Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-12707-812/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-15
Bylos Nr.: e2-12707-812/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06856-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Lisaitė
Ieškovas: L. L.
Atsakovas: D. L.
Advokatai: Sonata Žukauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-12707-812/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06856-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė,sekretoriaujant Živilei Užkurytei,dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovui D. L.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gretai Činikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės L. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei L. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė L. L. prašo:

- pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo D. L. sūnaus B. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. L.;

- nustatyti atsakovo D. L. bendravimo su sūnumi B. L. tvarką ir įpareigoti atsakovą šios tvarkos laikytis:

- D. L. bendrauja su sūnumi B. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio II-ąjį ir IV-ąjį šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į L. L. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.;

- D. L., bendraudamas su sūnumi, privalo užtikrinti sūnaus bendravimą su mama L. L. mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis;

- D. L. bendrauja su sūnumi B. L., gim. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, lyginiais metais vaiko gimimo dieną, kiekvienų metų Velykų antrą dieną ir Kalėdų antrą dieną;

- L. L., nepaisant nustatytos tvarkos, praleidžia su vaiku Velykų pirmą dieną, Kūčių dieną ir Kalėdų pirmą dieną, Motinos dieną bei nelyginiais metais vaiko gimimo dieną;

- priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė L. L. ieškinyje nurodė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi buvo nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus B. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina, o iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Konkreti tėvo bendravimo tvarka su vaiku nebuvo nustatyta. Sutarties tekstą parengė atsakovas, sąlygų su ja nederino, sutartį ieškovė tik pasirašė.

3. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik penki metai, vaikas auga, pradėjo lankyti mokyklą, sportuoti, dėl ko atsirado papildomos išlaidos, kilo visų paslaugų ir visų prekių, maisto kainos, mokesčiai, ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka sūnui išlaikyti, atsakovas papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, nors pasirašant sutartį žadėjo papildomai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Be to, atsakovas ne tik neprisideda prie išaugusių vaiko poreikių, bet ir prašo jam duoti pinigų, kai jis pasiima vaiką su savimi. Mediacijoje su atsakovu susitarti dėl išlaikymo padidinimo taikiai nepavyko. Siekiant, kad suaugus vaikui, jis taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Šiuo metu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, kuri yra orientacinis kriterijus vaiko būtinųjų poreikių nustatymui.

4. Ieškovė vaiko poreikių patenkinimui išleidžia apie 600-650 Eur. Vaiko poreikius ieškovė surašė į vaiko poreikių lentelę. Ieškovė ir atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

5. Vaiko mėnesio išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui 150 Eur, į maisto išlaidas neįtrauktas maitinimas mokykloje, kuris šiais mokslo metais yra nemokamas. Kitais metais reikės mokėti už vaiko maitinimą mokykloje. Ieškovė duoda vaikui kasdien 2 Eur dienpinigių. Aprangai būtina skirti kas mėnesį po 40-50 Eur. Vaikas auga, todėl nuolat reikia pakeisti naujais visus vaiko rūbus ir avalynę. Naujiems mokslo metams ieškovė išleido daugiau kaip 100 Eur rūbams, skirtiems dėvėti mokykloje, pirko džemperį, kelnes, marškinėlius. Vaikas mokykloje lanko šokio pamokas, todėl pirko šokio batelius (čežutes), vardinius marškinėlius, kepuraitę, sportinę aprangą mokyklai, reikės pirkti aprangą krepšinio treniruotėms, kuri kainuos 35 Eur.

6. Ieškovė patiria 133 Eur/ mėn. išlaidas vaiko priežiūrai, kai ji dirba, o vaikas būna namie atostogų metu vienas. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) krepšinio mokyklą, mėnesio mokestis – 20 Eur, be to, vaiką į treniruotę reikia vežti. Vaikas lanko nemokamus būrelius mokykloje, tačiau būtina skirti lėšas vaiko laisvalaikiui, mažiausiai 20 Eur. Vaikas nori apsilankyti picerijoje, dalyvauti draugų gimtadieniuose. Vasarą ieškovė su vaiku pagal galimybes keliauja – važiuoja prie jūros, ežero, lipa į apžvalgos bokštus. Vasaros metu vaiko stovykla savaitei kainuoja apie 300 Eur, todėl būtina planuoti ir šias išlaidas. Ieškovė su vaiku gyvena dviese dviejų kambarių bute, vaiko daliai tenkanti komunalinių patarnavimų suma yra apie 80 Eur. Vaikui nupirktas išsimokėtinai kompiuteris už 1080 Eur, kas mėnesį ieškovė moka 50-90 Eur įmokas. 16 Eur reikia skirti mokymosi priemonėms. Pratybos šiais mokslo metais kainavo 85 Eur, ieškovė išpirko vaikui elektronines pratybas už 25 Eur, būtina nuolat pirkti ir papildyti kanceliarines prekes. Pirkta garso kolonėlė (20 Eur) anglų kalbos pamokėlėms, ausinės. Vaiko mobilaus telefono plano papildymas kainuoja mėnesiui 5 Eur, 1 Eur skirtinas nenumatytoms išlaidoms padengti (telefono dužusio stiklo pakeitimas - 10 Eur). Ieškovė patiria išlaidas transportui, apie 20 Eur, automobilis naudojamas vežti vaiką į treniruotes, į parką, pas giminaičius, į kino teatrą. 17 Eur mėnesiui vaikui skiriama sveikatos priežiūrai, dantų priežiūrai, perkami maisto papildai, vaistažolės, medus. 10 Eur skiriama vaiko asmens higienai, 5 Eur – patalynei, rankšluosčiams. Už vaiko prailgintos dienos grupę kas savaitę ieškovė moka 15 Eur, per mėnesį susidaro 60 Eur suma. Vaiko kirpyklos išlaidos – 10 Eur. Atsakovas buvo pats apkirpęs vaiką, iš vaiko mokykloje šaipėsi kiti vaikai, todėl ieškovė vaiką kerpa kirpykloje ir nesutinka, kad atsakovas kirptų vaiką.

7. Ieškovė dirba, gauna apie 1100 Eur darbo užmokestį, 70 Eur vaiko išmoką ir 200 Eur išlaikymą vaikui iš tėvo. Ieškovė neturi artimųjų, todėl nesulaukia pagalbos ir paramos iš kitų asmenų. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, moka banko paskolą ir draudimo įmoką, viso 113 Eur/mėn., turi automobilį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurį nuomoja, per metus gauna 120 Eur nuomos mokestį. Ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką.

8. Nutraukiant santuoką sutuoktiniai nesusitarė dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nesitaria su ieškove dėl vaiko pasiėmimo, reikalauja perduoti jam vaiką bendravimui nesitaręs, pasiima ir atveža vaiką savo nuožiūra, į ieškovės paklausimus neatsako. Be to, atsakovas nurodinėja ieškovei kur ir kada atveš sūnų, kur ji turi jį pasiimti, neperspėjęs pats pasiima vaiką iš mokyklos, skambina vaikui pamokų metu. Atsakovas nuolat reikalauja pinigų vaiko išlaikymui tiems kartams, kai jis pasiima sūnų pramogoms savaitgaliais. Atsakovas grąžina vaiko rūbus šlapius, kelias dienas pralaikytus maišuose, blogo kvapo, purvinus, surištus mazgais. Atsakovas prie sūnaus žemina ieškovę, nuteikinėja vaiką prieš ją, nuolat ieškovę skundžia vaiko teisių apsaugos specialistams. 2020 m. ieškovė buvo užregistravusi sūnų pas psichologę, tačiau psichologei paskambinus atsakovui ir paprašius ateiti pasikalbėti dėl sūnaus, atsakovas ją išplūdo, dėl ko psichologė atsisakė konsultuoti sūnų. Šiuo metu vaikas lanko psichologės konsultacijas mokykloje. Atsakovas tuo laiku, kai vaikas būna pas jį, neleidžia ieškovei paskambinti sūnui nei sūnaus telefonu, nei atsakovo telefonu, įtarinėdamas, kad vaiko telefone gali būti sumontuota pasiklausymo įranga, telefoną išardė.

9. Ieškovė sutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu savaitgaliais nuo penktadienio vakaro pasibaigus vaiko užsiėmimams 18 val., tačiau tėvas turi užtikrinti, kad vaikas dalyvaus šeštadieniais krepšinio treniruotėse. Ieškovė pageidauja, kad vaikas būtų grąžinamas vėliausiai 19 val. Ieškovė taip pat sutiktų, kad vaikas bendrautų su tėvu darbo dienomis 17-20 val. pasirinktą dieną, tačiau atsakovas su vaiku darbo dienomis nebendrauja. Kai vaikas būna su tėvu, jis neleidžia vaikui bendrauti su motina, todėl būtina įpareigoti atsakovą užtikrinti vaiko bendravimą su motina. Ieškovė taip pat sutinka, kad bendravimas švenčių metu gali būti nustatytas kas antrus metus. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku per vasaros atostogas. Ieškovė sutinka, kad būtų nustatytas ilgesnis laiko tarpas pranešti apie suplanuotas vasaros atostogas, kurių metu atsakovas bendraus su vaiku.

Atsiliepimas

10. Ieškovė nesutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Vaikas yra labai prisirišęs prie motinos, ieškovė viena juo rūpinasi, ir atsakovas be priteisto išlaikymo niekaip daugiau neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas nesugebėtų pasirūpinti sūnumi, atsakovo elgesys su sūnumi jį traumuoja. Atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo reikalingumą ir tam nėra jokio, nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Šalies argumentai

11. Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad sūnaus susitikimų su tėvu metu ji sūnų aprengia prastesniais rūbais. Priešingai, atsakovas rūbų neperka ir po kiekvieno sūnaus pabuvimo pas tėvą vaiko rūbus tekdavo išmesti, nes jie būdavo sugadinti. Tai patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos. Atsakovas vaiko atžvilgiu elgiasi netinkamai. Atsakovas nusprendė pats apkirpti vaiką kirpimo mašinėle. Iš atsakovo padarytos šukuosenos tyčiojosi mokykloje vaikai, kol klasės mokytoja vaiko neapgynė. Po tokio atsakovo neapgalvoto veiksmo sūnus tapo irzlus ir nervingas, patyrė patyčias. Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad ji neprisidėjo prie vaiko ruošimo stojimui į (duomenys neskelbtini). Vaikas stojimui į mokyklą ruošėsi, tačiau nepateko dėl surinkto nepakankamo balų skaičiaus. Atsakovas nesirūpina sūnumi ir jo mokslais, tai darė ir daro tik ieškovė. Atsakovas nuolat nepagrįstai žemina ir kaltina vaiko mokytojas ir ieškovę. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad ieškovė rūpinasi vaiko tvarkinga ir švaria apranga, mokymosi priemonėmis, bendro naudojimo klasėje priemonėmis, vaikas nuotolinio mokymo metu visada prisijungia į pamokas, paskirtas užduotis atlieka savarankiškai ar su ieškovės pagalba. Tuo tarpu atsakovas dažnai reikalauja mokytojos pasiaiškinimų dėl įrašytų komentarų apie vaiko elgesį TAMO dienyne, individualių pokalbių su vaiku įrašų bei raštiškų pasiaiškinimų. Atsakovo elgesys yra sunkiai suprantamas ir žeminantis tiek mokyklos personalą, tiek ieškovę ir vaiką. Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad ji stengiasi mažinti atsakovo ir vaiko bendravimą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio visiškai nebendravo su vaiku ir jo nelankė, 2020 m. gruodžio mėnesį paskambino tik du kartus bei pasiėmė kelioms valandoms pas save. Atsakovas iki šio laiko apskritai nedalyvavo sūnaus ugdyme, nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi, neskatino vaiko mokytis būnant pas jį.

12. Atsakovas neįsileido vaiko teisių apsaugos specialistų patikrinti vaiko galimas gyvenimo sąlygas jo namuose. Atsakovas gyvena su tėvais, ieškovei neleidžiama patekti net į atsakovo tėvų namo kiemą. Tuo laiku, kai ieškovė bandė su atsakovu susitaikyti ir pradėti gyventi kartu, ji lankėsi atsakovo tėvų namuose, kuriuose buvo didelė netvarka. Tai patvirtina pateiktos foto nuotraukos byloje. Atsakovas yra tvarkingas ir prižiūri savo kambarį, tačiau ne jo valioje palaikyti tvarką kitose namo patalpose.

13. Nepagrįstas ir neteisingas atsakovo teiginys, jog atvykti į ieškovės namus pasiimti vaiko atsakovas negali dėl agresyvaus ieškovės sugyventinio. Pats atsakovas yra agresyvus ir konfliktiškas, tačiau jam nėra jokių trukdžių pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos. Vykstant teismo procesams, atsakovas elgėsi visiškai neadekvačiai - atnešė į butą senas išmestas duris, pakabino jame savo nešvarius drabužius, grasino privežti mėšlo į kambarį, atlikti gamtinius reikalus už radiatoriaus, tyčia prišlapino vonioje ant grindų. Vaikui gyventi su atsakovu nėra saugu dėl jo elgesio. Paties atsakovo bendravimas su vaiku yra netinkamas - ant vaiko nuolat yra rėkiama, kaltinama už blogą elgesį mokykloje, jo niekada nepagiria ir neskatina, kaltina vaiką dėl savo nesėkmių bei vartoja prie jo necenzūrinius žodžius. Pabuvęs pas jį, vaikas išmoko keiktis. Atsakovas nuolat reikalaudavo pinigų sūnaus išlaidoms būnant pas jį, tačiau ieškovei nesutikus mokėti, sūnaus nepasiimdavo savaitėmis, o vėliau apskritai nebepasiimdavo. Dėl to vaikas pasijuto nereikalingas. Atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, jo akivaizdoje vadina ieškovę žeminančiais epitetais. Ieškovės namuose vaikas turi viską, ko jam gali prireikti, nuolat gerinamos jo gyvenimo sąlygos. Ieškovė prašo atmesti atsakovo priešieškinį ir dėl išlaikymo vaikui iš jos priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė nesutinka ir su atsakovo siūlymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais, pas kiekvieną gyvenant po dvi savaites. Atsakovas neturi sudaręs tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui.

Šalies argumentai

14. Atsakovas D. L. su ieškiniu nesutinka. Priešieškiniu atsakovas D. L. prašo:

- pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio sūnaus B. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. L.;

- priteisti iš L. L. nepilnamečio sūnaus B. L. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą D. L.;

- nustatyti bendravimo tvarką tarp L. L. ir B. L.:

- kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. sūnus B. L. praleidžia kartu su motina L. L.;

- kai savaitgaliai praleidžiami su tėvu D. L., motina L. L. bendrauja su sūnumi B. L. tos savaitės darbo dienomis (dienų skaičius pasirenkamas pagal susitarimą) nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama sūnų iš namų ir parveždama jį į jo gyvenamąją vietą;

- kiekvienais metais motina praleidžia su sūnumi B. L. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą D. L. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką L. L. įsipareigoja sudaryti sąlygas D. L. bendrauti su sūnumi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis;

- sūnus B. L. kas antrus metus Kalėdas ir Velykas bei nemažiau kaip pusę žiemos ir pavasario atostogų praleidžia kartu su motina L. L. jos pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą D. L. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų;

- priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

15. Atsakovas D. L. priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš karto po santuokos nutraukimo prasidėjo nesutarimai su buvusia sutuoktine L. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. L.. Ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi mažinti atsakovo bendravimą su vaiku, sugalvodama visokias priežastis, kad tik atsakovas su vaiku nebendrautų. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad būtų išspręsta problema. 2019 m. atsakovas bandė su atsakove susitarti gražiuoju dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau ieškovė atsisakė apie tai šnekėtis.

16. Atsakovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovas šiuo metu gyvena su tėvais jiems priklausančiame būste, turi jam skirtą kambarį, gali įrengti kambarį vaikui gyventi. Atsakovo tėvai nesutiko leisti apžiūrėti atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas, tačiau su vaiku bendrauja, leistų jam įrengti kambarį. Be to, atsakovas ketina pirkti savo būstą. Atsakovas dirba, gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl turi galimybę užtikrinti tiek vaiko gyvenimo sąlygas, tiek išlaikymą. Atsakovas teigia, kad su atsakovu vaikui bus sudarytos tinkamesnės sąlygos gyventi ir augti sveikam, užtikrinta saugesnė, ramesnė ir stabilesnė aplinka. Atsakovas prašo atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

17. Atsakovas stengiasi, kad vaikas su atsakovu praleistų turiningai ir kuo daugiau laiko, kartu keliauja, sportuoja, atsakovas plečia vaiko akiratį. Atsakovas nevyksta į ieškovės namus, nes juose gyvena ieškovės draugas, kuris yra agresyvus, provokuoja barniams, muštynėms, rodo nepadorius gestus tai matant šalių sūnui. Vaikas pasidarė irzlus, linkęs muštis. Atsakovui iš vaiko pasakojimų žinoma, kad vaikas su mama leidžia laisvalaikį lankydamasis parduotuvėse ir pas draugus. Atsakovui iš vaiko žinoma, kad ieškovės draugas vartoja alkoholį ir rūko. Mano, kad ieškovė ir jos sugyventinis gyvena asocialių gyvenimą. Atsakovas norėjo, kad vaikas mokytųsi licėjuje, buvo sudaręs pasiruošimo programą, tačiau ieškovė prie vaiko paruošimo neprisidėjo, vaiko įstojimo balas buvo labai žemas ir į mokymosi įstaigą vaikas nebuvo priimtas. Atsakovas mano, kad vaikas yra gabus, tačiau ieškovė nededa pastangų, kad vaikas geriau mokytųsi.

18. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad taip pat galima nustatyti ir vaiko gyvenamąją vietą pas abu tėvus vienodai, po dvi savaites, tuomet nereikėtų nustatyti vaiko išlaikymo, toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pagerintų vaiko mokymosi rezultatus, taip atsakovas turėtų daugiau laiko skirti vaikui.

Atsiliepimas

19. Atsakovas nesutinka su ieškove, kad nesirūpina vaiko sveikata. Vaikui pareiškus, kad jis nusižudys, nuvežė vaiką į ligoninės priėmimo skyrių. Vaikui susirgus pūslės uždegimu, davė arbatos, bet kadangi baigėsi vaiko bendravimo laikas su tėvu, atsakovas grąžino vaiką motinai, kuri ir turėjo pasirūpinti vaiko nuvežimu pas gydytoją. Atsakovas nepripažįsta aplinkybės, kad vaikas tapo dirglus, pradėjo keiktis, muštis dėl konfliktinių atsakovo santykių su ieškove. Mano, kad vaikas tokiu tapo dėl to, kad gyvena su motina, kuri neužtikrina vaiko dienotvarkės, nesirūpina jo auklėjimu.

20. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nurodė savo siūlomą bendravimo tvarką, tačiau mano, kad jokia bendravimo tvarka nenustatytina, paliktina esama bendravimo tvarka. Atsakovas nesutinka bendrauti su ieškove, mano, kad su ja gali susirašinėti tik elektroniniu paštu. Pripažįsta, kad išardė vaiko telefoną, nes mano, kad ieškovė klausosi atsakovo pokalbių. Atsakovas netrukdys ieškovei bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus jo interesams, todėl prašo nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės L. L. ir sūnaus B. L. bendravimo tvarką. Atsakovas nurodo, kad nepaisant nustatytinos bendravimo tvarkos, jis sudarys galimybę motinai bendrauti su vaiku maksimaliai, kiek tai neprieštaraus jo interesams ir dienotvarkei.

21. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui tokio paties dydžio, koks yra priteistas ir teikiamas šiuo metu atsakovo – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą. Atsakovas nurodo, kad 470 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas. Atsakovas teigia, kad tokio dydžio išlaikymo vaikui pakanka atsisakant nereikalingų, perdėtai didelių išlaidų.

22. Dėl to atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu padidinti išlaikymą vaikui, ieškovė nepateikia jo reikalavimu duomenų, kur išleidžia vaikui skirtus pinigus. Ieškovė perduoda vaiką bendrauti atsakovui prastesniais rūbais, su sportinėmis kelnėmis, todėl atsakovas turi nupirkęs vaikui reikiamus rūbus, tačiau nesutinka jų perduoti ieškovei. Atsakovas mano, kad vaiko maitinimuisi pakanka 70 Eur/ mėn., aprangai – 20 Eur/ mėn. Ieškovė nepagrindė jos patiriamų išlaidų auklei 133 Eur/ mėn. Vaiką po pietų gali prižiūrėti atsakovo tėvai. Ieškovė niekada nekėlė klausimo dėl vaiko priežiūros. Atsakovas sutinka su vaiko lavinimo išlaidomis būreliams 16 Eur/ mėn., tačiau nesutinka su vaiko išlaidomis laisvalaikiui 20 Eur/ mėn., nes ir pats patiria išlaidas bei išlaidomis mokymosi priemonėms 16 Eur/ mėn., mano, kad jos per didelės. Atsakovas nesutinka skirti lėšų vaikui tenkančiai būsto išlaikymo išlaidų daliai, mano, kad taip ieškovė gerina savo padėtį. Atsakovas prieštarauja dėl išlaidų vaiko stovyklai, mano, kad vaikui geriau laiką leisti kaime, vaikas su atsakovu keliauja, leidžia laisvalaikį. Atsakovas mano, kad ieškovė sąmoningai didina vaiko išlaikymo išlaidas nurodydama, kad pirko kompiuterį, kolonėlę, ausines. Atsakovas mano, kad vaikui galima užsakyti telefono pokalbių planą pigiau, už 6 Eur trims mėnesiams. Vaikas niekada neskambina tėvui ir pyksta, kai jis paskambina, nes tuo metu žaidžia telefonu. Atsakovas nesutinka skirti lėšų vaiko kelionės išlaidoms apmokėti (kurui), mano, kad vaikas turėtų važiuoti visuomeniniu transportu. Atsakovas nesutinka, kad vaikui būtina pirkti maisto papildus, mano, kad ieškovė turėtų vaiką maitinti sveikai. Nereikalingos išlaidos higienai, nes vaikas gali naudotis ieškovės priemonėmis, o kai būna pas atsakovą – jo. Buities reikmenims vaiko lėšų dalis taip pat nenustatytina. Nesutinka ir dėl dienpinigių vaikui skyrimo. Atsakovas mano, kad nebūtina patirti išlaidas vaiko kirpimui, nes nukirpti vaiką gali jis.

23. Atsakovas, tuo atveju jei vaiko gyvenamoj vieta nesikeis, norėtų su vaiku bendrauti penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 20 val., jei vaikas norės, sutinka jį nuvežti į treniruotę. Atsakovas nesutinka leisti vaikui naudotis jo telefonu ir skambinti ieškovei. Nesutinka kas antrus metus švęsti su vaiku didžiąsias metų šventes.

24. Nepilnametis B. L., išklausytas teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologei, paaiškino, kad gyvena su mama ir R.. Sekasi gerai, sutaria su mama ir R. gerai. Mama kartais supyksta, kai jis žaidžia telefonu, tada mama telefonu naudotis nebeleidžia. Mama veda jį į mokyklą, ruošia maistą, kartais gamina R.. Miegoti eina 22 val. Su tėčiu jis susitinka, nakvoja pas jį kas antrą savaitgalį, skambina tėtis beveik kasdien, jis pats neskambina, nes pamiršta. Jis su tėčiu lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur žvejojo, (duomenys neskelbtini). Būti su tėčiu patinka. Pas tėtį taisyklių nėra. Tėtis gyvena pas senelius, kai būna su tėčiu, būna jo kambaryje, jame turi savo lovą. Nenorėtų turėti savo kambario pas tėtį ir pas kažką kitą nenorėtų gyventi, jo namai yra su mama. Jei naktį būtų baisu, eitų pas abu tėvelius, jei skriaustų mokykloje – eitų pas tėtį, kai džiaugiasi – eina pas mamą, Naktį jį migdo mama. Mama ir tėtis – geri. Nieko nėra, kas nepatinka tėčio elgesyje. Močiutė (atsakovo motina) jam nepatinka, nes neleidžia neštis maisto į kambarį. Jam tinka tokia bendravimo tvarka su tėčiu, kokia yra dabar. Atostogauti jis nori ir su mama, ir su tėčiu, šventes praleisti taip pat su abiem tėvais. Jis lanko krepšinio treniruotes, žaisti patinka, tik šeštadieniais nenori eiti į treniruotes. Pas tėtį namuose yra žaidimų, rūbų.

25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad pritaria pareikštam ieškiniui dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio padidinimo pasikeitus vaiko poreikiams ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo. Priešieškinio prašo netenkinti. Skyriuje periodiškai nuo 2019-03-18 yra gaunami įvairaus pobūdžio pranešimai, paklausimai, skundai iš nepilnamečio tėvų, dažniausiai kreipiasi atsakovas. Vaiko teisių pažeidimai nustatyti du kartus dėl konfliktiškų vaiko atstovų tarpusavio santykių, kurie galimai daro neigiamą įtaką vaikui. Šalių tarpusavio santykiai – konfliktiški, stokojantys geranoriškumo, bendradarbiavimo dėl vaiko interesų užtikrinimo. Skyrius atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykių galimai neigiamą įtaką nepilnamečiui, du kartus kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos proceso organizavimo, tačiau šalims suteiktos tik bendrosios socialinės paslaugos, socialinių paslaugų poreikis nenustatytas. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021-11-04 pateiktoje informacijoje pažymėta, kad vaikas prižiūrėtas, aprūpintas reikiamais daiktais, drabužiais, mokymosi priemonėmis, švarus, apsirengęs švariais, tvarkingais rūbais, pastebimas šiltas mamos ir vaiko tarpusavio ryšys. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021-02-23 pateiktoje informacijoje nurodoma, kad L. L. namuose vaikui sudarytos tinkamos sąlygos, vaiko nepriežiūros požymių nepastebėta. Nepilnametis B. L. mokosi (duomenys neskelbtini), registruotas ir lankosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigimu, B. L. po pamokų pasilieka prailgintoje grupėje, papildomai lanko krepšinio treniruotes. (duomenys neskelbtini) 2021-09-24 (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad mokinys draugiškas, judrus, smalsus, nekantrus, mėgsta vadovauti, nemoka valdyti emocijų, pykčio (supykęs rėkia). B. aprūpintas visomis mokymosi priemonėmis, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia, dalyvauja klasės renginiuose, mokymosi motyvacija pakankama, bendras akademinių žinių lygis - pagrindinio lygio. Visus praeitus metus buvo teikiama individuali psichologo pagalba. Berniuku rūpinasi ir su klasės mokytoja reguliariai bendrauja berniuko mama, mama nuo pat pirmos klasės dalyvavo klasės tėvų susirinkimuose. Berniuko tėtis retai bendrauja su mokytoja. Praeitais metais dažnu atveju tokių pokalbių (žinučių per TAMO dienyną) metu tėtis reikalavo mokytojos pasiaiškinimų dėl įrašytų, komentarų, individualių pokalbių su vaiku įrašų, raštiškų pasiaiškinimų, kaltino dėl informacijos apie vaiką slėpimo. Šiais mokslo metais, t. y. nuo rugsėjo 1-osios, berniuko tėvas su mokytoja nebendravo. Dėl Covid-19 tėvų įėjimas į mokyklą ribojamas, todėl dėl vaiko pasiekimų ar kitais su vaiku susijusiais klausimais mama su mokytoja konsultuojasi telefonu arba elektroniniu paštu.

26. Skyriaus specialistei 2021-09-27 lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei, ieškovės teigimu, jos draugas kartu negyvena, bet pas juos lankosi. Būstas švarus, tvarkingas, šviesus, vaiko patalynė švari, tvarkingai paklota, namuose yra visi patogumai, gyvenimui ir buičiai reikalingi namų apyvokos daiktai. Bute vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vaiko lova, sofa-lova, rūbų spinta, rašomasis stalas. Ieškovė Skyriaus specialistei parodė, kad vaikas namuose turi knygų, stalo žaidimų, aprūpintas mokymosi ir higienos priemonėmis, turi kompiuterį. Būste sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių patenkinimui (poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikiui, žaidimams).

27. Skyriaus specialistei 2021-10-04 susisiekus su atsakovu D. L. dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje laiko suderinimo, D. L. nurodė, kad gyvena kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl atsisako/ negali sudaryti sąlygų specialistui apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir užpildyti gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

28. B. L. gyvena kartu su mama, Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė negebėtų pasirūpinti vaiku, jo ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra, bendraujant su ieškove ir iš mokyklos pateiktos charakteristikos matyti, kad ieškovė supranta sūnaus poreikius ir geba į juos atliepti, lankantis ieškovės namuose nustatyta, kad ieškovė turi vaiko poreikius atitinkančias saugias ir stabilias gyvenimo ir buities sąlygas, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nedraudžia ir sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi, atsižvelgdama į tai, kad sūnus nori bendrauti su tėvu, laukia susitikimų, nuolatos ryšį palaiko telefonu. Skyrius, vertindamas turimą ir byloje esančią informaciją/duomenis, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesudarė sąlygų Skyriaus specialistui įvertinti jo gyvenamosios aplinkos sąlygų atitikimą nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir būtinybės keisti nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

Šalies argumentai

29. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimą savaitgaliais ir keturių švenčių metu. Ieškovė neaptarė atsakovo ir sūnaus bendravimo kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų bei vasaros atostogų metu. Skyrius mano, kad nustatyti detalią bendravimo tvarką yra būtina, kadangi tarp šalių nuolatos kyla konfliktinės situacijos ir nesutarimai, dėl ko nuolat kreipiamasi į Skyrių.

30. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu ir vertinant byloje pateiktą informaciją, Skyrius laiko, kad nepilnamečio poreikiai pasikeitė/ padidėjo, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, lanko būrelį. Skyriaus vertinimu, vaiko poreikiai keičiasi jam augant, todėl padidėja išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan., augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Šalys turi siekti užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir siekti, kad vaikas taptų visaverte asmenybe. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, kiek tai leidžia tėvų galimybės), todėl Skyriaus nuomone, priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

31. Nustatyta, kad ieškovė L. L. ir atsakovas D. L. yra nepilnamečio B. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio B. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. L., o D. L. įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Sutartyje nebuvo numatyta skyrium gyvenančio tėvo detali bendravimo tvarka su vaiku, šalys susitarė, kad abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus ir poreikius.

Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu

32. CK 3.169 straipsnis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, esama vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o kitas iš tėvų gali sukurti vaikui tinkamą aplinką.

33. Kaip nustatyta, nepilnametis B. L. nutraukus šalių santuoką gyvena su motina L. L. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris buvo įgytas (duomenys neskelbtini) santuokos metu. Iš ieškovės paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, papildomu lavinimu, sveikata, palaiko ryšį su vaiko ugdymo įstaiga, vaiką ir motiną sieja artimas ir šiltas tarpusavio ryšys. Išklausytas teismo posėdyje nepilnametis B. L. taip pat nurodė, kad jo namai yra su mama, jis nenorėtų niekur kitur gyventi. Atsakovas D. L. savo gyvenamojoje vietoje sudarytų sąlygų neleido patikrinti išvadą teikiančios institucijos atstovams. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų atsakovo gyvenamosios vietos foto nuotraukų, o taip pat atsakovo paaiškinimų teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikui apsigyvenus pas jį jis turės galimybę sudaryti tinkamą, saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Atsakovas gyvena tėvų name, jam skirtas vienas kambarys, atsakovo tėvai nesutinka įleisti į namus ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, tačiau ir ieškovės, šalių santykiai konfliktiški. Atsakovo gyvenamojoje vietoje buvo užfiksuota didelė netvarka. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad vaikas motinos gyvenamojoje vietoje blogiau mokosi, pradėjo keiktis, mato galimai netinkamą ieškovės draugo pavyzdį. Iš ieškovės paaiškinimų ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų (pranešimų Vaiko teisių apsaugos skyriui, Žaliakalnio policijos komisariatui ir minėtų institucijų atsakymų, šalių tarpusavio susirašinėjimų telefono žinutėmis, foto nuotraukų), išvadą teikiančios institucijos pateiktos medžiagos apie šalių atžvilgiu atliktus pareiškimų tyrimus, paklausimus ir pateiktus atsakymus į juos, matyti, kad neigiamas nusistatymas, priekabus, neetiškas, nepagarbus elgesys būdingas būtent atsakovui. Vaiko tėvams nuolat konfliktuojant tarpusavyje, be kita ko, vaiko akivaizdoje ir jam žinant apie konfliktus, galėjo būti padarytas neigiama įtaka vaiko elgesiui, lėmusi apsunkintą vaiko adaptaciją naujame kolektyve, pykčio proveržius. Tačiau byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad vaiko elgesys buvo nulemtas motinos ir jos auklėjimo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, tačiau papildomai prie vaiko auklėjimo, ugdymo neprisideda, nesirūpina vaiko sveikata, jo vežimu į treniruotes, nesprendžia vaiko saugojimo klausimo tuo laiku, kai ieškovė dirba vaiko mokymosi atostogų metu, iš esmės nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime. Atsakovo santykiai su vaiko ugdymo įstaiga taip pat komplikuoti – atsakovas buvo linkęs reikšti pretenzijas vaiko ugdymo klausimais, o šiais mokslo metais su vaiko mokytoja nebendravo (išvadą teikiančios institucijos surinkti duomenys iš vaiko mokymosi įstaigos). Byloje, be atsakovo paaiškinimų, nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nebeatitinka jo teisių ir interesų augti sveikoje, darnioje, saugioje aplinkoje, dėl ko būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo yra neigiama, vaikas aiškiai pareiškė valią gyventi su motina. Vaiko ir motinos santykiai su vaiku yra tvirti ir artimi. Byloje buvo pateikti duomenys apie sunkią vaiko adaptaciją mokykloje, pastabas dėl vaiko nesocializuoto elgesio pamokų metu, su draugais (pranešimai iš TAMO dienyno, 2021-05-24 (duomenys neskelbtini) raštas dėl B. L. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to vaikui buvo paskirtos psichologo konsultacijos. Vaikas jas lanko mokykloje, iš ieškovės paaiškinimų, antrus metus, vaiko elgesys pasikeitė, vaikas tapo ramesnis. Vadovaujantis išdėstytu, priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su atsakovu atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas nepasisako ir dėl išvestinių reikalavimų dėl išlaikymo iš ieškovės vaikui priteisimo bei vaiko bendravimo su motina nustatymo. Taip pat tais pačiais motyvais netenkinamas ir alternatyvus atsakovo pasiūlytas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais, vaikui gyvenant pas kiekvieną iš tėvų po lygiai. Tokia vaiko gyvenamoji vieta, kartu ir bendravimas su tėvais gali būti nustatoma, kai yra tam tinkamos sąlygos, vaiko tėvai sugeba palaikyti konstruktyvų bendravimą tarpusavyje, vaikui sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos pas abu iš tėvų, abu vaiko tėvai lygiai aktyviai bendrauja kasdieniniame vaiko gyvenime, rūpinasi jo auklėjimu, laisvalaikiu, sveikata, ugdymu ir vaikas sutinka gyventi pas abu tėvus vienodai laiko. Tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

34. Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

35. Kaip nustatyta, atsakovas D. L. gyvena atskirai nuo vaiko. Iš šalių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp vaiko tėvų kyla nuolatiniai ginčai dėl tėvo bendravimo su vaiku, tėvai tarpusavyje konfliktuoja. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenumatyta detali bendravimo tvarka. Vertindamas kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tėvo ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsižvelgia į visumą byloje nustatytų aplinkybių ir įvertintų įrodymų.

36. B. L. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) antroje klasėje, lanko (duomenys neskelbtini). Treniruotės vyksta tris kartus per savaitę, pastaruoju metu pagal nustatytą grafiką treniruotės vyksta ir šeštadieniais. B. L. gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje nei atsakovas, tačiau atsakovas ir vaikas gyvena tame pačiame mieste. Atsakovas dirba penkių darbo dienų savaitę. Atsakovą ir vaiką sieja artimas tarpusavio tėvo ir vaiko ryšys. Ši išvada daroma atsižvelgiant į vaiko apklausos metu pateiktus paaiškinimus, ieškovės ir atsakovo pateiktus paaiškinimus teisme, foto nuotraukas apie vaiko leistą laisvalaikį su tėvu. Vaikas nurodė, kad susitinka su tėčiu, bendrauja su juo, nakvoja jo gyvenamojoje vietoje, leidžia su tėvu laisvalaikį, keliavo po Lietuvos vietas, kartu žvejojo, vaikas nenurodė jokių tėvo savybių, kurios jį trikdytų ar jam nepatiktų. Vaiką tenkina bendravimo su tėvu dažnumas – kas antrą savaitgalį. Ieškovė sutinka, kad vaiko tėvas bendrautų su vaiku maksimaliai, tačiau buvusiems sutuoktiniams konfliktuojant, prašo nustatyti detalią bendravimo tvarką, kurios šalys turėtų laikytis.

37. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo bendravimo tvarką su vaiku B. L., numatytą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.3 punkte ir nustatyti maksimalią detalizuotą atsakovo bendravimo tvarką su vaiku. Teismas pažymi, kad bendravimo tvarkos nustatymo esmė yra apibrėžti laiką, vietą bei būdą kaip tėvas bendrauja su vaiku. Ieškovė prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje nenumatė atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku vaiko mokymosi atostogų metu, vasaros atostogų metu, darbo dienomis. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, į išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, tokia tvarka papildytina teismo iniciatyva. Bendravimo tvarka šventinėmis dienomis išskirtina įvertinus trumpą bendravimo trukmę bei aplinkybę, kad abu vaiko tėvai turi teisę kartu su vaiku kas antrus metus sutikti didžiąsias krikščionių šventes.

38. Nustatytina sekanti atsakovo D. L. bendravimo tvarka su vaiku B. L.:

- tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio II-ąjį ir IV-ąjį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

- tėvas bendravimo su vaiku laiku savaitgaliais nuveža vaiką į krepšinio treniruotę ir parsiveža iš jos;

- tėvas bendrauja su vaiku šalių sutartą vieną darbo savaitės dieną, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- tėvas bendrauja su vaiku ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis) darbo dienomis vakarais iki 21 val., o kitu laiku – atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko motina netrukdo vaikui laisvai bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų;

- tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytais savaitgaliais. Vaiko motina praneša vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie vaiko varžybas, kuriose vaikas bus registruotas dalyvauti, mokymosi įstaigos organizuojamus renginius, išvykas, kuriose vaikas dalyvaus numatytais tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais;

- tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną, lyginiais metais vaiko gimimo dieną;

- motina, nepaisant nustatytos tvarkos, praleidžia su vaiku Motinos dieną bei nelyginiais metais vaiko gimimo dieną;

- lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją vaiko vasaros atostogų dalį, nuo mokslo metų pabaigos iki liepos 31d., ne mažiau kaip keturiolika ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, savo pasirinktoje vietoje, nelyginiais metais - antrąją atostogų dalį, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31d. Apie atostogų laiką vaiko tėvai informuoja vienas kitą įmanomai greičiausiu laiku, kai turi duomenis iš darbdavio apie patvirtintą atostogų grafiką darbovietėje, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sutartu laiku. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.

- tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko mokymosi atostogų (rudens, žiemos (Kalėdų) (I dalis - nuo gruodžio 27 d. iki 30 d., II dalis - nuo sausio 2d. iki atostogų paskutinės dienos pagal kiekvienais metais nustatytą atostogų laiką), žiemos, pavasario atostogų). Dėl to, kurią atostogų dalį bendraus su vaiku tėvas, susitaria abu vaiko tėvai iš anksto (raštu, elektroniniu paštu). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos mokymosi atostogų pirmos dienos rytą sutartu laiku ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 19 val.;

- tėvas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmą Velykų dieną, Kūčių dieną, ir Kalėdų antrąją dieną; nelyginių metų – antrą Velykų dieną, pirmąją Kalėdų dieną ir sutinka su vaiku Naujuosius metus (gruodžio 31d. – sausio 1d.). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą sutartu laiku ir pasibaigus bendravimo laikui tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos vakare iki 21 val.;

- tėvai visais su vaiku susijusiais klausimais apie vaiko mokymąsi, įskaitant mokyklos renginius ir vaiko mokymosi rezultatus, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku, bendrauja elektroniniu paštu arba telefonu jų pasirinkimu;

- tėvas, bendraudamas su vaiku, sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su motina mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis;

- tėvo bendravimo su vaiku metu, vaiko motinai paprašius, tėvas suteikia informaciją apie vaiko sveikatą bei buvimo vietą.

39. Bendravimo tvarka nustatoma siekiant užkirsti kelią šalių tarpusavio konfliktams ir piktnaudžiavimui, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui ir tapus privalomu jį vykdyti (CPK 18 straipsnis) šalys neturi teisės sprendimo keisti bendru sutikimu. Teismo sprendimas gali būti keičiamas tik teismui priėmus sprendimą dėl naujos bendravimo tvarkos. Kartu teismas pažymi, kad atsakovas neturi teisės reikalauti ieškovę apmokėti jo išlaidų bendraujant su vaiku, o vaiko tėvų pareiga dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis jo sveikata, lavinimu yra nuolatinė, tęstinė ir neribojama nustatytos bendravimo tvarkos grafiko.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

40. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

41. Nustatyta, kad atsakovas D. L. teikia teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyto dydžio išlaikymą – po 200 Eur kas mėnesį. Išlaikymo sumą sutartyje vienasmeniškai nurodė atsakovas (šalių paaiškinimai teisme), šalys dėl vaiko išlaikymui teiktino dydžio tarpusavyje nesitarė. Atsakovas nesutinka, kad vaiko poreikiai nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo. Atsakovo vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį pakankama suma yra 470 Eur, išlaikymą skiriant po 200 Eur kiekvienam iš tėvų ir panaudojant vaiko išmoką 70 Eur.

42. Vertinant vaiko poreikius nustatytos sekančios bylos aplinkybės. B. L. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) antroje klasėje, lanko (duomenys neskelbtini). Sveikatos sutrikimų neturi. Išlaikymo priteisimo metu B. L. buvo trejų metų amžiaus.

43. Ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos vaiko maitinimui – 150 Eur/ mėn., kas sudaro apie 5 Eur per dieną, vertintinos kaip minimalios. Atsakovo argumentai, kad ieškovė turėtų minėtas išlaidas dar labiau mažinti iki 70 Eur per mėnesį, atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Šalių sūnus auga, sparčiai vystosi, yra judrus, aktyvus, sportuoja, lanko mokymo įstaigą, todėl mažinti ir taip minimalias jo maitinimui skiriamas lėšas pagrindo nėra. Vaikui augant išlaidos jo maitinimuisi tik didės.

44. Ieškovė skiria po 2 Eur vaiko dienpinigiams, 40 Eur/ mėn. Dienpinigių suma - minimali. Vaikas turi išmokti elgtis su pinigais, taupiai juos leisti, esant poreikiui, nusipirkti užkandį mokykloje. Vaikas šių mokslo metų metu gauna nemokamą maitinimą, tačiau nuo kitų mokslo metų ieškovė turės skirti papildomas lėšas vaiko maitinimuisi mokykloje, todėl ši suma bus išleidžiama maisto pirkimui. Išlaidos vaiko dienpinigiams nemažintinos.

45. Vaikas gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame būste. Ieškovė privalo mokėti būsto komunalinių patarnavimų mokesčius, todėl į vaiko išlaikymo išlaidas įeina ir būsto išlaikymo išlaidos, kurios, vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais vienam asmeniui sudaro vidutiniškai 80 Eur per mėnesį. Įvertinus komunalinių paslaugų kainų didėjimą, išlaidos pripažintinos protingo dydžio išlaidomis. Atsakovo argumentai, kad į vaiko išlaikymo išlaidas neįeina būsto išlaikymo išlaidų dalis, atmestini kaip nepagrįsti.

46. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, vitaminų, maisto papildų įgijimui, 17 Eur/ mėn. vertintinos kaip įprastinės. B. L. yra sveikas, tačiau kaip ir visi, serga peršalimo ligomis, kurių metu būtina ir yra faktiškai perkami medikamentai, žuvies taukai, vaistažolės, medus. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad vaikui augant, būtina vartoti maisto papildus, tokiu būdu stiprinti sveikatą. Nėra pagrindo minėtų išlaidų poreikio mažinti. Pažymėtina, kad vaiko sveikatos priežiūros išlaidas sudaro ne tik ligų gydymas, tačiau ir geros sveikatos palaikymas, išlaidos odontologo, burnos higienisto paslaugoms apmokėti ir kita. Vaikas pradėjo sportuoti, todėl jo išlaidos sveikatos priežiūrai ir geros fizinės būklės palaikymui bus patiriamos nuolat.

47. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko higienos poreikių bei namų tekstilės įgijimui (rankšluosčiams, patalynei) patenkinimui 15 Eur/ mėn. vertintinos kaip įprastinės. Vaiko higienos poreikius sudaro ne tik būtiniausių asmens higienos priemonių įgijimas, tačiau ir buities valymui, tvarkymui skirtų priemonių pirkimas, atnaujinimas, kirpykla. Mažinti išlaidas pagrindo nėra. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad vaikas gali naudotis motinos ar tėvo higienos priemonėmis. Higienos priemonės turi būti perkamos atsižvelgiant į vaiko amžių. Kritikuotinas atsakovo teiginys, kad vaikas gali naudotis suaugusių asmenų higienos priemonėmis ir teiginys, kad vaikui nebūtina patirti kirpyklos išlaidų, nes vaiką gali apkirpti atsakovas. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad turi kirpėjo specialybę ar reikiamų įgūdžių atlikti kirpimui, o vaikas su tuo sutinka.

48. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko ugdymui 16 Eur, kas per mokslo metus sudaro 160 Eur/ mėn., vertintinos kaip minimalios. B. L. yra (duomenys neskelbtini), todėl jam nuolat būtina atnaujinti mokymosi reikmenis, pirkti naujas ugdymo procese būtinas turėti priemones. Pusę šių išlaidų sudaro išlaidos pratyboms visiems mokslo metams. Išlaidos ugdymui nemažintinos.

49. Ieškovė nurodo, kad vaiko aprangai, avalynei per mėnesį reikia skirti apie 70 Eur. B. L. auga, todėl sutiktina su ieškove, kad būtina nuolat pirkti ir atnaujinti visą vaiko avalynę ir aprangą visiems metų laikams. Atsakovas nurodė, kad yra nupirkęs vaikui visus reikalingus rūbus, tačiau kategoriškai atsisako juos leisti vaikui dėvėti tuo laiku, kai vaikas gyvena savo namuose. Tokiu atveju visa vaiko aprangos, uniformos, papildomo lavinimo aprangos (sportinių rūbų) įgijimo našta perkelta vienai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad per metus šios išlaidos sudaro apie 840 Eur, kiekvienam metų sezonui po 210 Eur, į tai, kad atsakovas neprisideda prie išlaidų vaiko aprangai ir avalynei įgijimo gera valia, į tai, kad aprangos ir avalynės kaina pastoviai didėja, vaikas auga, todėl jo aprangai ir avalynei skirtina lėšų suma taip pat nemažės, išlaidos nemažintinos. Pažymėtina, kad vaiko aprangą sudaro ne tik lengvi kasdieniniai rūbai, mokykloje dėvimi rūbai, tačiau ir visų sezonų batai, šilti žiemos, rudens, pavasario sezonų viršutiniai rūbai, kepurės, šalikai, pirštinės, kelnės, uniforma, sporto rūbai ir avalynė.

50. Ieškovė nurodo, kad patiria išlaidas vaiko poilsiui, lavinimui, laisvalaikiui, kurias nurodo 57 Eur/ mėn. (16+20+21). B. L. lanko (duomenys neskelbtini), treniruotės kaina viešai skelbiamais duomenimis mėnesiui pradedantiesiems vaikams - 15 Eur, priimtiems nuolatiniam ugdymui – 20 Eur. Išlaidos pagrįstos, todėl nemažintinos. Vaiko kitam laisvalaikiui per mėnesį užtikrinti skirtina 20 Eur suma vertintina kaip įprastinė. Vaikas turi turėti galimybę aplankyti kino teatrą, teatrą, parodą, koncertą, draugų gimtadienius. Vaiko vasaros atostogų laikotarpiui kauptina suma 20 Eur mėn., kas per metus sudaro 220 Eur, taip pat vertintina kaip minimali. Kokiu būdu ši suma bus panaudota vaiko vasaros atostogų metu – vaiko stovyklai ar poilsiui gamtoje, prie jūros, ežero, kelionei, neturi esminės reikšmės. Svarbu, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir turiningas vaiko poilsis. Mažinti išlaidas pagrindo nėra. Ieškovės nurodytos išlaidos nėra nepagrįstai didelės, o vaiko išvykos, pramogos – dažnos ar nebūtinos. Vaikas yra mokyklinio amžiaus, todėl tėvai privalo plėsti vaiko akiratį, ugdyti jų kūrybiškumą užtikrinti, kad vaikas lankytų kultūrinius renginius, lavintųsi, lankytų žymias Lietuvos vietas, pilnavertiškai dalyvautų klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime, turėtų galimybę aktyviai ilsėtis kasmetinių atostogų metu. Teismas pažymi, kad ieškovė neprivalo įrodyti, kad ji patiria nurodyto dydžio išlaidas kiekvieną mėnesį – išlaidos vertinamos kaip vidutinės, nes kiekvieną mėnesį jos yra skirtingo dydžio, didesnės mokslo metų pradžioje, kitais laikotarpiais, kai vykstama į ekskursijas, dalyvaujama renginiuose bei mažesnės kitais mėnesiais. Atsakovo argumentai, kad ir jis patiria išlaidas vaiko bendravimui ir laisvalaikiui, nesudaro pagrindo šias išlaidas mažinti. Priešingu atveju, atsakovui neužtikrinant vaiko laisvalaikio, būtų sprendžiamas klausimas dėl didesnio dydžio išlaidų priteisimo.

51. Ieškovė taip pat nurodo, kad patiria išlaidas vaiko mobilaus ryšio telefono apmokėjimui 5 Eur/ mėn., ir 1 Eur atidedamas nenumatytoms papildomoms išlaidoms (telefono ekrano stiklo pakeitimui). Atsakovas su minėta suma nesutinka, nurodo, kad yra galimybė patirti mažesnes išlaidas. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai nepateikti, atsakovas vaiko telefono paslaugos mokesčių nemoka, todėl teismas laiko išlaidas protingo dydžio ir pagrįstomis.

52. Ieškovė nurodo, kad būtina skirti lėšas 7 Eur/ mėn. kompiuterinei technikai, ausinėms ir kitoms technikos priemonėms įgyti. Ieškovė paaiškino, kad pirko vaikui kompiuterį už 1080 Eur, moka per mėnesį 50 Eur įmokas, pirkta kolonėlė, spausdintuvo kasetė. Išlaidos pripažintinos būtinomis. Vaikas mokosi, todėl tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas turėtų reikiamą kompiuterinę įrangą pamokų ruošimui, elektroninių vadovėlių skaitymui ir pratybų atlikimui. Išlaidos, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas papildomai prie šio pobūdžio išlaidų neprisideda, o per metus jos sudaro tik 84 Eur, kai tuo tarpu vien kompiuteris kainuoja daugiau kaip 1000 Eur, nemažintinos.

53. Ieškovė nurodo, kad būtina skirti 20 Eur/ mėn. išlaidas transportui. Ieškovė nurodė, kad veža vaiką į treniruotes, važiuoja į kino teatrą, į parką. Įvertinus aplinkybę, kad vaiko lankomi užsiėmimai yra mieste, ieškovė automobiliu veža vaiką į treniruotes, o kitas vietas vyksta ir visuomeniniu transportu, vien mėnesio bilieto kaina asmeniui vykti visuomeniniu transportu Kauno m. yra 28 Eur, vaikui – 5,60 Eur, išlaidos transportui nurodytos mažesnės, nei gali būti patiriamos, todėl nemažintinos.

54. Ieškovė nurodė, kad ji patiria kas mėnesį 133 Eur išlaidas vaiko priežiūrai, moka pinigines lėšas asmeniui, kuris prižiūri sūnų tuo laiku, kai ji dirba, o vaikas atostogauja. Be to, ieškovė moka už vaiko lankomą prailgintos dienos grupę. Išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Ieškovė yra apdraudusi nepilnametį B. L. (duomenys neskelbtini) draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atveju, metinė įmoka 2020 m. buvo 55 Eur. Sutiktina su ieškove, kad tokio amžiaus vaiko palikti vieno visą darbo dieną šiuo metu galimybės nėra. Tačiau atsakovas nurodė, kad ieškovė niekada šiuo klausimu nebendravo su atsakovu, vaiką pusę dienos gali prižiūrėti atsakovo tėvai. Ieškovė mano, kad atsakovo tėvas linkęs elgtis neatsakingai, yra palikęs mažą vaiką vieną. Tačiau vaikas jau yra mokyklinio amžiaus, todėl jo priežiūra iš esmės skiriasi nuo mažo, ikimokyklinio vaiko priežiūros. Nepaneigta, kad vaiko priežiūra dalį dienos gali pasirūpinti vaiko seneliai, su kuriais vaikas bendrauja, pas juos nakvoja, yra nusistovėjęs vaiko ir jų tarpusavio ryšys. Dalį dienos vaikas gali praleisti vienas. Teismas nustatė tėvo bendravimo tvarką su vaiku atostogų metu, todėl tikėtina, kad atsakovas pasirūpins vaiko laisvalaikiu ir priežiūra vaikui leidžiant laiką atostogų metu su juo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šis poreikis sprendimo priėmimo metu nėra paneigtas ir egzistuos iki vaikas galės būti paliktas namuose vienas be suaugusiųjų priežiūros, kitų nenumatytų vaiko poreikių tenkinimui išlaidų dalis priteistina, tačiau mažintina iki 60 Eur/ mėn.

55. Bylos medžiagoje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, paslaugų apmokėjimo ir prekių pirkimo kvitai patvirtina ieškinio aplinkybes apie B. L. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas, bei aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio bei iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių pripažintina, kad B. L. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 540 Eur. Nuo priteisto išlaikymo vaikui momento (duomenys neskelbtini) vaiko poreikiai išaugo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaikų poreikių (CK 3.201 straipsnis). Ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovas gera valia prie padidėjusių vaikų poreikių patenkinimo neprisideda, didesnio nei priteistas, dydžio išlaikymo neteikia, vaiko išlaikymo našta iš esmės perkelta vienai ieškovei.

56. Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas yra išsituokę, turi vieną nepilnametį vaiką. Ieškovė su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butui registruota hipoteka, 2019-10-04 negrąžinto kredito likutis buvo 18 785 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas 2040-03-15, iš ieškovės paaiškinimų, ji moka būsto kredito ir draudimo įmokas po 113 Eur/ mėn., taip pat nuosavybės teise turi automobilį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) virėja, gauna per mėnesį apie 1100 Eur darbo užmokestį.

57. Atsakovas gyvena tėvų namuose, savo vardu turto neturi, dirbo (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021-03-27 iki 2021-12-01 atsakovui buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, nuo 2021-06-21 atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) meistru, nustatytas mėnesio pareiginis atlyginimas – 1626,60 Eur. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį neišskaičius mokesčių sudaro nuo 2897 Eur iki 2078 Eur. Atsakovas turi automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos.

58. Atsakovo argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste, kad jis negali skirti didesnio, nei priteistas, išlaikymo vaikui, nes vaiko poreikiai yra žymiai mažesni, nei nurodo ieškovė, vertintini kritiškai. Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Ieškovė ir atsakovas yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, abu dirba ir gauna didesnes, nei minimali alga, pajamas, neturi kitų išlaikytinių. Atsakovas, nors dirba ir gauna didesnes, nei ieškovė, pajamas, gera valia prie vaiko išlaikymo padidėjusių poreikių neprisideda.

59. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių finansinė padėtis vertinant pajamas ir turtą, yra panaši, atsakovas šiuo metu neturi nekilnojamojo turto, gyvena su tėvais. Tačiau atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės. Nustatytos šalių turtinės padėties aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių prievolė išlaikyti vaiką yra lygi. Prie vaiko išlaikymo ir visų jo poreikių patenkinimo turi prisidėti abu vaiko tėvai. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeistinas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.2 punktas ir priteistinas iš atsakovo D. L. išlaikymas nepilnamečiui B. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

60. Priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą pažymima, kad šalių nepilnametis sūnus auga, ieškovė suteikia jam gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra ir rūpinimasis, sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Pažymėtina, kad byloje vertinti ir nustatyti tik būtinieji vaiko poreikiai. Papildomi vaiko poreikiai nebuvo vertinami, nes jie bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai susiformavę – vaikas tik pradėjo sportuoti, nedalyvauja varžybose, ieškovė dar nepatiria didesnių, nei buvo nustatyta, išlaidų, susijusių su sūnaus sportine veikla. Vaiko tėvai dirba ir gauna didesnes pajamas, nei minimalus darbo užmokestis, turi tik vieną išlaikytinį sūnų. Todėl teismas neįskaito į vaiko poreikių tenkinimo lėšas valstybės skiriamos vaiko išmokos 70 Eur/ mėn. Ši suma gali būti panaudojama vaiko motinos nuožiūra tinkamai ir atsakingai – papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, investavimui, kaupimui būsimoms studijoms apmokėti ir kita. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

61. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 8,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), 75 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 484 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 75 Eur atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, 500 Eur atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas, todėl proceso metu ieškovė ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis už priteisiamą padidinto dydžio išlaikymą vaikui 19 Eur ir 8,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

62. Siekiant užtikrinti nedelsiamą teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir užkirsti kelią tolimesniam šalių konfliktui, sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos vykdytinas skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, numatytą 2.1.2 punkte ir sąlygą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, numatytą 2.1.3 punkte:

- priteisti iš atsakovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 11d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

- nustatyti atsakovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu B. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

- tėvas bendravimo su vaiku laiku savaitgaliais nuveža vaiką į krepšinio treniruotę ir parsiveža iš jos;

- tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną, lyginiais metais vaiko gimimo dieną;

- motina, nepaisant nustatytos tvarkos, praleidžia su vaiku Motinos dieną bei nelyginiais metais vaiko gimimo dieną;

- tėvas, bendraudamas su vaiku, sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su motina mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis;

- tėvo bendravimo su vaiku metu, vaiko motinai paprašius, tėvas suteikia informaciją apie vaiko sveikatą bei buvimo vietą.

Priteisti iš D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 559 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas, 19 Eur (devyniolika eurų) žyminį mokestį ir 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Teisėja Daina Lisaitė