- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- 2-422-810/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinio pareiškimu prašo pakeisti 2002-04-15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. J.; pakeisti 2002-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisiant iš atsakovo S. B. nepilnamečių dukterų I. B. ir J. B. išlaikymui po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukterų pilnametystės.
Ieškovė R. J. ir jos atstovas advokatas A.Koskus ieškinį dalyje dėl nepilnametės dukros J. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo palaikė, prašė šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti, ieškinio reikalavimo dėl dukters I. B. gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė atsisakė dukrai sulaukus pilnametystės ir ieškovė paaiškino, kad su atsakovu S. B. ji susituokė 1991-04-13 d. Santuokoje (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dukra I. B., (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra J. B.. 2002-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta, dukrų gyvenamąją vietą nustatant su jų tėvu S. B.. Minėtu sprendimu iš ieškovės R. J. buvo priteistas 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymas nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės. Tačiau, ieškovės teigimu, po santuokos nutraukimo ji su atsakovu ir vaikais ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 2007 metų rudenį atsakovas susirado kitą moterį ir išėjo iš namų. Šalių dukros liko gyventi su ieškove, kuri viena pati dukras ir išlaikė. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai neteikia dukroms išlaikymo nuo 2007 metų, tik kartais duoda pinigų pačioms dukroms. Ieškovė gauna apie 1000 Lt atlyginimą kas mėnesį. R. J. nurodė, kad dukrų išlaikymui kas mėnesį reikia po 800 Lt kiekvienai. Ieškovės ir dukros J. B. santykiai yra geri, ji visą laiką gyvena su mama, kuri ja rūpinasi. Atsakovas S. B. visiškai neteikia pagalbos dukters auklėjime. Ieškovės teigimu, dukra Julita nori gyventi su mama R. J..
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Arūnas Koskus teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisimo mažina ir prašo priteisti iš S. B. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias išmokas dukrai J. B. priteisiant nuo 2009-11-13 d. iki jos pilnametystės, nes atsakovas dalį išlaikymo – apie 1100 Lt dukrai Julitai už trijų mėnesių laikotarpį sumokėjo.
Atsakovo S. B. atstovė advokatė D. B. nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas mano, kad jo dukra J. B. norėtų gyventi su atsakovu. Be to, atsakovo teigimu, J. B. yra nuteikinėjama prieš tėvą, ieškovė neužsiima jos auklėjimu, dukra yra pasidariusi grubi, nemandagi, ko nebuvo, kuomet dukters auklėjimu užsiėmė atsakovas. Ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla, nes nebuvo mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsakovo atstovės teigimu, nors šalys gyveno kartu, ieškovė privalėjo teikti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą. Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas ketina keisti darbo pobūdį, dirbti Lietuvoje, išsinuomoti butą ir gyventi su abiem dukromis, kadangi dukra Julita visada norėjo gyventi su atsakovu. Atstovė negalėjo paaiškinti, kada paskutinį kartą atsakovas buvo pas dukrą mokykloje, kada vedė ją pas gydytoją ir kas yra dukrą Julitą gydantis gydytojas.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. B., su ieškovės ieškiniu dalyje dėl išlaikymo I. B. iš atsakovo S. B. priteisimo nesutinka, prašo ieškinį šioje dalyje atmesti. Tretysis asmuo reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo nereiškia. I. B. teigimu, ji kartu su seserimi Julita ir mama gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Kai tėvas išėjo iš namų, jis gyveno pas savo draugę. Vėliau tėtis ketino išsinuomoti butą, tačiau tam trūko pinigų. Šiuo metu tėtis gyvena Joniškio mieste su savo mama vieno kambario bute. I. B. teigimu, tėvas sesei Julitai yra davęs 400 Lt rūbams žiemai nusipirkti, rudenį davė 200 Lt, kas mėnesį duodavo po 10-15 Lt kišenpinigių, nuo š.m. sausio mėnesio dar duoda po 30 Lt kas mėnesį. Sesuo Julita lanko S. D. gimnaziją. Į mokyklos susirinkimus vaikšto mama, be to, mama lydi seserį pas gydytojus, kai ši suserga. Tėtis sesers mokymosi reikalų sprendime ir sveikatos priežiūros klausimų sprendime nedalyvauja, nes jis dirba, ilgai būna išvykęs į reisus ir gyvena kitame mieste. I. B. teigimu, Julitai gyvenant su tėčiu, jam išvykus dirbti, sesers mokymosi reikalais ir jos sveikata rūpintųsi močiutė.
Liudytoja J. B. nurodė, kad tėtis S. B. su šeima jau seniai nebegyvena kartu. Tėčiui išėjus, ji ir sesuo Ingrida liko gyventi kartu su mama bute, adresu (duomenys neskelbtini) Visą tą laiką už butą mokesčius mokėjo mama, tėtis kartais padėdavo, duodamas pinigų Julitai ir Ingridai. Per visą tą laiką jis davė pinigų gal du kartus, apie 50 litų. Maistą perka mama, rūbus pirkdavo ir mama, ir tėtis. J. B. nurodė, kad nori gyventi su mama R. J..
Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. L. palaiko raštu pateiktą išvadą, nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su pilnamete tapusia šalių dukterimi I. B., palieka nuspręsti teismui. Atstovė nurodė, kad ieškovė rūpinasi dukters Julijos interesais, ją auklėja, prižiūri, lankosi dukters ugdymo, gydymo įstaigose, duomenų, kad atsakovas tinkamai pasirūpins savo nepilnamete dukra, nėra. Atstovės nuomone, suteikti vaikui fizinio ir moralaus komforto telefono skambučiu pasiteiraujant ir pasidomint apie vaiko sveikatą ir jos būseną, neužtenka. Todėl prašo tenkinti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių gimimo liudijimų (b.l. 5, 6), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-15 d. sprendimo (b.l. 3-4) matyti, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai yra R. J. ir S. B.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-15 d. sprendimu nepilnamečių vaikų I. B. ir J. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. B., R. J. dukterų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 125 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės (b.l. 3-4).
Šalių nepilnametė dukra I. B. 2010-01-16 d. sulaukė pilnametystės, todėl ieškovė ieškinio dalyje dėl I. B. gyvenamosios vietos nustatymo atsisako.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str.). Paaiškėjus, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), jos prašymas tenkintinas, ieškinio dalies dėl I. B. gyvenamosios vietos nustatymo atsisakymas priimtinas (LR CPK 140 str. 1 d.) ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Be to, ieškovė prašo pakeisti 2002-04-15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir iš atsakovo S. B. dukters I. B. išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismui pasiūlius I. B. įstoti į bylą ieškove su savarankišku reikalavimu atsakovui S. B. dėl išlaikymo jai priteisimo, ji atsisakė reikšti atsakovui reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl į bylą buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Reikalavimo teisę bylose dėl išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo turi pilnametystės sulaukęs asmuo, o ne jo įstatyminė atstovė. I. B. nesutiko teikti į bylą ieškinio su reikalavimu priteisti jai iš atsakovo S. B. išlaikymą, todėl ieškovės R. J. ieškinys dalyje dėl išlaikymo I. B. iš atsakovo S. B. priteisimo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės atmestinas, nes pareikštas asmens, neturinčio teisės tokio reikalavimo reikšti (CPK 38 str. 1 d.).
Ieškovė prašo nepilnametės dukters J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. J., nes nuo 2007 metų, kai atsakovas paliko ieškovę ir dukras, Julita gyvena kartu su mama, kuri ja rūpinasi, dalyvauja jos auklėjime, domisi mokymosi rezultatais, rūpinasi vaiko sveikata. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, jo atstovė nurodė, kad, atsakovo nuomone, ieškovė netinkamai auklėja dukrą, nes ši tapo grubi, nemandagi. Atsakovo atstovės teigimu, šalių dukra Julita nori gyventi su atsakovu, tačiau šią aplinkybę paneigė ieškovė, kuri paaiškinimo metu nurodė, kad dukra Julita nori gyventi su mama, tai patvirtino šalių nepilnametė dukra Julita, kuri parodė, kad nesant galimybės gyventi kartu su abiem tėvais, ji nori gyventi su mama R. J..
Atsižvelgiant į ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko J. B. mama, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę bei į tai, kad šalių nepilnametė dukra Julita nuo 2007 m., atsakovui išėjus gyventi kitur, gyvena kartu su mama, ieškovės paaiškinimo metu ir Julitos parodymų metu nurodytas aplinkybes, kad mama tinkamai rūpinasi dukra, jų santykiai yra geri, tarp vaiko ir mamos yra nusistovėjęs emocinis ryšys, taip pat į trečiojo asmens I. B. paaiškinimo metu nurodytą aplinkybę, kad atsakovas pastoviai būna išvykęs į komandiruotes, todėl neturi galimybės lankytis pas dukrą Julitą mokykloje, lydėti dukrą pas gydytojus, rūpintis ja, dalyvauti jos auklėjime, o jam išvykus tai darytų močiutė, tai yra, atsakovo mama, nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. J. (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str., 3.174 str). Tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, be to, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad ieškovė užtikrins tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą, sudarys tinkamas sąlygas vaikui augti ir tobulėti, rūpinsis jo sveikata.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimas. Ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1000 Lt darbo užmokestis, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma (b.l. 123). Iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė buvo registruota darbo biržoje (b.l. 90). Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 868,50 Lt darbo užmokestis ir apie 653 Lt komandiruotpinigiai, iš viso apie 1521,50 Lt (b.l. 135, 144). Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/ 2 dalį buto ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovui S. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu Pramonės g. 92, Šiaulių m. (b.l. 69-79). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 124), atsakovo S. B. vardu registruota transporto priemonė VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 80).
CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi (CK 3.156 str.). Todėl vadovaujantis CK 3.194 str. 1 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šią asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. irgi numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, doroviniam, ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Nustatant nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į individualius vaiko interesus, poreikius, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklę, galimus pomėgius ir kita, kas ir lemia reikalingą realų vaiko išlaikymo dydį. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytinas mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 800 Lt. Todėl teismas, vadovaudamasis orientaciniu LR teisinėje praktikoje laikytinu kriterijumi, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, laiko, kad šalių nepilnametei dukrai yra būtinas 800 Lt per mėnesį išlaikymas, todėl spręstinas klausimas, kokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali teikti kiekvienas iš tėvų, nes pagal CK 3.192 straipsnio 3 d. išlaikyti nepilnametį vaiką yra įpareigoti abu vaiko tėvai. Atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, iš atsakovo nepilnametės dukters J. B. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-13 iki dukters pilnametystės (CPK 376 str. 3 d.). Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Kadangi ieškovės dukra yra nepilnametė, R. J. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti J. B. priteistą išlaikymą (CK 3.185 str., 3.203 str. 1 d.).
Kadangi du ieškovės reikalavimai tenkintini, vienas atmestinas, ieškinio reikalavimo atsisakymas buvo priimtas dėl to, kad šalių dukra I. B. sulaukė pilnametystės, laikytina, kad civilinė byla ieškovės naudai išspęsta 75 proc., atsakovo naudai – 25 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistini 25 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 120 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l. 149, 150, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). ). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės J. B. gyvenamosios vietos nustatymo su mama, iš atsakovo ieškovei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą sumokėtas 132,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 10), be to, iš atsakovo ieškovei priteistinos 142,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo atsakovui išlaidos (b.l. 31, 32). Kadangi abiems šalims priklauso jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: ieškovei priklausytų iš atsakovo priteisti 274,89 Lt, atsakovui – 120 Lt, todėl įskaitytina 120 Lt ir ieškovei iš atsakovo priteistini 154,89Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio kodekso 6.130 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 93 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistini 75 proc., tai yra, 40,73 Lt (viso 54,30 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat 144,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (400 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
Priimti ieškovės R. J. ieškinio dalyje dėl dukters I. B. gyvenamosios vietos nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Šalims išaiškinti, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-15 sprendimą dalyje dėl nepilnametės J. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo: nepilnametės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters J. B. išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-13 iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nustatyti uzufrukto teisę tvarkyti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą iki dukters pilnametystės.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. B. ieškovei R. J. 154,89 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus, 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. B. valstybei 184,73 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus, 73 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.