- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-581-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00020-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00020-19, kurioje
E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. L. davė melagingus parodymus, o būtent: 2018 m. spalio 16 d. nuo 09:42 val. iki 10:10 val. Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK patalpose, (duomenys neskelbtini)., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir už tai pasirašęs, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-45973-18 Tauragės apskr. VPK Šilutės r. PK VS vyr. tyrėjos J. K., melagingai parodė, kad 2018 rugsėjo 22 d., būdamas pas pusbrolį M. L. dėl girtumo užmigo, kad tą pačią dieną išvyko į namus ir kad tik grįžęs į namus, pokalbio metu telefonu sužinojo iš M. L., kad jis automobiliu atsitrenkė į namo sieną.
Taip pat E. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, davė melagingus parodymus teisme, o būtent: 2019 m. sausio 7 d. nuo 10:10 val. iki 11:43 val. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose, (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-471/2019 teismo posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14 val. atvyko pas pusbrolį M. L. po avarijos ir jau matė apgadintą automobilį, atsitrenkusį į namo sieną, kad dviese kartu su M. L. po įvykio gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę.
Kaltinamasis E. L. pranešus apie įtarimą padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. spalio 16 d. jis buvo apklausiamas kaip liudytojas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato patalpose. Jį apklausė tyrėja dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. įvykio, dėl jo pusbrolio M. L., kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, o jis tą dieną buvo pas pusbrolį. Jis davė melagingus parodymus, nors prieš tai buvo įspėtas ir buvo pasirašęs, atsakomybę suprato. Tyrėjai melagingai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., kai buvo atvykęs į svečius pas pusbrolį, kuris gyvena Kelmės r., tikslaus adreso nežino, su juo kartu vartojo alkoholį, nuo išgerto alkoholio kiekio užmigo. Pabudęs tą pačią dieną išvyko autobusu į namus ir tik grįžęs į namus kalbėjo telefonu su M. L., kuris jam užsiminė, kad automobiliu įvažiavo į namo sieną. Iš tiesų su pusbroliu nuo ryto pas pusbrolį namuose gėrė alų ir degtinę, užmigęs nebuvo, tą pačią dieną į namus neišvyko. Kai baigė vartoti alkoholį, buvo vakaras, tiksliai laiko nepamena. Jo pusbrolis M. L. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai įsėdo į šiam priklausantį automobilį, stovėjusį kieme, ir pradėjo važinėti po kiemą. Važinėdamas po kiemą M. L. dėl girtumo atsitrenkė į namo sieną, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Kai M. L. įvažiavo į namo sieną, iš namų į kiemą atėjo šio patėvis ir pasakė, kad iškvies pareigūnus. Tai išgirdęs kaltinamasis pasislėpė daržinėje, nes nenorėjo turėti problemų, be to buvo neblaivus ir nenorėjo nieko liudyti. Tyrėjai davė melagingus parodymus, nes to jo prašė M. L., kuris norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. L. jam sakė sakyti, kad jo nebuvo tą dieną, kai šis automobiliu įvažiavo į namo sieną ir kad nematė, kaip šis atsitrenkė į namo sieną, todėl norėdamas padėti M. L. davė melagingus parodymus. Teismo posėdyje, kuris vyko Kelmėje 2019 m. sausio 7 d., buvo apklausiamas liudytoju. Prieš tai jis pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Tai suprasdamas, davė teisme melagingus parodymus, nes to jo taip pat buvo prašęs M. L., kuris norėjo, kad jis sakytų, jog šis būdamas blaivus atsitrenkė automobiliu į namo sieną. Kaltinamasis teisme nurodė, kad kai pas M. L. atvyko, jau matė automobilį apgadintą, atsitrenkusį į namo sieną ir kad tik po to dviese gėrė su pusbroliu alkoholinius gėrimus, nors iš tiesų M. L. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir jis visa tai matė. M. L. jo dieną prieš teismo posėdį prašė duoti melagingus parodymus, jam skambino. Melavo, nes to jo prašė M. L. ir jis norėjo šiam padėti. Jis prisipažįsta melagingai davęs parodymus, dėl to labai apgailestauja. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su jam siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi. Sutinka dirbi viešuosius darbus (b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
– 2018 m. spalio 16 d. liudytojo apklausos protokole baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45973-18 užfiksuota, kad E. L., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. anksti ryte apie 06:00 val. jis atvyko pas pusbrolį M. L. ir atsivežė degtinės ir alaus, kuriuos dviese pusbrolio namuose gėrė. Jis dėl girtumo užmigo. Prabudo apie 12.00 val. pasiūlė M. L. eiti pažvejoti, tačiau M. L. liko namuose. Jis išėjo vienas. Vakare jis grįžo į namus. M. L. telefonu sakė, kad pas jį nebegrįš, nes važiuos namo. Jis nepamena, ar tą patį vakarą, ar kitą dieną, jam M. L. telefonu užsiminė, kad automobiliu įvažiavo į tvorą ir į namo sieną, nes pasuko, kaip suprato, netyčia automobilio užvedimo raktelį ir automobilis staiga pajudėjo. Ar M. L. tai padarė būdamas neblaivus, jis nežino, šis jam nesakė. M. L. jam nieko nesakė, ar dar kas nors buvo su šiuo automobilyje. Jis 2018 m. rugsėjo 22 d. rytą, kai buvo nuvažiavęs pas M. L., šio kieme matė stovintį automobilį Audi A6, valstybinių numerių nepamena. Dar anksčiau M. L. buvo jam sakęs, kad nusipirko minėtą automobilį. Eismo įvykio jis nematė (b. l. 6-8);
– 2019 m. sausio 7 d. teisiamojo posėdžio protokole baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-471/2019 užfiksuota, kad E. L. apklaustas liudytoju parodė, kad neprisimena savo duotų parodymų tyrėjai. Dieną prieš įvykį su pusbroliu M. L. alaus ir degtinės negėrė, gėrė po įvykio, kai atvažiavo jo aplankyti. Kada atvažiavo, neprisimena. Žino, kad jie gėrė po įvykio, tą patį vakarą, kai atvažiavo. Kai jis atvažiavo, jau buvo įvažiuota su mašina į namo sieną. Paskui gėrė ir toliau nieko neprisimena. Atvažiavęs M. L. rado kruvina ranka. Atvažiavo apie 14.00 val. po įvykio. Namuose jie buvo dviese ir gėrė degtinę. Jis atsivežė degtinės ir pasiūlė išgerti. Tuo metu mašina buvo avarijos vietoje prie trobos, jau buvo po avarijos. Nemeluoja, teisybę sako. Pozicijos nekeis, viską pasakė teisingai. Buvo tamsus paros metas. Negalėjo būti 14.00 val. Apie įvykį sužinojo, kai atvažiavo aplankyti M. L.. Su kuo atvažiavo, Mašina stovėjo priekiu prie sienos. Iš sienos buvo išvirtusios plytos. Kur gėrė, troboje ar lauke, neprisimena. Kada ir su kuo išvažiavo į namus, neprisimena, bet po kelių dienų. Tą vakarą buvo pasilikęs pas M. L. namuose (b. l. 13);
– 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-471/2019, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nurodyta, kad liudytojo E. L. parodymų teisme kryptingas keitimas kaltinamojo naudai (lyginant su duotais ikiteisminio tyrimo metu), jų akivaizdus prieštaringumas (pvz., teigiant, jog jam atvykus apie 14 val. automobilis jau buvo atsitrenkęs į sieną, negalint nurodyti, kada ir kaip jis atvyko bei išvyko, kt.) bei akivaizdus prieštaravimas visiems aukščiau aptartiems įrodymams (patvirtinantiems, jog jis po įvykio su M. L. ne tik negalėjo vartoti alkoholio, bet išvis nebuvo sodyboje) leidžia daryti išvadą, jog šis liudytojas galimai davė melagingus parodymus, apie tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio tvarka informuotinas prokuroras (b. l. 16-23);
– 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-471/2019 teismas nutarė informuoti Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorą apie tai, jog liudytojas E. L. galimai davė melagingus parodymus (b. l. 4-5).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu.
Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.
Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. L., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekdamas padėti M. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, davė melagingus, naudingus M. L. parodymus apie tai, kad jis 2018 rugsėjo 22 d., būdamas pas pusbrolį M. L. dėl girtumo užmigo, kad tą pačią dieną išvyko į namus ir kad tik grįžęs į namus, pokalbio metu telefonu sužinojo iš M. L., kad šis automobiliu atsitrenkė į namo sieną bei kad pas pusbrolį atvyko po avarijos ir matė apgadintą automobilį, atsitrenkusį į namo sieną, kad dviese kartu su M. L. po įvykio gėrė degtinę, nors faktiškai nurodytą dieną E. L. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus kartu su M. L. ir matė, kaip M. L. būdamas neblaivus automobiliu atsitrenkė į sieną. E. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota M. L. baudžiamojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad jo veika atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 48, 50-52).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. E. L. neteistas (b. l. 36), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-38), mokosi Šilutės profesinio rengimo centre II kurse, gyvenamosios vietos – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos – seniūnės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis duodamas melagingus parodymus tyčia siekė, jog jo pusbrolis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, prieš duodamas faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus juos nuosekliai suderino su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, todėl prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi E. L. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti E. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.