Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. S. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams T. S., A. K., M. F. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“, O. K., P. B., T. B., išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė: pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pripažinti negaliojančia 1997 m. vasario 26 d. nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naują žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inreal GEO“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

8.1. bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Atsakovai ar kiti Sklypo bendrasavininkai savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovo siūloma, naudojimosi Sklypu tvarka, neteikė;

8.2. šiuo metu bendrasavininkai Sklypu naudojasi pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 m. parengtą planą. Įvertinus pastarajame plane nurodytus duomenis, teismo posėdžio metu išklausius atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad planas yra netikslus, neatitinka faktinės situacijos. Kadangi ieškovui priklausančio namo dalis padidėjo, laikytina, kad šios naujai atsiradusios aplinkybės turi reikšmės naujos Sklypo naudojimo tvarkos nustatymui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui daugiabučiame name priklausantis butas, plane pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuris taip pat atvaizduotas ir UAB „Inreal GEO“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtame naudojimosi Sklypu tvarkos plane. Atsakovai ieškovo buto lokacijos neginčijo. Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. kovo 10 d., metu ieškovas plane parodė ir paaiškino, kad UAB „Inreal GEO“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtame plane Sklypo naudojimosi plotai nurodyti nuo daugiabučio gyvenamojo namo fasado juos išvedant statmenai pagal istoriškai susiformavusius objektus (pvz., priėjimo takai) link Sklypo ribos, atitinkamai pagal bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančių dalių dydžius. Ieškovui priklausančio pastato dalys yra dvi, iš kurių viena yra pietrytinėje dalyje, o kita – vakarinėje, naujame Sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta posūkių taškais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Sklype daugiabučio gyvenamojo namo užstatytas plotas sudaro 154,00 kv. m., ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas sudaro 20,00 kv. m, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas sudaro 18,00 kv. m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas sudaro 16,00 kv. m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas sudaro 6,00 kv. m. Ieškovas nurodo, kad jam priklauso 258/1293 dalys Sklypo;

8.3. atsakovai teigia, kad pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą 2019 m. balandžio 30 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, įvertinus Sklypo reljefo ypatumus, šalims tenkančios naudotis Sklypo dalys nėra lygios vertingumo požiūriu, įskaitant tai, kad siūlomos naudotis dalys nėra lygiavertės ir pagal funkcinę paskirtį. Tačiau tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys šio argumento niekaip plačiau neargumentavo ir nepagrindė. Atsakovai reikalavimo dėl kompensacijos už vertingesnės Sklypo dalies priskyrimą ieškovui nekėlė. Šalys neginčija, kad žemės sklypo reljefas yra nelygus, Sklype yra šlaitas, ką patvirtina į bylą atsakovų pateiktos fotonuotraukos. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia ieškovo teisės naudotis nustatyta teise, pasikeitus valdomo turto dydžiui ir kitiems bendraturčiams nesutinkant, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti naują Sklypo naudojimo tvarką. Savo pasiūlymo, kaip nustatyti ir atsakovams priimtiną naudojimosi Sklypu tvarką atsižvelgiant į reljefo ypatumus, kiti bendrasavininkai neteikė. Įrodymų apie Sklypo dalių vertingumą ir funkcionalumą atsakovai neteikė, išskyrus tai, kad Sklypas turi šlaitą. Atsakovai teigia, kad UAB „VILPITA“ 2021 m. liepos 15 d. sąmata tvirtina, kad pagal ieškovo siūlomą Sklypo naudojimosi tvarką atsakovei atitenka žemės sklypo dalis, kuri reikalauja sutvirtinimo, įrengti atraminę sieną, kurios įrengimo kaina – 17 100 Eur. UAB „Inreal GEO“ plane atraminė sienelė pažymėta taškais (duomenys neskelbtini). Atsakovų pateiktoje UAB „VILPITA“ sąmatoje paskaičiavimai, kuriuose nurodomas konkretus atraminės sienelės ilgis ir plotis, yra netikslūs, hipotetiniai, nėra duomenų, ar nurodyti darbai yra galimi, suderinami su Vilniaus senamiesčio apsauga. Be to, iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, jog šlaito sutvirtinimai yra atlikti. Tuo tarpu, kad esami šlaito tvirtinimai yra nepakankami, netinkami, keliantys pagrįstą žalą, įrodymų nėra. Naujame Sklypo naudojimosi tvarkos plane atsakovei tenkanti naudotis Sklypo dalis priskirta naudotis atsižvelgiant į atsakovės nuosavybės teise priklausančio turto dalį ir daugiabučiame name esančio atsakovės buto lokaciją (nurodytą gyvenamojo namo plane) Sklype ir ribas, į kurias jis patenka;

8.4. atsakovų teigimu, UAB „Inreal GEO“ parengtu Sklypo naudojimosi tvarkos planu pažeidžiamos gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės A. B. teisės ir teisėti interesai; taip pat, jog, įvertinus esamą padėtį dėl Sklypo reljefo ypatumų, nėra tinkamai ir racionaliai išspręsti privažiavimo (priėjimo) prie naudotinų Sklypo dalių ir juose esančių statinių bei privažiavimo prie gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvarkos klausimai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Sklype numatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), aprašant, kad 174 kv. m. plotu naudojasi namų valdos (duomenys neskelbtini), gyventojai, įregistravimo pagrindas – 1994 m. spalio 6 d. Miesto vadybos sprendimas, potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu galiojančiame Sklypo naudojimosi plane nurodyta, kad Sklype yra servitutas – bendrojo naudojimo plotas apribotas taškais (duomenys neskelbtini); indeksas (duomenys neskelbtini), plotas 174 kv. m., naudojamas praėjimui iki (duomenys neskelbtini) valdos. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad faktiškai kelio, einančio per Sklypą, nėra, yra tik privažiavimas, taip pat Sklype yra praėjimo takas iki (duomenys neskelbtini). Atsakovų atstovas taip pat nenurodė ir nepaaiškino, kurioje vietoje Sklype yra kelio servitutas. Naujame Sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodyta, kad nuo taškų 7 iki 8 yra pravažiavimas, taigi nėra pagrindo spęsti, kad UAB „Inreal GEO“ parengtame Sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra užtikrinamas praėjimas iki (duomenys neskelbtini) valdos;

8.5. atsakovai nurodo, kad ieškovas neatsižvelgia ir į Sklype esančių pastatų savininkų P. B. ir T. B. teises bei teisėtus interesus. Atsakovai niekaip plačiau neargumentavo, kaip pažeidžiamos atsakovų P. B. ir T. B. teisės naudotis po S. D. mirties paveldėtu nekilnojamuoju turtu (pastatais). Nurodyti asmenys yra Rusijos Federacijos piliečiai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi, užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tuo tarpu žemės paveldėjimo atveju, t. y. tada, kai miršta Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, ir nuosavybės teisių į žemės sklypą perėmėjas yra užsienietis, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jis turi teisę tik į pinigų sumą, kuri gaunama pardavus paveldimą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju Sklypo dalies, į kurios vertės pinigų sumą turi teisę paveldėtojai P. B. ir T. B., administratorius yra trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“, kuris prieštaravimų dėl naujos Sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinimo nereiškė. 2006 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad įpėdiniai P. B. ir T. B. turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus 2/4 dalis paveldimo Sklypo. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo prašoma nustatyti naujoji Sklypo naudojimo tvarka pažeidžia nurodytų asmenų teises ir pareigas;

8.6. atsakovai taip pat teigia, kad UAB „Inreal GEO“ parengtame Sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodomas miręs asmuo S. D. ir jam priklausanti Sklypo dalis, pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ir dabartinėje Sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodomas miręs asmuo S. D., kuriam Sklypo dalys pažymėtos indeksu „(duomenys neskelbtini)“. Iš į bylą pateikto 2021 m. birželio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog viešame registre duomenų apie tai, kad kažkurios Sklypo dalys priklausytų P. B. ir T. B., nėra. Viešame registre nurodyta (4.3 punkte), kad S. D. priklauso 325/1293 dalys Sklypo. Susiklosčius situacijai, kad viešame registre nurodyti duomenis apie turto savininką nėra nuginčyti, ieškovas pagrįstai vadovaujasi viešojo registro duomenimis, atitinkamai UAB „Inreal GEO“ planas parengtas vadovaujantis viešame registre skelbiama informacija;

8.7. atsakovų manymu, ieškovo siekiama nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka užkerta atsakovams galimybę prieiti prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, siekiant juos tinkamai prižiūrėti ir valdyti. Tačiau šie atsakovų argumentai laikytini deklaratyviais. Sklypas, priskirtas gyvenamajam namui, kuriame yra keletas butų, priklausančių keletui savininkų, visų pirma paskirtas ne asmeniniams kurio nors namo gyventojo poreikiams tenkinti, o tinkamam namo naudojimui užtikrinti, visų namo gyventojų poreikiams tenkinti, jiems tarpusavyje derinant bendrojo naudojimo patalpų, bendrų namo konstrukcijų ir įrengimų valdymą, naudojimą. Tai, kad kažkurie namo gyventojai pirmieji įsigijo nuosavybės teise bendrojo naudojimo sklypo dalis, savaime nekeičia nei Sklypo paskirties, nei Sklypo dalis įsigijusių asmenų pareigos derinti savo asmeninius interesus ir poreikius su kitų namo gyventojų – Sklypo naudotojų, interesais, poreikiais. Ieškovas nurodė, kad bendrasavininkai yra sudarę sutartį dėl namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėjimo, bet ji nėra įregistruota viešame registre. Atsakovai šios aplinkybės neneigė. Pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą Sklypo naudojimosi tvarkos planą neeliminuojama visų bendraturčių įstatymo nustatyta teisė tinkamai prižiūrėti ir valdyti bei užtikrinti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamą eksploatavimą, t. y. jie turi tokią teisę, numatytą įstatyme. AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 m. parengtame plane taip pat nenurodyta, kuri Sklypo dalis priskirta prieiti prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų. Be to, kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu, dėl Sklypo ypatumo daugiabutis namas neturi bendrų laiptinių, stovėjimo aikštelės, kiekvienam bendrasavininkui priklauso atitinkama namo stogo dalis;

8.8. taip pat kritiškai vertintini atsakovų atstovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad nesuprantama, kodėl A. K. pagal naująją Sklypo naudojimosi tvarką priskiriama naudotis šiaurine Sklypo dalimi, kuria jis niekada nesinaudojo. Byloje nėra duomenų apie tai, kuriomis Sklypo dalimis išimtinai naudojosi ar naudojasi A. K.. Šiuo metu galiojančiame AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 m. parengtame plane A. K. naudojamas plotas žymimas indeksu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pačiame plane indekso „(duomenys neskelbtini)“, priskirto A. K. atskirai nurodomam 254 kv. m. plotui, nėra. Plane pažymėta, kad A. K. kartu su kitais bendraturčiais – mirusiu S. D. ir Lietuvos valstybe, naudoja plotą, nurodytą indeksu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovų atstovo argumentai, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris gali būti taisytinas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai, patvirtina esamos sklypo naudojimosi tvarkos neteisingumą. Atsakovo A. K. valdomas nuosavybės teise žemės sklypo plotas yra didžiausias iš visų bendraturčių, todėl naujame Sklypo naudojimosi tvarkos plane atsakovui tenkanti naudotis Sklypo dalis, kuri sudaro 173 kv. m., priskirta atsižvelgiant į atsakovo daugiabučiame name esančio jo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) lokaciją (nurodytą gyvenamojo namo plane) Sklype ir ribas, į kurias jis patenka, o tuo tarpu likusi 147 kv. m. Sklypo ploto dalis nurodoma šiaurinėje Sklypo dalyje. Dabartiniame Sklypo naudojimosi plane A. K. dalis – 254 kv. m., nenurodyta. Pats atsakovas alternatyvaus pasiūlymo prašomai pakeisti tvarkai nenurodė;

8.9. atsakovų atstovas teismo posėdžiu metu tvirtino, kad reikalavime nenurodomi taškai, tačiau UAB „Inreal GEO“ planas sukonstruotas išbraižius koordinates ir naujoji Sklypo naudojimosi tvarka pateikiama kartu su koordinačių žiniaraščiu, kuriame visi taškai yra koordinuojantys ir kuris yra neatskiriama plano dalis;

8.10. pagal ieškovo parengtą planą nustatoma Sklypo naudojimosi tvarka racionaliausiai atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad bendraturčių teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos ir yra kuo mažiau apribotos, ir yra tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Tuo tarpu šiuo metu esanti naudojimosi tvarka, parengta AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 metais, yra netiksli, neteisinga, neatitinka faktinės Sklypo naudojimo situacijos. Pasikeitus ieškovo turto dydžiui bei esant konfliktiškiems bendrasavininkų santykiams, laikytina, kad ieškovas pagrįstai prašo pakeisti esamą Sklypo naudojimosi tvarką, pripažįstant ją negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir nustatyti naują Sklypo naudojimosi tvarką, nurodytą UAB „Inreal GEO“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtame Sklypo naudojimosi tvarkos plane, pagal kurią kiekvienam bendrasavininkui yra užtikrinamas priėjimas iš jo Sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovai T. S. ir A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nekonstatavus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

9.2. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyti pagal naudojimosi tvarkos planą nustatytos naujos naudojimosi Sklypu tvarkos šalims tenkančių dalių posūkio taškai ir posūkio taškų koordinatės pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančią LKS-94 koordinačių sistemą. Tai reiškia, kad pagal tokį teismo sprendimą nustatytos naujos naudojimosi Sklypu tvarkos nekilnojamojo turto registre įregistruoti neįmanoma. Toks teismo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių ir tokio sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. Įvertinus šalių tarpusavio santykius ir nuolatinį ieškovo siekį patenkinti savo interesus kitų bendraturčių sąskaita, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tik nurodžius, kad nustatoma nauja naudojimosi Sklypu tvarka pagal naudojimosi tvarkos planą, ieškovui atsiranda galimybė tokį naudojimosi tvarkos planą pakoreguoti, t. y. po teismo sprendimo planą tikslinti, taip pat keisti bendrasavininkams tenkančių naudotis Sklypo dalių posūkio taškus ieškovui naudinga linkme. Tokiu būdu nėra užkertamas kelias kilti šalių ginčams ateityje. Tai kartu reiškia, kad byloje nėra atkurta šalių teisinė taika;

9.3. iš ieškovo pateikto naudojimosi tvarkos plano matyti, kad Sklypo dalis, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), atitenka naudotis (duomenys neskelbtini) mirusiam S. D.. Aplinkybė, kad S. D. mirė (duomenys neskelbtini), buvo visiems žinoma, tačiau nepaisant to, ieškovas naudojimosi tvarkos plane vis tiek nurodė, kad Sklypo dalis, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), atitenka naudotis S. D.. Toks naudojimosi tvarkos planas negali būti pripažintas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Net ir esant Nekilnojamojo turto registro įrašui, jog S. D. vardu įregistruotos 325/1293 dalys Sklypo, tokiu įrašu vadovautis ir spręsti, kad S. D. po mirties naudojasi naudojimosi tvarkos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėta Sklypo dalimi, nėra ir negali būti jokio pagrindo. Todėl nepatikslinus naudojimosi tvarkos plano ta apimtimi, jog Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), naudojasi miręs S. D., ir nepareiškus tikslaus reikalavimo dėl šalims tenkančių naudotis Sklypo dalių posūkio taškų su jų koordinatėmis, šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl jau esamos naudojimosi tvarkos panaikinimo ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo pagal naudojimosi tvarkos planą negalėjo būti nagrinėjamas teisme, o teismui šiuos ieškovo reikalavimus priėmus, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas;

9.4. aplinkybę, kad ieškovo kitiems bendrasavininkams skirtinos naudotis Sklypo dalys nėra lygiavertės, patvirtina UAB „VIPLITA“ 2021 m. liepos 15 d. sąmata dėl Sklypo dalies sutvirtinimo, būtent tos dalies, kuri pagal ieškovo siūlomą naują naudojimosi tvarką turėtų atitekti atsakovei. Pagal sąmatą dėl Sklypo reljefo ypatumų atraminės sienos įrengimo kaina yra 17 100 Eur. Pirmos instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas apie kompensaciją dėl Sklypo būtino sutvirtinimo ir tokių darbų suderinimo su Kultūros paveldo departamentu nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nieko nepasisakė, o tai neabejotinai patvirtina naudotinų Sklypo dalių nelygiavertiškumą;

9.6. šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso Sklype esantis namas. Tai reiškia, jog Namo bendrasavininkiams turi būti užtikrintas priėjimas prie viso Namo. Ieškovo siekiama nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka užkerta atsakovams galimybę (jiems nėra (nelieka) galimybės) prieiti prie Namo bendro naudojimo objektų siekiant juos tinkamai prižiūrėti ir valdyti bei užtikrinti jų tinkamą eksploatavimą. Taip pat neužtikrinama teisė Sklype esančių ūkinių pastatų bendrasavininkiams tinkamai valdyti bei naudoti jiems priklausančius statinius;

9.8. teismas visiškai nepagrįstai nenurodė įrodymų, kurie patvirtina aplinkybes, jog pagal naudojimosi tvarkos planą siūlomos nustatyti naujos naudojimosi Sklypu tvarkos šalims tenkančios naudotis Sklypo dalys yra lygiavertės. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi tik vienu ieškovo pateiktu įrodymu – naudojimosi tvarkos planu. Teismas nepagrįstai sprendė, jog būtent atsakovai neįrodė, kad šalims tenkančios naudotis Sklypo dalys nėra lygiavertės. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas ieškovui tenkančią įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovams. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą atlikti Sklypo apžiūrą ir taip ištirti aplinkybes dėl šalims tenkančių naudotis Sklypo dalių lygiavertiškumo ir šalių interesų užtikrinimo. Tokio atsakovų prašymo netenkinus, buvo užkirstas kelias atsakovams tinkamai atsikirsti ir vykdyti įrodinėjimo pareigą. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus dėl pagal naudojimosi tvarkos planą tenkančių naudotis Sklypo dalių nelygiavertiškumo. Teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų (žemės sklypo planų, šalių paaiškinimų ir kt.), patvirtinančių ilgametį (daugiau nei 25 metus trunkantį) naudojimąsi Sklypu pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 metais parengtą planą, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir neabejotinai sukelia teisines pasekmes.

10. Ieškovas A. D. prašo atsakovų T. S. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimas apribos byloje nedalyvavusios A. B. teises kitaip, nei buvo pagal seniau galiojančią tvarką. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką galimybė A. B. patekti į savo žemės sklypą yra numatyta. Nauja naudojimosi tvarka yra užtikrinamas realus (nustatytas pagal faktinę situaciją) praėjimas iki A. B. žemės sklypo, kuris istoriškai susiformavo per daugelį metų. Be to, naujoje tvarkoje praėjimas iki (duomenys neskelbtini) valdos yra užtikrinamas praktiškai identišku būdu. Teismas pagal bylos faktines aplinkybes nustatė, jog patekimas į visus sklypus naujoje tvarkoje yra tinkamai užtikrintas pagal realią, faktinę, istoriškai susiformavusią ir ilgą laiką nekitusią situaciją;

10.2. atsakovų teiginiai, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad nustatoma nauja naudojimosi Sklypu tvarka pagal naudojimosi tvarkos planą, ieškovui atsiranda galimybė tokį planą pakoreguoti, t. y. po teismo sprendimo planą tikslinti, taip pat keisti bendrasavininkams tenkančių naudotis Sklypo dalių posūkio taškus ieškovui naudinga linkme, yra deklaratyvūs. Teismo sprendimu patvirtinami planai, kuriuose yra visa sprendimų įgyvendinimui būtina informacija ir tai atitinka įprastą teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai teismas naudojimosi tvarkas, servitutus, sklypų ribas ir pan. tvirtina pagal į bylą kartu su procesiniais dokumentais pateiktus planus, o ne vien pagal ieškinio dalyke išvardintus posūkių taškus, nes tokio atskiro plano egzistavimas ir visos tam būtinos informacijos pateikimas būtent šiame plane (grafinis situacijos atvaizdavimas, kartu su geodeziniais duomenimis – posūkio taškais) akivaizdžiai palengvina situacijos suvokimą ir teisinį bei faktinį įvertinimą. Posūkio taškai ir posūkio taškų koordinatės yra neatskiriami nuo paties plano, kuris yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas sprendime. Visi plane esantys geodeziniai duomenys pateikti šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančioje koordinačių sistemoje LKS-94. Teismai savo sprendimus VĮ Registrų centrui pateikia kartu su šiuo sprendimu patvirtintais planais, todėl sprendimais patvirtinti duomenys yra tinkamai įregistruojami valstybės registruose. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad posūkio taškai ir jų koordinatės yra nurodytos plano koordinačių žiniaraštyje, kuris yra neatskiriama plano dalis;

10.3. atsakovai taip pat teigia, kad ieškovo reikalavimas dėl jau esamos naudojimosi tvarkos panaikinimo ir naujos naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo pagal naudojimosi tvarkos planą negalėjo būti nagrinėjamas teisme, nes iš ieškovo pateikto naudojimosi tvarkos plano matyti, kad Sklypo dalis, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), atitenka naudotis (duomenys neskelbtini) mirusiam S. D.. Viešame registre nurodyti duomenys apie turto savininką nėra nuginčyti, todėl ieškovas pagrįstai vadovaujasi viešojo registro duomenimis. Byloje dalyvavo visi mirusiojo S. D. paveldėtojai, turintys teisę naudotis mirusiojo turtu, taip pat mirusiojo S. D. paveldėtojų, neturinčių teisės naudotis mirusiojo turtu, atstovas, taigi visų paveldėtojų teisėti interesai byloje buvo tinkamai užtikrinti;

10.4. turto bendrasavininkai turi įstatymu nustatytą pareigą kartu prižiūrėti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą, todėl net teoriškai nėra galima situacija, kai, esant poreikiui atlikti bendrąja nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų priežiūrą ir/ar remontą, esant nustatytai Sklypo naudojimosi tvarkai, vienas iš bendraturčių galėtų teisiškai neleisti tokią priežiūrą ir/ar remontą atlikti, motyvuojant vien tuo argumentu, kad šia sklypo dalimi naudojasi būtent jis. Nepaisant to, kad yra nustatyta Sklypo naudojimosi tvarka, tai nėra ir negali būti tolygu asmeninės nuosavybės teisės įtvirtinimui – daiktas ir toliau valdomas būtent bendrosios nuosavybės teise su atitinkamomis tokio pobūdžio daikto valdymo pareigomis ir apribojimais;

10.5. atsakovai priešieškinio byloje nereiškė, alternatyvios naudojimosi tvarkos nerengė ir į bylą neteikė. Tuo tarpu faktinio pagrindo naujos tvarkos nustatymui (ieškovo nuosavybės įgijimo) atsakovai taip pat neginčijo. Taigi lieka neaišku, kokiu pagrindu atsakovai ne tik teikia apeliacinį skundą, bet ir apskritai prieštarauja naujos naudojimosi tvarkos nustatymui, kai tam egzistuoja neginčytinas faktinis (ieškovo nuosavybės įgijimas) ir teisinis pagrindas. Ieškovas dėl visiškai objektyvių priežasčių siekia nustatyti aktualią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes: 1) senoji tvarka nenustato ieškovo, kaip Sklypo bendrasavininko, teisių naudotis Sklypu; 2) senojoje tvarkoje nurodomi duomenys neatitinka realios situacijos (neatitinka Namo bendrasavininkų turimų dalių, todėl, padidėjus ieškovo turimo turto daliai, pažeidžia ieškovo interesus); 3) senoji tvarka yra su akivaizdžiomis klaidomis (vienam iš bendraturčių A. K. priskirta ir savininkų lentelėje indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėta sklypo dalis plane apskritai nepavaizduota); 4) senoji tvarka nėra įregistruota viešajame registre. Atsakovai byloje nesielgia konstruktyviai ir pozityviai. Visi atsakovų veikimai yra daugiausia destruktyvaus pobūdžio, siekiant neigti ieškovo poziciją dėl tinkamos tvarkos nustatymo ir neteikiant jokių konkrečių svarstytinų pasiūlymų, atspindinčių jų interesus;

10.6. ieškovas nėra suinteresuotas naudoti ir valdyti daugiau Sklypo, nei jam priklauso pagal idealiąsias turto dalis, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu jam tenkanti naudotina dalis pagal naująją tvarką galėtų būti dar labiau mažinama. Atsakovai dėl asmeninių priežasčių, kurias lėmė emocijos, o ne noras racionaliai išspręsti klausimą, prieštarauja naujos tvarkos nustatymui ne dėl to, kad ji kaip nors pažeidžia kieno nors teises ir teisėtus interesus, o dėl to, kad ieškovas įgijo daugiau turto.

11. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą.

12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir kitų įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui A. D. – 258/1293 dalys, atsakovei T. S. – 325/1293 dalys, atsakovui A. K. – 385/1293 dalys, S. D., mirusiam (duomenys neskelbtini), – 325/1293 dalys. Sklype yra: 1) daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), priklausantis atsakovams ir mirusio S. D. paveldėtojams bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys atsakovei T. S. ir tretiesiems asmenims P. B. ir T. B. (mirusio S. D. turto paveldėtojams); 3) ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys atsakovui A. K..

16. AB „Vilniaus komprojektas“ 1996 m. spalio mėn. parengė Sklypo naudojimosi tvarkos tarp tuometinių Sklypo savininkų: valstybės (258/1293 dalys Sklypo), S. D. (650/1293 dalys Sklypo) ir atsakovo A. K. (385/1293 dalys Sklypo), planą (toliau – ir 1996 m. planas).

17. Ieškovas, 2014 m. sausio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijęs 258/1293 dalis Sklypo, prašo pripažinti negaliojančia Sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą pagal 1996 m. planą, ir patvirtinti naują Sklypo naudojimo tvarką pagal Inreal GEO“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – ir Ieškovo planas).

18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

19. Ieškovas būtinybę keisti 1996 m. planu nustatytą Sklypo naudojimo tvarką motyvavo tik tuo, kad padidėjo ieškovui priklausančio buto Name plotas. Tačiau ieškovui priklausančio buto Name ploto padidėjimas savaime nesudaro pagrindo keisti nusistovėjusią ilgalaikę Sklypo naudojimo tvarką, nes ieškovo dalis bendrojoje dalinėje Sklypo nuosavybėje, į kurią atsižvelgiama nustatant Sklypo naudojimo tvarką, nepasikeitė. Dėl ieškovui priklausančio buto Name ploto padidėjimo būtų pagrindas keisti nusistovėjusią Sklypo naudojimo tvarką tuo atveju, jei dėl to būtų būtina užtikrinti naują priėjimą Sklype prie ieškovui priklausančio buto padidėjusios dalies. Tačiau tokių aplinkybių ieškovas nenurodė, o pagal bylos duomenis ieškovui priklausančio buto Name plotas padidėjo įrengus ir prie buto prijungus Name esančią palėpę, kas nesąlygoja naujo priėjimo Sklype prie ieškovui priklausančio buto padidėjusios dalies būtinybės.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-84/2022).

21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2015).

22. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

23. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 1994 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Sklypui nustatytas 174 kv. m kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), skirtas patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Servitutas 1996 m. plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

24. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 straipsnio 2 dalis).

25. Taigi, Sklypui nustatytas servitutas apriboja visų Sklypo bendrasavininkų teises, t. y. 174 kv. m ploto Sklypo plote suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl 174 kv. m servituto plotas turi būti skirtas visiems Sklypo bendrasavininkams naudoti bendrai.

26. Ieškovo plane Sklypui nustatytas servitutas nėra pažymėtas. Ieškovo plane yra pažymėti du apie 1,20 m ir 2 m pločio ir 92 kv. m. bendro ploto takai, skirti patekti tiek į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek į atsakovui A. K. asmeniškai naudoti skirtą 147 kv. m ploto Sklypo dalį. Šių takų bendras plotas yra žymiai mažesnis, nei Sklypui nustatyto servituto plotas.

27. Ieškovo teiginiai, kad Ieškovo plane pažymėtas takas patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atitinka per daugelį metų nusistovėjusią faktinę padėtį, todėl nepažeidžia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teisių, prieštarauja Sklypui nustatyto servituto turiniui ir plotui bei servituto keitimo tvarkai (CK 4.112 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 4.136 straipsnio 6 dalis).

28. Didžioji Sklypui nustatyto servituto dalis, pagal tai, kaip šis servitutas pažymėtas 1996 m. plane, patenka į Ieškovo plane atsakovei T. S. ir S. D. (jo teisių į Sklypo dalį perėmėjui) asmeniškai skirtą naudoti 169 kv. m ploto Sklypo dalį. Atsakovei T. S. ir S. D. (jo teisių į Sklypo dalį perėmėjui) asmeniškai skyrus naudoti Sklypo dalį, kurioje nustatytas servitutas (tarnaujantis), atsižvelgiant į servituto plotą, patenkantį į asmeniškai skirtą naudoti Sklypo dalį, neproporcingai ribojamos šių asmenų teisės.

29. Be to, ieškovui teigiant ir Ieškovo plane skiriant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei patekimą į šį žemės sklypą ne Sklypui nustatytu servitutu, o žymiai mažesnio ploto taku, pažeidžiamos ir šio asmens teisės.

30. Taip pat yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Ieškovo plane nurodytos Sklypo dalys, skirtos naudoti asmeniškai Sklypo bendrasavininkams, nėra lygiavertės, suteikiant ieškovui nepagrįstą pranašumą.

31. Ieškovui asmeniškai naudoti skirtos dvi 23 kv. m. ir 132 kv. m. ploto Sklypo dalys, kurios yra prie Namo, į abi šias dalis patenkama tiesiogiai iš Namo, dalys yra vientisos. Tuo tarpu atsakovui A. K. asmeniškai skirta naudoti 147 kv. m ploto sklypo dalis yra priešingoje Sklypo pusėje, nei kita atsakovui A. K. asmeniškai skirta naudoti 173 kv. m ploto Sklypo dalis, šias dalis skiria ieškovui ir atsakovei T. S. bei S. D. (jo teisių į Sklypo dalį perėmėjui) asmeniškai skirtos naudoti Sklypo dalys. Į 147 kv. m ploto sklypo dalį atsakovas A. K. neturi galimybės patekti tiesiogiai iš Namo ar iš jam asmeniškai skirtos naudoti 173 kv. m ploto Sklypo dalies. Atsakovei T. S. bei S. D. (jo teisių į Sklypo dalį perėmėjui) asmeniškai skirta naudoti Sklypo dalis padalinta į tris atskiras dalis. Kaip jau nurodyta, didžiąją 169 kv. m. ploto atsakovei T. S. bei S. D. (jo teisių į Sklypo dalį perėmėjui) asmeniškai skirtą naudoti Sklypo dalį užima Sklypui nustatytas servitutas.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Ieškovo planu siūloma nustatyti Sklypo naudojimo tvarka suteikia ieškovui neproporcingą pranašumą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Kaip minėta, teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą

34. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė T. S. už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 936 Eur. Šios išlaidos atsakovei T. S. priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovės T. S. naudai priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei T. S. 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei T. S. 88 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.