Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas), dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys – D. K., Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo notarė Stasė Martinaitienė, kuriai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Juta Kareivė ieškinį palaikė, remdamasi jame nurodytomis aplinkybėmis prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas L. K. nurodė, kad kai mirė tėvukas pasiėmė butą sau ir manė, kad viskas yra gerai, sąskaitos pareidavo jam, brolis padėdavo, jis mokėdavo sąskaitas. Tik kai Turto bankas kreipėsi, tada paaiškėjo, kad ne viskas gerai. Z. K. buvo jo tėvas. Bute jis gyveno su tėvais, po jų mirties jis vienas gyveno, kartais parvažiuodavo brolis. Išsiskyręs brolis išvažiavo į užsienį. Po mirties mokėjo už dujas ir elektrą. Kai pareidavo „popieriai“, dalį sumokėdavo, bet ne viską mokėdavo. Jis gauna invalidumo pašalpą, gauna apie 180 Eur, papildomų pajamų neturi. Kompensacijos negavo, tik nuo kitų metų, kai susitvarkys, gaus kompensaciją. Jokių socialinių paslaugų negavo, socialiniai darbuotojai nesilanko. Jo negalia susijusi su judėjimo ribojimais. Butą jis pasėmė sau, ginčo dėl buto su broliu nebuvo. Į notarą nesikreipė, iš jo jokių pranešimų negavo. Jis nesuprato, kad reiktų kažkur kreiptis, galvojo, kad viskas priklauso jam, mokėjo už elektrą ir dujas. Nurodė, kad jis baigęs penkias klases, profesijos neįgijo.

Tretysis asmuo D. K. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Jis buto atsisakė, nes mažai Lietuvoje būdavo. Jis grįždavo retai ir nežinojo, ar brolis moka, ar nemoka už butą. Su broliu kalbėjo, kad jam buto nereikia, atsiųsdavo pinigų. Kai sužinojo, kad viskas taip įvyko, dabar grįžo ir padeda broliui, tvarko visus dokumentus, jis nelabai supranta. Paskui kalbėjo su kitais, kad reikėjo per tris mėnesius butą persirašyti. Brolis nelabai suprato, ką reikia daryti, jis nelabai supranta tų reikalų, jis baigęs penkias klases. Brolis gauna pašalpą ir maistą, kitų socialinių paslaugų negauna. Kad paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti sužinojo vasaros pradžioje. Iš notaro jokių duomenų negavo. Kitų brolių ar seserų neturi.

Tretysis asmuo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė, kuriai apie bylos nagrinėjimą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Liudytoja E. Č. nurodė, kad yra L. K. pusseserė. Apie Z. K. mirtį ji sužinojo tik vėliau, ji gyveno kitame kaime. Su L. K. bendraudavo, bet jis apie paveldėjimą ir skolas nieko nepasakojo. Apie L. problemas sužinojo, kai parėjo laiškai iš Turto banko, tada padėjo L. K. nueiti pas notarą, advokatą. Jis vienas nieko nesuprastų. L. K. gyveno su tėvais, po jų mirties liko gyventi tame pačiame bute. Žino, kad L. K. serga, nedirba, jam sunkiau viską suprasti. Vienas jis dokumentų negalėtų susitvarkyti. L. K. norėjo, kad butas jam liktų, tik jam reikėjo pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Z. K. ir V. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). V. K. mirė (duomenys neskelbtini). L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra Z. K. ir V. K. sūnus (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiajam Z. K. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nebuvo įregistruota Z. K. sudarytų testamentų, palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kitų jo palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti jo palikimą faktų neįregistruota.

Antstolė Elena Miliauskienė, vykdanti vykdomąją bylą pagal Telšių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4127-1112/2020, (duomenys neskelbtini) pranešė VĮ Turto bankui apie Z. K. mirtį ir paprašė spręsti jo turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei klausimą, nustatyta tvarka apskaityti nekilnojamąjį turtą bei administruoti palikėjo skolas bei turtą. Kadangi Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas priimti jo palikimą suėjo (duomenys neskelbtini). Jokie Z. K. įstatyminiai įpėdiniai iki (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Testamentų registro duomenimis, VĮ Turto bankas kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl Z. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė (duomenys neskelbtini) išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį valstybei paveldėjimo teise pereina jame išvardintas turtas, kurio savininkas yra palikėjas Z. K., miręs (duomenys neskelbtini).

Iš byloje nustatytų faktų darytina išvada, kad palikėjo Z. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CK 5.8 straipsnį, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas L. K. yra palikėjo Z. K. pirmos eilės įpėdinis – sūnus (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinys pareikštas nepraleidus CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į CK 5.62 straipsnyje nustatytą valstybės vaidmenį paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo. Tačiau mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Valstybės vardu veikianti institucija privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybę atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnio 2 dalis).

Byloje gauti duomenys patvirtina, kad mirusysis turėjo potencialius pirmos eilės įpėdinius (sūnus), iš kurių vienas gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo paveldėtiname turte, tačiau duomenų, kad notaras ar atsakovas būtų aiškinęsi apie tai, ar kuris nors potencialus įpėdinis nėra priėmęs palikimo faktiniu valdymu, nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 22 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra išduotas nenurodant konkretaus CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo pagrindo – neaišku, ar laikyta, kad palikėja neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar laikyta, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš to spręstina, kad liudijimas išduotas šių aplinkybių neišsiaiškinus.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas L. K. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno bute, (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo tėvui Z. K. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo, jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad po Z. K. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą bei asmeninius jo daiktus faktiškai valdė ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo, trečiojo asmens D. K. ir liudytojos E. Č. parodymai, jog po tėvo mirties ieškovas toliau gyveno tėvui priklausiusiame bute, perėmė buto dokumentus, mokėjo kai kuriuos komunalinius mokesčius už likusį palikėjo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas byloje paaiškino, kad po tėvo mirties mokėjo už elektrą ir dujas, kitus mokesčius mokėjo tik kartkartėmis. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovas mokėjo už elektrą, dėl mokėjimo kvitų kokybės jų turinys sunkiai įskaitomas, tačiau jų kiekis ir įskaitomi duomenys leidžia daryti išvadą, kad mokėjimai buvo vykdomi nuosekliai nuo palikėjo mirties. VšĮ „Akmenės būstas“ pateikti duomenys rodo, kad ieškovas už paslaugas 2021 m. atliko keturis mokėjimus, o 2022 m. – du mokėjimus. Tai, kad ieškovas po tėvo mirties gyveno minėtame bute, patvirtina ir į bylą pateiktas Turto apžiūros aktas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui L. K. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jam nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad ieškovo pajamas sudaro gaunama šalpos neįgalumo pensija, transporto išlaidų kompensacija, vienišo asmens išmoka, t. y. iš viso apie 180 Eur. Socialinė pašalpa ieškovui nebuvo skirta, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovo, trečiojo asmens ir liudytojos parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovas siekė įgyti po tėvo mirties likusį butą, tikėjo, kad butas yra jo ir pagal savo finansines galimybes mokėjo mokesčius. Be to, ieškovo galimybės gauti konsultacijas, suprasti visų veiksmų juridinę reikšmę yra apsunkintos dėl turimos negalios, jam reikalinga pagalba, kurios iškart po tėvo mirties neturėjo galimybės gauti: brolis buvo išvykęs, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad kai kurie mokesčiai už butą nebuvo iškart po palikėjo mirties mokami, negali būti pagrindu abejoti ieškovo siekiu priimti palikimą. Pažymėtina, kad ieškovas nedelsdamas, kai tik sužinojo apie turto perėmimą valstybei, kreipėsi pagalbos ir iškėlė bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad ieškovas L. K. siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė tėvo palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes ieškovui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovas palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu buvo jau buvo priėmęs tėvo palikimą faktiniu valdymu, todėl valstybė negalėjo perimti Z. K. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn ir valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso. Teismo vertinimu, pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas reiškia jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Pagal byloje pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ieškovui L. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų atsakovė byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. birželio 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sūnus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.