar kartą pakartojo animatoriai (130 b.l.). R. K., būdamas vidutiniu vartotoju, t.y. būdamas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, privalėjo suvokti pateiktą informaciją, t.y. kad baseine yra draudžiama nardyti, o žaidimo metu į baseiną per kartelę reikia šokti kojomis žemyn. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad nerdamas į 1,40 m. gylio baseiną, kuriame nardyti draudžiama, pats ieškovas ne tik pažeidė elgesio baseine taisykles, bet ir elgėsi rizikingai, ignoravo pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo taisyklių reikalavimus. Toks pažeidimas vertintinas kaip R. K. didelis neatsargumas.

Teismo vertinimu byloje esantis 2009-03-13 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. 97 dėl 14 d. nemokamų atostogų suteikimo dėl sveikatos gerinimo (31 b.l.) pats savaime įrodo tik nemokamų atostogų suteikimo faktą. Iš šio dokumento negalima daryti neginčijamos išvados, jog nemokamas atostogas ieškovas prašė suteikti būtent kelionės metu (2008 m. rugsėjo mėnesį) patirtos traumos padariniams šalinti. Todėl šis dokumentas negali būti vertinamas, kaip įrodantis ieškovo dėl traumos patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Iš byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių dėl sužalojimo ieškovo patirtą turtinę žalą, spręstina, kad ji buvo nežymi, t.y. 12,47 Lt (30 b.l.). Paminėtos aplinkybės pripažintinos aplinkybėmis, mažinančiomis neturtinės žalos dydį.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinyje nurodyta, kad dėl traumos ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigas Alytuje ir privačias plastikos chirurgijos klinikas Vilniuje ir Klaipėdoje. Teko atlikti dėl patirtos traumos atsiradusio galvos rando šalinimo ir šalia jo nesančių plaukų rekonstrukcijos operacijas. Negali lankytis pirtyse (tai griežtai nerekomenduoja medikai). Tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Priešingai, teismo posėdyje R. K. paaiškino, kad jokių plastinių operacijų jam nebuvo daryta (114 b.l.). Nors teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad po traumos nebegalėjo toliau dirbti savo darbo, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.

Civilinio kodekso 6.755 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kelionės organizatorius neturi teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl turisto sveikatos sužalojimo, įskaitant žalą, kuri padaroma ne pačiam kelionės organizatoriui teikiant turistui sutartyje numatytą paslaugą.

CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Kelialapio kaina vienam asmeniui buvo 3 659,00 Lt (10 b.l.).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju, neturtinės žalos dydis nustatomas iki 10 000 Lt.

Priteistinos neturtinės žalos dydis turi atitikti net tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet taip pat turi neprieštarauti proporcingumo principui, reikalaujančiam, jog asmens atžvilgiu taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, akivaizdžiai nevaržytų asmens daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti. Jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Dėl patirtos traumos yra ir paties ieškovo R. K. kaltė, pasireiškusi didelio neatsargumo forma. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas (CK 6.282 str. 1 d.)

Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.) bei teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos dydžiais, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą, paties ieškovo veiksmus, ieškovo R. K. patirta neturtinė žala vertintina 5 000 Lt.

Dėl J. K. reikalavimo priteisti neturtinę žalą

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio ir nukentėjusiojo sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik patyręs nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, taip pat nukentėjusiojo mirties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Todėl turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad ieškovės atvejis turi išimtinumo sąlygų, kas leistų pripažinti, kad ieškovė, kaip R. K. sutuoktinė, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus (lydėjo sutuoktinį į ligoninę, rūpinosi dokumentais, medicininių paslaugų apmokėjimu, susisiekimu su kelionių organizatoriaus atstovu) dėl sutuoktinio patirtų sužalojimų, kadangi jie yra šeimos nariai ir juos sieja artimi santykiai. Kita vertus, ši aplinkybė yra nepakankama nukrypti nuo bendros taisyklės, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Todėl tam, kad J. K., kaip nukentėjusiojo sutuoktinei, būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą, ji privalėjo įrodyti, jog jos patirti dvasinai išgyvenimai buvo ypatingai dideli (CPK 178 straipsnis). Pagal bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes įvertinus dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) R. K. atsiradusias pasekmes, spręstina, kad ieškovė neįrodė, kad jos, kaip sutuoktinės, išgyvenimai ar netekimai, susiję su sutuoktinio patirta trauma, yra ypač dideli, ar kad ji asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų dėl sutuoktinio patirtos traumos. Teismas sprendžia, kad ieškovės išgyvenimų šaltinis, trukmė ir padariniai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti jos, kaip sveikatos sužalojimą patyrusio asmens sutuoktinės, išimtinio pobūdžio išgyvenimų, kaip pagrindo priteisti jai neturtinę žalą. Dėl nurodytų motyvų, R. K. neturtinė žala, patirta dėl sutuoktinio patirtos traumos, nepriteistina. Pažymėtina, kad ieškovė J. K. nereiškė reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamo Turizmo paslaugų sutarties vykdymo Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikti ieškovų susitarimas su advokatu R. M. dėl procesinių dokumentų parengimo (38 b.l.) bei 2011-07-25 pinigų priėmimo kvitas, išrašytas 700,00 Lt sumai už dokumento surašymą (9 b.l.). Advokatas surašė ieškinį, patikslintą ieškinį, todėl šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) (3-7; 46-50 b.l.). Patenkinus 6,20 proc. ieškinio reikalavimų (5 000 Lt X 100 proc.) / 80 635,54 Lt), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 43,40 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (700,00 Lt X 6,20 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir 2010-04-13 kasos pajamų orderio kvitą 58,08 Lt sumai už vertimo paslaugas (79-80 b.l.). Iš šių dokumentų nėra aišku, už kokių dokumentų išvertimą (iš anglų į lietuvių kalbą) ieškovai sumokėjo. Todėl teismas negali nustatyti, ar šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Dėl paminėtų priežasčių, aptartos išlaidos ieškovams nepriteistinos.

Atsakovas pateikė su vertimo išlaidomis susijusius dokumentus (83-85 b.l.). Šios išlaidos (35,00 Lt) patirtos išverčiant šuolių per kartelę taisykles (81-82 b.l.), kuriomis atsakovas grindė savo atsikirtimus. Šios su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) priteistinos iš ieškovų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. atsakovui priteistina 32,83 Lt (35,00 Lt X 93,80 proc.).

Byloje yra 1 069,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (8, 51 b.l.). Iš atsakovo ieškovui R. K. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti – 66,28 Lt (1 069,00 Lt x 6,20 proc.) (8, 51 b.l.) (CPK 79 str., 93 str.).

Patenkinus 6,20 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 17,93 Lt (19,12 Lt X 93,80 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Novaturas“, j.a.k. 135567698, buveinės adresas –Vytauto pr. 32-408, Kaunas, 5 000,00 Lt (penki tūkstančiai litų ) neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų turizmo paslaugų.

Priteisti ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Novaturas“, j.a.k. 135567698, buveinės adresas –Vytauto pr. 32-408, Kaunas, 43,40 Lt (keturiasdešimt trys litai 40 ct) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ir 66,28 Lt (šešiasdešimt šeši litai, 28 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Novaturas“, j.a.k. 135567698, buveinės adresas –Vytauto pr. 32-408, Kaunas, iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 32,83 Lt (trisdešimt du litai 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17,93 Lt (septyniolika litų 93 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaRasa Urbanavičiūtė