Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, asmeniui, kuris dėl vienos nusikalstamos veikos yra išteisintas, dėl kitos veikos baudžiamoji byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, V. U., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir, pritaikius Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla dėl šios veikos nutraukta.

Skundžiamu nuosprendžiu patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. U. įsipareigoja civiliniam ieškovui UAB „Murameda“ atlyginti nusikalstama veika padarytą 1000 Lt neturtinę žalą, turtinę žalą 3854,90 Lt bei proceso išlaidas už suteiktas advokato paslaugas 3000 Lt iki 2010-09-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, perduodamas jiems savo fotonuotraukas, bendrininkavo, t.y. padėjo pagaminti netikrą asmens, M. J. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įklijuota savo nuotrauka.

V. U. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, prieš tai šią veiką perkvalifikavus iš šio straipsnio 2 dalies, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. U., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2008-07-31, Savanorių pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikdamas žinomai netikrą M. J. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įklijuota savo nuotrauka, M. J. vardu su UAB „Murameda“ sudarė statybinių pastolių nuomos sutartį ir šiuos pastolius išsivežė, tokiu būdu apgaule, kitų naudai įgijo svetimą bendros 30218,55 Lt vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti V. U. iš kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį argumentavo tuo, jog V. U. neigė turėjęs tyčią suklastoti ar pagaminti netikrą kito asmens dokumentą, nežinojo, kur bus panaudotos kitų asmenų reikalautos jo nuotraukos, ir šie jo parodymai nepaneigti bylos įrodymais. Priešingai, bylos įrodymų visuma nustatyta, kad V. U. nesuvokė, kad iš jo reikalautos perduoti nuotraukos bus panaudotos netikro dokumento pagaminimui ir šis netikras dokumentas bus panaudotas nusikaltimų vykdymui.

Sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, teismas argumentavo tuo, kad sukčiavimo dalyje kaltinamasis kaltu prisipažino ir labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitarė dėl žalos atlyginimo, o civilinio ieškovo atstovas sutiko taikytis. Teismas taip pat konstatavo, kad V. U. praeityje neteistas, jo padarytas nusikaltimas nesunkus, todėl padarė išvadą, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroro skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. S., liudytojo V. Ž. parodymų turinį, nors iš šių liudytojų parodymų seka, jog, sudarydamas sutartį, išsiveždamas pastolius, V. U. elgėsi natūraliai, pats atsiskaitė su vairuotoju. Apelianto nuomone, V. U. teigimas, kad visas veikas jis įvykdė, bijodamas nenustatytų asmenų, yra nepagrįstas, nes jis turėjo galimybę atsisakyti daryti nusikaltimą, sudarydamas nuomos sutartį, galėjo pateikti ne akivaizdžiai suklastotą pasą, o savo asmens dokumentą, taip pat turėjo galimybę ir iki įvykio, ir po jo apie neteisėtus nenustatytų asmenų veiksmus pranešti policijai. Iš bylos įrodymų matyti, kad V. U. turėjo tiesioginę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, o suklastotas asmens pasas buvo tik priemonė norimam tikslui pasiekti, pateikdamas savo nuotraukas, jis žinojo, kam jos bus panaudotos.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas V. U. atžvilgiu nepagrįstai taikė Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, t.y., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atleisdamas V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, apylinkės teismas neteisingai įvertino vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų - kad V. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, skundo autoriaus teigimu, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nei V. U., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nepareiškė noro taikytis, pastarojo V. U. formaliai atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu. Iniciatyvą susitaikyti rodė bylą nagrinėjanti teisėja, užduodama atsakymą menančius klausimus dėl susitaikymo, taip rodydama savo šališkumą. Todėl šiuo atveju susitaikymas be V. U. parodytos iniciatyvos negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, V. U. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuosprendžio dalis, kuria V. U. išteisintinas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktas), nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, taip pat panaikintina, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (Baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktas).

Skundas tenkintinas iš dalies, nes nėra įstatyminės galimybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti tokios rūšies bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį

Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį atsakomybę kyla tada, kai asmuo pagamina netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą arba valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastoja tikrą tokį dokumentą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą tokį dokumentą laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja. Šios veikos inkriminavimui pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų.

V. U. pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį buvo inkriminuojama tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, perdavė jiems savo nuotraukas ir taip padėjo pagaminti netikrą asmens, M. J. vardu išduotą pasą Nr. 20688666, su jame įklijuota savo nuotrauka. Iš kaltinime nurodytos veikos aprašymo seka, kad V. U. padėjo pagaminti netikrą asmens pasą, perduodamas savo nuotraukas įklijavimui į šį dokumentą.

Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. U. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai yra, nesnt jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. U. iki 2008-07-31, kol pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, laikė, gabeno, o 2008-07-31 ir panaudojo netikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą M. J. vardu, kuriame buvo įklijuota V. U. nuotrauka. Kad M. J. vardu išduotas asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras, nustatyta specialisto išvada, todėl negalima daryti išvados, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei netikro dokumento laikymas, nei gabenimas V. U. neinkriminuoti, netikro dokumento panaudojimas kvalifikuotas sukčiavime kaip idealioji sutaptis. V. U. inkriminuotas padėjimas padaryti tik vieną iš Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų- padėjimas pagaminti netikrą asmens pasą, perduodant tam tikslui savo fotonuotraukas. Nors ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme V. U. aiškino, kad savo fotonuotraukas nenustatytiems asmenims jis perdavė jį Ispanijoje terorizavusių lietuvių prievartos pasekoje, o šį reikalavimą įvykdęs jis nežinojo, kam jo nuotraukos bus panaudotos, kolegija tokį išteisintojo aiškinimą atmeta, nes tokios išvados nepagrindžia byloje nustatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. U. patvirtino, kad asmeniui vardu „(duomenys neskelbtini)“ paskambinus, jis per autobuso vairuotoją perdavė savo nuotraukas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis patvirtino, jog suprato, kad šios nuotraukos yra skirtos paso gaminimui, o ne kokiam nors kitam tikslui. Nors sukčiavimas, panaudojant netikrą pasą, sudaro atskirą nusikaltimo sudėtį, iš tikrųjų netikro asmens paso panaudojimas yra V. U. veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, tęsinys. V. U. parodymais, kad jis nesuprato, kam bus panaudotos jo nuotraukos, tikėti negalima. Perduodant nuotraukas per autobuso vairuotoją, su nuotraukų gavėjais V. U. reikėjo ne kartą detaliai derinti visas perdavimo smulkmenas, tai yra, palaikyti kontaktą, taip pat detaliai susitarti, kada jis atvyks į Kauną. Atvykęs į Kauną ir įsitikinęs, kad nuotraukos panaudotos netikro paso pagaminimui, V. U. be jokios akivaizdžios prievartos panaudojo šį netikrą pasą apgaule įgyjant svetimą turtą. Sudarydamas sutartį, V. U. elgėsi ramiai, atliko visus su svetimo turto užvaldymu susijusius veiksmus, dėl vertimo daryti nusikalstamą veiką niekur nesikreipė. Taigi, jo nuotraukos panaudojimas netikro paso pagaminimui V. U. nebuvo netikėtas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad V. U. buvo žinomos ne tik nuotraukų perdavimo sąlygos, bet ir tai, kad šios nuotraukos bus panaudotos netikro paso pagaminimui.

Kolegija daro išvadą, jog V. U., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje perduodamas šiems asmenims savo fotonuotraukas, padėjo pagaminti netikrą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. vardu. V. U. kaltė įrodyta, veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo V. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

V. U. padarytas nusikaltimas yra apysunkis (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis), jis dirba, teigiamai charakterizuojamas. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę.

Prokuroras už šios nusikalstamos veikos padarymą prašo skirti V. U. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o būtent, laisvės apribojimą 11 mėnesių. Tačiau tokia bausmės rūšis nenumatyta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje, numatančioje dvi bausmės rūšis- areštą ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Asmenį pripažinus kaltu, jam turi būti paskirta įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta įstatymo sankcijoje šiuo atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo.Todėl V. U. skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatytos rūšies bausmė- areštas- ir tai nelaikytina, kad jo padėtis yra pabloginta labiau negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio taikymo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. U., panaudodamas netikrą M. J. vardu išduotą pasą, apgaule įgijo svetimą 30218, 55 Lt vertės turtą. Tokia veika atitinka Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apeliaciniame skunde klausimas dėl V. U. kaltės ir veikos kvalifikavimo nekeliamas. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą- Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido nepagrįstai.

Tam , kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reikalingos keturios privalomos sąlygos: asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, žalos atlyginimas ar pašalinimas arba susitarimas dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikymas su nukentėjusiuoju, juridinio asmens ar institucijos atstovu bei pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas tris iš šių sąlygų nustatė. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad V. U. padarė nesunkų nusikaltimą. Dėl šio nusikaltimo padarymo V. U. prisipažino duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus viso bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, jis dėl savo veiksmų gailėjosi. Teismas pagrįstai pripažino V. U. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegijai nekelia abejonių išvada, kad susitaikymas įvyko ir kaltinamojo, ir nukentėjusiosios šalies iniciatyva, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo atstovas ne savo valia sutiko taikytis, tikslino užvaldyto turto vertę, derino žalos atlyginimo tvarką ir laiką. Tačiau ketvirtoji sąlyga, numatyta Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nebuvo išpildyta. Teismas, nuosprendyje formaliai nurodydamas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų, šio savo teiginio visai neargumentavo. Bylos duomenys rodo, kad tokiai išvadai padaryti pagrindo nėra. Nors V. U. Lietuvoje neteistas, byloje yra duomenys, kad dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl netikrų pinigų padirbimo jis 2006-04-26 teistas Ispanijos karalystės Villenos miesto pirmos instancijos baudžiamojo teismo Nr. 1, Lietuvoje jis vėl teisiamas už dviejų nusikaltimų padarymą. Byloje taip pat yra duomenys, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje ir grįžęs į Lietuvą, V. U. nuo 2009 m. nuolat darė administracinius teisės pažeidimus, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės šios priemonės vairuoti, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams. Šie duomenys neduoda pagrindo manyti, kad V. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Neįvertinęs šių aplinkybių, teismas padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį. V. U. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir baustinas.

Apeliantas prašo už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti V. U. laisvės apribojimo bausmę, tokia bausmė yra numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, atsižvelgiant į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, prašoma skirti bausmė nėra per griežta.

Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turi išspręsti civilinį ieškinį, visiškai ar iš dalies jį patenkinant arba ieškinį atmesti (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį 7854, 90 Lt sumai, kurioje 230, 10 Lt yra negrąžintų pastolių dalių vertė, 3624, 80 Lt negautos pajamos, jei pastoliai būtų išnuomoti nuo tada, kai jie 2008-07-31 buvo užvaldyti apgaule iki grąžinimo dienos 2008-09-09, 1000 Lt neturtinė žala, patirta dėl to, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus ir domėtis baudžiamosios bylos eiga, dėti pastangas baudžiamojoje byloje, o taip pat 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš nuteistojo V. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 230,10 Lt už negrąžintas pastolių detales ir 3000 Lt už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, kad civilinis ieškovas patyrė kokių nors realių nuostolių tuo laiku, kai jo turtas buvo neteisėtai užvaldytas, tame tarpe, nėra duomenų, kad būtent tuo laiku jis turėjo galimybę pastolius išnuomoti ir už jų nuomą gauti likutinį pelną. Taip pat atmestina ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įvardijamas asmuo, dėl nusikaltimo padarymo patyręs neturtinę žalą, gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, įstatymo apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant neturtinė žala yra atlyginama (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas), padarant V. U. inkriminuotas veikas, yra būdingi tik fiziniam asmeniui. Pats civilinis ieškovas įstatyme numatytų aplinkybių net ir nenurodo, nurodydamas tokius savo patirtus nepatogumus kaip būtinybė teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, domėtis bylos eiga, kas yra nukentėjusiojo teisė, o civiliniame ieškinyje minimas „pastangų dėjimas byloje“ yra visiškai neaiški sąvoka, nes ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, o paskui jas subendrina (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnis). Paskirtos bausmės sudedamos ir keičiamos viena kita pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytas taisykles, tai yra, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne, o viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienom (Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalis, 1 dalies 2 punkto papunktis „c“). Galutinė subendrinta bausmė negali viršyti Baudžiamojo kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalis), už nusikaltimo padarymą skiriamos arešto bausmės maksimalus dydis- 90 parų (Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam aštuoniasdešimties parų arešto bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Paskirtąsias bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 2 dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- areštą devyniasdešimčiai parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į V. U. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2008-11-14 iki 2008-11-15.

Priteisti iš V. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. 135276917, buveinės adresas Savanorių prospektas 286-209, Kaunas) ) 3230, 10 Lt , likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.