Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „C.“ apdailos darbuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 10 d., apie 03.00 val., kavinės-baro ,,Pegasas“ kieme, esančiame Vilniaus g. 225, Šiauliuose, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį T. S. į galvos sritį ir šiam nuo smūgio nugriuvus ir atsitrenkus pakaušine galvos dalimi į grindinį, padarė nukentėjusiajam kraujosruvą pakaušio-viršugalvio kairėje pusėje, muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą galvoje virš kairės ausies, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną su D. B. nuėjo į barą „Pegasas“, kur sutiko Vilę, D. B., A. M.. Bare gėrė alų, vienu metu atsisukęs pamatė, kad baro viduje vyksta grumtynes, prie paties baro. Buvo susikabinę 3-4 asmenys, jis vieną pagavo ir sulaikė. Nežino, kodėl apsaugos darbuotojai jį išvedė į lauką kartu su kitais. Pirmiausia išvedė jį ir D. B., o gal po 5 minučių ir kitus konflikto dalyvius. Tuo metu jis su D. B. rūkė, pamatė toliau stovinčią D. B. su drauge, pamatęs jas nuėjo prie jų. Kalbant, pamatė, kad D. B. muša, todėl jis ir D. B. puolė prie jo. T. S. atstūmė D. B. ir davė jam smūgį, bet jis išvengė pastarojo smūgio. Po jo smūgio T. S. nugriuvo, o jis nuėjo pas D. B., jautėsi dujų kvapas, tačiau, kas jas purškė nematė. D. B. bėgo ašaros, jis spjaudėsi, po to jį nuvedė į taksi ir išvyko. Kai jam nukentėjusysis smūgiavo, jis jam taip pat smūgiavo į veido sritį į kairį skruostikaulį, sudavė vieną smūgį, jie buvo pačiame bulvare, o tuo metu D. B. už kelių metrų buvo spardomas kitų žmonių. Tarp žmonių, kurie spardė D. B. buvo: T. S., V. A. ir dar vienas neapklaustas asmuo. Asmenys, kurie spardė D. B., buvo girti, šūkavo. Įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus, į barą buvo atvykęs visai neseniai. Po įvykio su nukentėjusiuoju nesusitiko. Prie baro nukentėjusiojo nematė. Nematė, kas buvo susikibę su D. B., nematė ar nukentėjusįjį išvedė apsaugos darbuotojai. Susistumdymas vyko toliau nuo įėjimo į barą, ten yra trinkelės. Nukentėjusysis ėjo link jo, smūgiavo dešine ranka, tačiau jo nekliudė, nesužalojo. Neprisimena, ant kurio šono nukrito T. S.. Jis skambino nukentėjusiajam, nes norėjo pakalbėti dėl žalos atlyginimo bei atsiprašyti. Ta suma, kurios jis prašo, yra per didelė. Smūgiuodamas T. S. nesitikėjo, kad jis nukris ir viskas taip įvyks. Jis matė, kad spardomas jo draugas, ėjo jo ginti. Draugo kaklas buvo raudonas, matėsi sumušimo žymės. Jei nukentėjusysis pirmas jam nebūtų smūgiavęs, tai nebūtų ir jis jam davęs smūgio.

Nukentėjusysis T. S. teismui parodė, kad trise apie 24 val. išėjo į barą „Pegasas“. Bare išgėrė gal po 100 gramų alkoholio, stovėjo prie baro. Jis neprisimena kivirčo prie baro, taip pat nelabai prisimena, kas buvo po įvykio. Neprisimena, kodėl apsaugos darbuotojai jį išvedė iš baro, neprisimena 3-4 dienų praleistų ligoninėje. Smūgiai jam buvo suduoti lauke. Gal į konfliktą įsimaišė išėjęs į lauką. Po smūgio jis nieko neprisimena. Bare nusipirko 0,5 litro degtinės, šiek tiek buvo išgėręs, tačiau nedaug. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdamas šoke. Iš ligoninės išėjo, nes buvo šoke, girtas nebuvo. Neprisimena, kad būtų mušęs D. B., nepamena įvykio aplinkybių ir kaip buvo sumuštas. Neprisimena, kad pabėgo iš ligoninės, neprisimena, kaip buvo apklaustas policijoje. Kaltinamasis po įvykio jam skambino, siūlė susitikti, tačiau jis neturėjo laiko. Atsimena, kai išėjo į lauką. Prisimenu, kad laiptais iš baro išėjo pats, tačiau neatsimena muštynių. Prie baro su juo konflikto nebuvo, apsaugos darbuotojai jo į lauką neišvedė. Gal jis paprasčiausiai įsimaišė į konfliktą, nes K. U. buvo praskelta akis, gal galėjo ką nors bandyti sulaikyti. Prašo priteisti 25 000 litų neturtinės žalos, nes niekas nesitaiso, jam ir dabar yra blogai su ausimi. Buvo pas gydytojus, mėnesį sanatorijoje. Iki įvykio jis buvo suplanavęs darbus, tačiau jų negalėjo dirbti. Buvo gavęs objektus, kur turėjo atlikti elektros darbus, turi diplomą dirbti tokį darbą, turėjo nemažai uždirbti. Be to, savaitę gulėjo ligoninėje, visi viską jam pirko, kainavo vaistai. Neprisimena nieko, kai buvo ligoninėje, atmintį atgavo gal po 4-5 dienų. Buvo Energetikų sanatorijoje mėnesį laiko, už tai mokėjo ligonių kasa. Išlaidų jis turėjo, nes reikėjo pirkti kurą, maistą, gydymo priemones, juo rūpinosi šeima. Dar ir dabar man skauda galvą, geria vaistus, nors iki įvykio nėra sirgęs. Vartoja vaistus, geria nuo skausmo vaistus, kuriuos nuperka mama. Negali garsiau klausytis muzikos dėl per įvykį trūkusio ausies būgnelio. Kartais ausis užtyla, nieko ja nebegirdi, jį gydo Šiaulių ligoninėje.

Liudytojas D. B. teismui parodė, kad vasaros metu, tačiau datos neprisimena, nuėjo su D. G. į kavinę pašokti. Kavinėje sutiko pažįstamas merginas, kurioms nuėjo prie baro nupirkti šampano. Prie baro sėdėjo 4-5 asmenys. Jis tiesė paduoti pinigus, o nukentėjusysis T. S. čiupo jam už rankos, atėjo draugai, D. G., jie pradėjo stumdytis. Su nukentėjusiuoju kartu dar buvo keturi asmenys. Tuomet apsaugos darbuotojai juos išvedė į lauką kartu su D. G.. Lauke jie kalbėjo, rūkė, pamatė, kad išvedė ir T. S. su draugais. Kai T. S. jį pamatė, tik pasakė: „tas“, ir vėl jį puolė. Jam buvo suduoti smūgiai į krūtinę, tačiau nežino, kuris sudavė, nes puolė visi. Atbėgo apsaugos darbuotojai, D. G., jis atsistojo, kažkas iš nukentėjusiojo kompanijos purškė dujas. Viską matė kaip per rūką, buvo nukritęs ant žemės. D. G. jį nuvedė į taksi, išvažiavo namo. Vėliau D. G. pasakojo, kad jam teko gintis. Kaip T. S. buvo smūgiuota, jis nematė. D. G. gynė jį, kadangi jis buvo šalia ir kalbėjo su merginomis. Nematė, kad nukentėjusysis būtų trenkęs. Vykstant namo D. G. sakė, kad jį puolė, kai jam papurškė dujų. Tą vakarą jis buvo sužalotas, jam lūžo pirštas, tačiau į medikus ar policiją nesikreipė – nenorėjo, kad būtų iškelta byla, neturi tam laiko, nes dirba. Į lauką iš kavinės išėjo jų kompanija, o paskui – nukentėjusiojo. Jie išėję šaukė ant jo: „jis“, ir visi jį puolė. Nukentėjusysis T. S. pasakė: „va tas ir šviesus dar“. Suprato, kad jie nori užpulti. Nukentėjusysis T. S. tuo metu buvo girtas. Įvykio metu jis buvo blaivus, nes vairavo automobilį.

Liudytoja S. M. teismui parodė, kad kaltinamasis D. G. yra pažįstamas. Įvykio vakarą jis buvo bare „Pegasas“. Vienu metu ji ėjo į lauką rūkyti, nes iš baro išvarė D. G. su draugais. Matė, kaip D. G. draugas gulėjo ant žemės, o kiti asmenys jį mušė. Nežino, ką darė nukentėjusysis T. S.. D. G. bėgo ginti draugo, traukė nuo jo užpuolikus. Vienas asmuo pribėgo, jis susistumdė su D. G., ji žiūrėjo į tą, kurį mušė. Matė, kai atvyko policijos pareigūnai. Matė muštynes. Nežino, kuris iš asmenų mušė D. G. draugą, nežino, ar ten buvo T. S.. Nematė, kad T. S. būtų mušamas. D. G. bėgo gelbėti draugo. Bare su kaltinamuoju nebendravo, o tik pasisveikino. Nematė, kur jis sėdėjo ir kur buvo baro viduje. Matė, kaip iš baro jį išvedė, todėl ėjo parūkyti ir pažiūrėti, kas darosi. Nematė, kas įvyko, kad D. G. išvarė iš baro. Bare buvo daug žmonių. Neprisimena, ar viduje matė nukentėjusįjį T. S., neprisimena, ar jis buvo lauke. D. G. lauke puolė vienas asmuo, nuo jų ji buvo apie 50 metrų atstumu ar toliau. Išėjimas iš baro yra apšviestas, o mušėsi prie pastato kampo. Nežino, kuriuos asmenis išvedė iš baro. Atrodo, kad pirmiau iš baro buvo išvesti nukentėjusiojo kompanija, o paskui D. G.. D. G. buvo blaivas, t. y. nesimatė, kad būtų girtas.

Liudytojas A. M. teismui parodė, kad pažįsta D. B. ir D. G.. Vasarą apie pirmą valandą nakties baro „Pegasas“ viduje prie paties baro susistumdė D. B., todėl jį apsaugos darbuotojai išvedė į lauką, tačiau nematė, su kuo išvedė. Kai jį išvedė, jis ėjo parūkyti, ir tuomet išvedė dar ir kitus asmenis. Jis nuėjo pažiūrėti, ar ne jo draugai yra išvesti, tuomet susistumdė, jį nuvedė ir išvežė policijos pareigūnai. Lauke rūkė jis, D. G. ir dvi draugės. Matė maždaug už 15 metrų muštynes, ta vieta neapšviesta. Jis nuėjo prie besimušančių, vienas asmuo jį puolė, tačiau ten D. G. nebuvo. Jis nieko nematė, nes ji užpuolė. Jį puolė ne nukentėjusysis – to asmens čia nėra, tačiau jį nuvedė į šalį draugė. Nematė, kaip mušė D. B.. Nematė, kaip D. G. gynė jį, taip pat nematė, kaip D. G. ir T. S. mušėsi. Jis lauke buvo su dviem draugėmis. Bendravo tą vakarą su D. G., gėrė alų. Nežino, ar bare matė nukentėjusįjį, nematė, ką jis ten darė. Po įvykio kalbėjo su D. G., sakė, kad įvyko muštynės, kad gynėsi nuo vaikinų, kurie „prisikabino“. D. G. nebuvo sužalotas, sakė, jog kažkam sudavė. Taip pat pasakojo, kad jį iš baro išvedė apsaugos darbuotojai, tuomet įvyko konfliktas ir susistumdė.

Liudytoja D. B. teismui parodė, kad iš matymo žino D. G.. Įvykio vakarą į barą „Pegasas“ atvyko trise, bare sutiko D. G. ir D. B.. D. G. gal buvo išgėręs, tačiau toks neatrodė. Kai susitiko buvo po dvyliktos valandos ar prieš pirmą. D. G. gėrė alų, tačiau nebuvo girtas. Vienu metu jie ėjo į lauką parūkyti. Į lauką taip pat išėjo A. M., su juo kalbėjosi. Nematė, ar jie išėjo patys, ar išvedė apsaugos darbuotojai. Jie išgirdo triukšmą, pamatė, kad D. B. guli ant žemės, jį spardo. D. G. bėgo jam padėti. D. B. spardė keturi asmenys. Jie visi ėjo padėti D. B., stūmė tuos kurie spardė, kėlė nuo žemės D. B., tačiau neprisimena ar jis atsistojo. Nukentėjusysis ją nubloškė, ji nugriuvo ant šono. Matė atvykusius policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. D. G. traukė visus nuo D. B., nematė, kad suduotų nukentėjusiajam. Nukentėjusysis konfliktavo tarpusavyje su D. G., ji puolė tarp jų į vidurį, tačiau ją su alkūne nubloškė liepus nelįsti. Matė, kad mušė D. B., visi keturi. D. B. spardė aukštas šviesus vaikinas, nors ten buvo visi šviesūs ir vienas tamsus vaikinas. Kas vyko baro viduje, ji nežino. Nežino, kokiam stovyje buvo nukentėjusysis – ji jo nepažįsta. Nematė D. G. veiksmų nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu. Nukentėjusysis buvo agresyvus. Nukentėjusysis T. S. ją nubloškė, kai jis puolė D. G..

Liudytojas A. N. teismui parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis nepažįsta. Jis dirba bare „Pegasas“ apsaugos darbuotoju. Įvykio dieną jis saugojo barą, buvo prie „didžėjaus“ prie scenos, todėl konflikto nematė. Liepos 10 d. dirbo bare „Pegasas“, į lauką išėjęs nebuvo, konflikto nematė, nematė sumuštų asmenų. Tik žino, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, nes kažkas vyko lauke. Nukentėjusysis bare rūpesčių nekėlė, jo net neprisimena.

Liudytojas V. A. teismui parodė, kad žino T. S.. Kai viskas vyko, jis buvo automobilyje. Jam paskambino A. S., ji pasakė, kad sužalojo T. S., atbėgęs jis pamatė gulintį T. S., kaip jis buvo sumuštas, jis nematė. A. S. atpažino jį gulintį iš batų, nes tuo metu ji rūkė lauke. Į barą „Pegasas“ atvyko su T. S. ir K. U., jie linksminosi, o iš baro išėjo, nes pas jį atvažiavo vienas asmuo. Kai buvo prie baro, prie jo konfliktas nevyko. Išeidamas iš baro paliko du draugus. A. S., kai jie atvyko į barą, buvo jau viduje – ji atvyko ne su jais. Baro viduje T. S. buvo linksmas, nebuvo agresyvus, „nesikabinėjo“ prie žmonių, apsaugos darbuotojai jam pretenzijų neturėjo.

Liudytoja A. S. teismui parodė, kad apie šį įvykį žino tik tiek, kad buvo sumuštas draugas, jį rado gulintį be sąmonės. Į kavinę atėjo kartu su I. I., kur susitiko T. S.. Jis nebuvo labai girtas, tačiau kažkiek išgėręs. Nežino kiek buvo valandų, kai išėjo į lauką parūkyti ir tuomet rado gulintį T. S., jis buvo be sąmonės, aplink buvo daug žmonių, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Smurto ji nematė. T. S. lydėjo į ligoninę, buvo ten iki 5 val. ryto, kol buvo apžiūrėtas. Ką jis sakė gydytojams, ji negirdėjo. Kai pamatė gulintį T. S., suprato, kad ne šiaip jis nugriuvo, nes iš ausų bėgo kraujas. Iš pradžių T. S. nesiorientavo, kur randasi. Jis buvo išgėręs, tačiau su juo buvo įmanoma susikalbėti. Kad kavinėje T. S. kabinėtųsi prie aplinkinių ji nematė, nematė, kad konfliktuotų.

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad kavinėje „Pegasas“ dirba administratoriaus pareigose. Nelabai prisimena įvykio aplinkybių, žino, kad kavinės viduje buvo konfliktas. Tą dieną kaltinamasis buvo ne vienas, o kada atvyko nukentėjusysis jis nežino. Visko jis nematė, nes buvo prie rūkamojo, o ateinant į barą pamatė, kad kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir kitus asmenis išmetė iš baro apsaugos darbuotojai. Į lauką jis išėjo iš smalsumo ir pamatė gulintį asmenį galva į įėjimą, galva buvo kruvina, šalia stovėjo moteris. Toliau nuo įėjimo bulvare vyko muštynės, buvo panaudotos dujos. Tuomet jis nubėgo į apačią atnešti amoniako, kurį pakišo gulinčiam asmeniui po nosim, asmuo pradėjo reaguoti. Kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jis nematė. Jei bare asmenys konfliktuoja, jie vieną pusę pašalina iš baro, šiuo atveju buvo pašalintos abi pusės. Apsaugos darbuotojai sakė, kad nepastebėjo muštynių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nes toliau prasidėjo kitos masinės muštynės, jie saugojo, kad vasaros palapinių nesulaužytų.

Specialistas G. A. Chaker teismui parodė, kad medicininiai dokumentai ir duoti parodymai neatitinka dėl suduoto vieno smūgio. Pagal patirtus sužalojimus jie nuo smūgio nesigauna, nes buvo padarytas kaukolės pamato lūžis, todėl jis negalėjo atsirasti nuo smūgio į veidą. Žaizda taip pat yra per maža, kad būtų padaryta griūnant, nebent ant grindinio galėjo būti koks nors atsikišęs daiktas. Gali būti, kad sužalojimas buvo padarytas muštynių metu, o sąmonę prarado po smūgio. Nukentėjusysis po įvykio buvo išvežtas į ligoninę, iš kurios išėjo, nes buvo vartojęs alkoholio, o grįžęs namo pamatė iš ausies bėgantį kraują, todėl į medikus kreipėsi vėliau. Iš ausies bėgo kraujas, nes buvo padarytas kaukolės kaulo pamato piramidės lūžis. Atsirado trauminis uždegimas, kuris atsako už klausą. Klausos aparato uždegimas dėl lūžio kaukolės kaulo pamato piramidės gydomas vaistais. Yra retrogradinis atminties sutrikimas ir potrauminis sutrikimas. Nuo patirtos traumos klausos sutrikimas gali tęsti iki mėnesio laiko. Patyrus retrogradinį atminties sutrikimą galima neprisiminti, kas vyko iki traumos. Šiuo atveju nukentėjusysis pradžioje dar prisimena, kad pirko gėrimą, išėjo į lauką, todėl tai neretrogradinis atminties sutrikimas, atmintis atsistatys. Negalėjo būti padarytas toks sužalojimas nuo smūgio. Medicininiuose dokumentuose tiksliai nenurodyta, kur prasideda lūžis. Smilkinkaulis yra vieta, kur sueina visi taškai, ši vieta yra silpniausia, todėl užtenka silpno smūgio, kad lūžtų ta vieta. Dokumentuose nėra nurodyta, kad buvo smūgiuota į kairę veido pusę. Nukentėjusiajam toks sužalojimas galėjo gautis susitrenkus į didelę grindinio plokštumą. Abejoja, ar jis šiuo atveju griuvo ant lygaus grindinio, kadangi padaryta maža žaizda, tokį sužalojimą padaryti galėjo kumščiu, nes padaryta kietu buku daiktu. Iš rentgenogramos nesimato ausies būgnelio plyšimo.

Išklausius teismo medicinos ekspertą 2012 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta medicininė ekspertizė (153-154 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-05-16 Ekspertizės akte Nr. pEG 25/12-1726/11(04 ) nustatyta, kad T. S. padaryta kraujosruva pakaušio viršugalvio kairėje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas galvoje virš kairės ausies. Sužalojimai galėjo būti padaryti nutartyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienos ar daugiau trauminių poveikių į galvos kairę pusę arba atsitrenkiant pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikimu (158-159 b. l.). Tokiu būdu, 2011-09-21 Specialisto išvados Nr. G1276/11(04) (16 b. l.) 1 punkte nustatytas kaukolės pamato vidurinės dalies daubos kairės pusės lūžis, dėl kurio sužalojimu visuma buvo vertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, yra paneigtas VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo-rentgenologo. Todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, kaukolės pamato vidurinės daubos kairės pusės lūžis nekvalifikuotinas (158-159 b. l.).

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kitais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta baro „Pegasas“ kieme, Vilniaus g. 225, Šiauliuose (12-14 b. l.);

apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta CD kompaktinė plokštelė su 2011-07-10 baro „Pegasas“ kiemo, pėsčiųjų bulvaro dalies vaizdu (19 b. l.)

įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (83-86 b. l.).

Išanalizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. G. 2011-07-10 apie 3.00 val. Šiauliuose, Vilniaus g. 225, esančiame kavinės-baro „Pegasas“ kieme, konflikto metu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam T. S. į galvos sritį, kuris nuo smūgio nugriuvo ir atsitrenkė pakaušine galvos dalimi į grindinį, ko pasėkoje T. S. buvo padaryta kraujosruva pakaušio-viršugalvio kairėje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, nubrozdinimas galvoje virš kairės ausies, t. y. T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau kaltinamasis D. G. nurodė, kad jis gindamasis pats ir siekdamas apginti mušamą bei spardomą draugą D. B., sudavė nukentėjusiajam T. S., nes nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį D. G., ir kad apsigintų save bei mušamą draugą D. B.. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad D. G. buvo įsitikinęs, kad jam ir jo draugui D. B. yra kilusi reali grėsmė, suprato, kad jo draugą D. B. gulintį ant žemės puola, spardo kojomis 4 asmenys, siekė jį apginti, o kai nukentėjusysis T. S. pirmas sudavė smūgį D. G., tai jis, siekdamas apginti save, sudavė nukentėjusiajam T. S.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. G. apie savo veiksmo pasekmes negalvojo, sužaloti ir sužeisti nukentėjusiojo T. S. nenorėjo, o sudavė smūgį nukentėjusiajam T. S. gindamasis nuo jo puolimo, t. y. kaltinamojo veiksmus – smūgį T. S. į galvos sritį, nulėmė ne tikslas sužaloti dėl kokių nors paskatų T. S., bet noras apginti save nuo pavojingo T. S. kėsinimosi ir išvengti tolesnių puolimo veiksmų bei apginti mušamą ir spardomą draugą D. B..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).

Byloje nustatyta, kad D. G. 2011-07-10, apie 3 val. nakties prie kavinės „Pegasas“ konflikto metu gindamas savo draugą D. B. sudavė smūgį T. S.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktą sukėlė ne teisiamasis D. G., o šiuo atveju T. S., šią aplinkybę patvirtino liudytojai D. B., D. B., S. M..

Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, kad D. G. neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, tačiau tai padarė gindamasis ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Baudžiamoji byla nutrauktina, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 5222,28 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo T. S. gydymą (45-47 b. l.).

Nukentėjusysis T. S. pareiškė 25 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlygintinai turėtom bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (123 b. l.), kurį bylos nagrinėjimo metu palaikė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybių pagrindais, taip pat ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio pagrindu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paaiškėjus, kad kaltinamojo statusą turėjęs asmuo padarė žalą, tačiau ši žala padaryta ne nusikalstama veika, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Tokiu būdu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir T. S. civiliniai ieškiniai yra atmestini.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą kaltinant D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nutartį, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 5222,28 Lt civilinį ieškinį atmesti.

T. S. 25 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.