Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjams adv. Daniui Svirinavičiui, Vytautui Gineikai, nuteistajai R. S. , nukentėjusiajai R. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, 48 straipsnį, nubausta laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš R. S. priteista 500 litų Valstybinei ligonių kasai materialinei žalai atlyginti, 239,47 Lt proceso išlaidų valstybei ir 40000 Lt nukentėjusiajai R. J. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad 2005 m. birželio mėn. 23 d. apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) sodyboje, (duomenys neskelbtini), Jonavos r., tyčia suduodama R. J. kumščiu vieną smūgį į kairę akį padarė nukentėjusiajai R. J. kairiosios akies sumušimą su kraujosruvomis akies vokuose, kraujo išsiliejimu po tinklaine ir gyslaine bei gyslainės plėšimu, sugijusiu randu, dėl ko R. J. regėjimas kaire akim liko 0,02, ir dėl to nukentėjusioji R. J. neteko 33 procentų bendro darbingumo, tai yra padarė nukentėjusiajai R. J. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. J. neginčydama veikos kvalifikacijos prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-03-05 nuosprendį pakeisti: R. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteisti realia laisvės atėmimo bausme, nuteistosios atžvilgiu netaikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto, 48 straipsnio ar kitų nuostatų, leidžiančių neskirti nuteistajai realios laisvės atėmimo bausmės; laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajai R. S. nustatyti baudžiamojo įstatymo (BK 135 str. 1 d.) numatytos sankcijos ribose; priteisti iš R. S. 100000 Lt nukentėjusiajai R. J. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai ir dalies nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK reikalavimus.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, leidžiančios nuteistajai paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Visų pirma, nuteistoji nepilnai prisipažino kalta, be to, ikiteisminio tyrimo metu dar labiau ginčijo savo kaltę ir didesnę kaltinimo dalį pripažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų. Antra, pagal BK 62 straipsnio esmę ir prasmę, o taip pat pagal atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šio straipsnio normų taikymo nepakanka vienos lengvinančios atsakomybę aplinkybės. Be to, R. S. darydama nusikaltimą buvo neblaivi, tai patvirtinančių duomenų byloje pakanka. Trečia, byloje nenustatyta, kad kaltininkė R. S. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Ji turi sutuoktinį, kuris dirba, išlaiko ir gali išlaikyti savo mažametį vaiką. Taip pat nuteistoji turi motiną, pas kurią su vaiku tebegyvena. Jos motina taip pat gali auginti anūkę (nuteistosios vaiką). Nuteistoji iki šiol net dalinai neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, atsiprašė gana formaliai, tik teismo posėdžio metu ir nenuoširdžiai.

Skunde nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismo motyvai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Juose pakankamai nėra įvertintas padaryto sveikatos sutrikdymo konkretus pobūdis bei kitos bylos aplinkybės. Nukentėjusioji patyrė ir tebepatiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ji ištisai patiria didelius nepatogumus. Nukentėjusioji nurodo, kad yra pasirinkusi mediko specialybę - studijuoja Kauno kolegijoje Socialinių ir medicinos studijų centre gydomosios kosmetologijos specialybę, todėl padarytas sveikatos sutrikdymas, jo pasekmės jai itin neigiamai atsiliepia ir atsilieps ateityje nuolatiniame bendravime su kitais asmenimis, dabartinėse studijose, o taip pat ir tolesniame darbe. Dėl visų nurodytųjų pastarųjų aplinkybių iš kaltininkės R. S. jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas visoje jo apimtyje, kurio reikalavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, nukentėjusiąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. S. nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nukentėjusioji R. J. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1dalyje, padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su R. S. paskirta bausme ir dalies civilinio ieškinio priteisimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, nuteistajai paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikyti BK 62 straipsnio 1dalies nuostatas galima tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kad būtų galima paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, būtinos visos minėtos sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. savo noru pati neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nukentėjusiajai sutrikdytą sveikatą. Byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų bent ketinusi kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką. Nuteistoji net iš dalies neatlygino žalos valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai. Taigi, R. S. byloje taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, o kartu ir to paties straipsnio 3 dalį, nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tai, jog ji nuoširdžiai gailisi ir nukentėjusiosios atsiprašė. Daugiau R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors nuteistoji ir rūpinasi mažamečiu vaiku, tačiau ji neatlygino ir nesistengė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos. Vadinasi, R. S. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, o kartu ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas pritaikydamas nurodytas normas, pažeidė BK reikalavimus.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje nustatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. R. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. R. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteista, turi darbą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, narkologiniame ar psichoneurologiniame kabinete neregistruota. Tačiau R. S. neatlygino ir nesistengė atlyginti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Aplinkybė, kad R. S. prižiūri mažametę dukrą, yra svarbi, tačiau neduoda pagrindo taikyti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Atsižvelgiant į tai, R. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nors nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino 100000 Lt, pirmosios instancijos teismas sumažino iš kaltininkės priteistinos neturtinės žalos dydį iki 40000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai sumažinto atlygintinos neturtinės žalos dydžio, konstatavo, kad teismo nustatytas šios žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, nerado pagrindo suabejoti teismo priteistu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu. Bylos medžiaga rodo, kad sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas priėmė įvertinęs visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs tiek į nukentėjusiosios, tiek ir į kaltinamosios argumentus. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl pilnai netenkina nukentėjusiosios R. J. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų. Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiosios R. J. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria R. S. , nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas, 48 straipsnis, panaikinti.

R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.