Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. V. P. ir J. T. patikslintą ieškinį atsakovei S. A. K., tretieji asmenys I. P., A. B., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bei atsakovės S. A. K. priešieškinį ieškovei V. V. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su J. T. patikslintu ieškiniu, juo prašė: pirma, atidalyti ieškovei V. V. P. priklausančią ½ dalį (Projekte pažymėta „Dalis Nr. 1“) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamojo namo) iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal pridedamą matininko E. M. parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą; antra, atidalyti atsakovei S. A. K. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo (Projekte pažymėta „Dalis Nr. 2“), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal pridedamą matininko E. M. parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą; trečia, pakeisti galiojančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, pagal kurį ieškovei V. V. P. priskirti asmeniškai valdyti ir naudotis 840 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, ieškovei J. T. priskirti asmeniškai valdyti ir naudotis 154 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „D“, atsakovei S. A. K. priskirti asmeniškai valdyti ir naudotis 994 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, priskirti bendrai valdyti ir naudotis 253 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“, atitinkamai ieškovei V. V. P. 127 m² ir atsakovei S. A. K. 126 m²; ketvirta, pripažinti teisę V. V. P. be atsakovės S. A. K. sutikimo suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir užregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre; penkta, priteisti iš atsakovės S. A. K. pusę išlaidų rengiant žemės sklypo planą su siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka (150 Eur) bei rengiant žemės sklypo duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre bylą (155 Eur). Priteistina suma 152,50 Eur. Reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo reiškia abi ieškovės, reikalavimą dėl pastato atidalijimo reiškia ieškovė V. V. P..

Dėl reikalavimų atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės

Ieškovės nurodė, jog ieškovei V. V. P. kartu su atsakove S. A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Taip pat ieškovėms V. V. P. ir J. T. kartu su atsakove S. A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta. Nurodė, jog reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo reiškia abi ieškovės, reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo reiškia ieškovė V. V. P.Ieškovės nurodė, jog tvarkant bendrus gyvenamojo namo reikalus, iškildavo nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi Pastatu ir jo priežiūros. Siekdama pašalinti priežastis bendraturčių nesutarimams, ieškovė V. V. P., kaip viena iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių, įgyvendindama savo turtines ir neturtines teises, 2016 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę, siūlydama susitarti dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Atsakydama į pasiūlymą, 2016 m. birželio 7 d. raštu atsakovė pasiūlė susitikti ir klausimus dėl turto valdymo ir naudojimo aptarti pas notarą. Atsakydama 2016 m. birželio 15 d. raštu ieškovė V. V. P. sutiko aptarti turto valdymo ir naudojimo klausimus susitikime pas notarą, tačiau atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad notaras tik įformina susitarimą, o esmines susitarimo sąlygas nustato šalys, todėl pasiūlė aptarti nuosavybės atidalijimo principus ir sąlygas. Nurodė, jog po 2016 m. birželio 15 d. įvyko trys susitikimai (2016 m. liepos 14 d., 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. liepos 25 d.) tarp ieškovės V. V. P. ir atsakovės, kurių metu buvo aptariami turto valdymo ir naudojimo klausimai, tačiau galutinės pozicijos iš atsakovės gauti nepavyko. Susitikimų metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimas gali būti atliekamas tik po naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarkos nustatymo arba pastato atidalijimo, tuo lyg ir versdama ieškovę siekti pastato atidalijimo, nors ieškovę visiškai tenkino esama istoriškai susiklosčiusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.Ieškovės nurodė, jog atsakovės siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių interesų, nes nebūtų galima patekti į bendrojo naudojimo patalpas, juo reikalaujama pasidaryti atskirą įėjimą į pastatą. Ieškovės nurodė, jog pagal jų siūlomą projektą atidalijimas vyktų iš esmės be statybos darbų, iš esmės nekeičiant nusistovėjusios ir šiuo metu faktiškai esančios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, t. y. ieškovei V. V. P. atitektų gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7, į kurias patenkama per bendrojo naudojimo patalpas 1-1 ir 1-2; patalpa 1-8 irgi būtų bendrojo naudojimo, nes ten yra vandentiekio įvadas bei tiek ieškovės, tiek atsakovės vandens apskaitos prietaisai; atsakovei atitektų mansardos patalpos, į kurias taip pat patenkama per bendrojo naudojimo 1-1 ir 1-2; bendrojo naudojimo patalpos 1-1, 1-2 ir 1-8 ieškovei ir atsakovei priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, ieškovė ir atsakovė bendrojo naudojimo patalpomis naudotųsi bendrai. Laiptai į antro aukšto patalpas ir 2,53 m² koridorius (indeksas projekte 1-9), patalpos 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, pastogė 1-14 (4,88 m²) priklausytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Pagal projektą ieškovės gyvenamojo namo dalis sudarytų 37,77 m², atsakovės 40,26m², bendro naudojimo patalpos sudarytų 5,54 m² ir būtų valdomos bendrai ieškovės bei atsakovės. Piniginės kompensacijos už atsakovei atiteksiančią didesnę gyvenamojo namo dalį ieškovė nereikalauja. Pažymėjo, kad atsakovei taip pat priklausytų 1,17 m² mansardos patalpos, kurios yra žemesnės nei 1,56 m aukščio ir netinkamos gyvenimui, tačiau kaip pagalbinės sandėliavimo patalpos yra puikiai pritaikytos. Nurodė, jog ieškovių pasiūlytas gyvenamojo namo padalijimo būdas yra teisingiausias, nereikalaujantis investicijų ir statybos darbų bei minimaliai keičia šiuo metu realiai egzistuojančią faktinę gyvenamojo namo naudojimo tvarką. Ieškovės nurodė, jog atsakovės pasiūlyta gyvenamojo namo atidalijimo tvarka, pagal kurią ieškovei V. V. P. reikėtų atlikti brangius statybos darbus ir pagal kurią ieškovės šiuo metu esanti padėtis pablogėtų, nes ji netektų dalies istoriškai naudojamų patalpų, pro kurias patenkama į pastatą ir kuriose įrengti vandens įvadai bei apskaitos prietaisai. Šias patalpas siekia nepagrįstai prisijungti atsakovė taip didindama atotrūkį nuo idealiųjų dalių 2,45 m² savo naudai. Vietoje šiuo metu įrengto sanitarinio mazgo ieškovei reikėtų įrengti prieškambarį vonios ploto sąskaita, vonios kambarį reikėtų įrengti kitų patalpų sąskaita, tektų keisti vandentiekio apskaitą ir komunikacijas. Taip pat ieškovei reikėtų įrengti įėjimą, keičiant pastato išorės matmenis, t. y. rekonstruoti gyvenamąjį namą.

Dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pakeitimo

Ieškovės nurodė, jog ieškovei V. V. P. priklauso 967/2241 sklypo dalis, ieškovei J. T. priklauso 154/2241 sklypo dalis, atsakovei priklauso 1120/2241 sklypo dalis.Ieškovės nurodė, jog iš savo tėvo gavusios dovaną pastebėjo, kad dovanojimo sandoryje numatytos sąlygos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos neatitinka šiuolaikinių standartų ir reikalavimų bei ieškovių interesų: nėra koordinačių sistemos, brėžinys yra netikslus, tvarka pažeidžia ieškovės J. T. nuosavybės teisę, nes suteikiama naudoti 145 m² mažesnė žemės sklypo dalis, nei ieškovei priklauso. Ieškovės pažymėjo, jog užsakė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Siūlomas naudojimosi sklypu tvarkos projektas parengtas tinkamai, teisėtai ir atitinka kitus jam keliamus reikalavimus. Dėl gyvenamojo namo atidalijimo nurodė, kad naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl neturėtų būti keičiama. Mano, jog trečiųjų asmenų teisės nepažeidžiamos, nes nėra keičiama nusistovėjusi trečiųjų asmenų nuomojamoje žemės sklypo dalyje tvarka. Taip pat nurodė, jog priimant dovanojimą abejonių dėl naudojimosi tvarkos nekilo, nemanė, jog iškils nesutarimų tarp bendraturčių. Ieškovės dėl atsakovės siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nurodė, kad ji iš esmės keičia esamą tvarką ir pažeidžia ieškovės J. T. interesus. Nurodė, jog atsakovės atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje yra pastatytas negyvenamasis pastatas – kavinė, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims I. P. ir A. B.. Kavinės dalis po jos rekonstrukcijos patenka į ieškovės V. V. P. atskirai naudojamą žemės sklypo dalį, tačiau ieškovė V. V. P. nuomos sutarties su kavinės savininkais neturi. Siekdamos teisinių santykių tarp žemės sklypo savininkų ir kavinės savininkų aiškumo, ieškovės parengė 2016 m. balandžio 12 d. susitarimą tarp žemės sklypo bendraturčių, pagal kurį kiekvienai bendraturtei būtų suteikta teisė savo nuožiūra be kitų bendraturčių sutikimo nuomoti visą ar dalį naudojamo sklypo. Susitarimo projektą pasirašė ieškovės, atsakovė susitarimą atsisakė pasirašyti nurodydama, kad nėra detaliojo plano koordinačių (taškų), nurodančių kiekvieno sklypo ribas, bei būtų pažeistos su nuomotojais pasirašytos sutarties 2016 m. balandžio mėn. sąlygos.Ieškovės nurodė, jog ieškovė V. V. P., siekdama įvykdyti atsakovės iškeltą sąlygą – nustatyti sklypo koordinates, savo lėšomis atliko žemės sklypo geodezinius matavimus ir pagal juos parengė naują žemės sklypo planą. Pagal patikslintus žemės sklypo matavimo duomenis ieškovės parengtas naujas žemės sklypo planas kartu su Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties projektu ir naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarkos nustatymo sutarties projektu buvo pateikti su 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimu per notarę A. B., tačiau atsakovės atstovė advokatė B. R. 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu su pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutiko, nenurodydama jokių motyvų. Pareiškime tik konstatuojamas faktas, kad šiuo metu galioja 1994 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarka.Ieškovės nurodė, jog geodezinių matavimų metu paaiškėjo, jog Nekilnojamojo turto registre esantys kadastriniai duomenys apie žemės sklypą neatitinka realios padėties, todėl ieškovė V. V. P. užsakė suformuoti sklypo kadastrinių matavimų bylą ir siekė ją užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tikslinant ten esančius kadastrinius duomenis apie žemės sklypą. Byla suformuota, tačiau atsakovė per savo įgaliotą atstovą sūnų H. K. atsisakė pasirašyti, net nepaprašiusi susipažinti su ja. Ieškovės nurodė, jog pagal patikslintus sklypo geodezinius matavimus parengtame Sklypo plane siūloma patikslinti naudojimosi Sklypu tvarką, kuri iš esmės nesiskiria nuo 1994 m. kovo 4 d. Žemės sklypo pasidalijimo tarp bendraturčių projekto, patvirtinto Palangos notarų biuro, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tik nustatomos taisyklingos formos sklypų dalys ir ištaisoma techninė klaida – pašalinamas ieškovės J. T. 154/2241 sklypo dalies neatitikimas plane pavaizduotai Sklypo daliai, perbraižant Sklypo dalies ribas. Taip pat pakeičiami sklypo dalių indeksai: „A“ dalis žymima „C“ dalimi, „Bj“ dalis žymima „D“ dalimi, „B₂“ dalis žymima „B“ dalimi, „C“ dalis žymima „A“ dalimi.Atsakovė priešieškiniu prašė: pirma, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti S. A. K. asmeninės nuosavybės teisę į pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 40,17 m² naudingo ploto butą Nr. 2, kurį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (0,87 m² ploto tambūras), 1-2 (3,48 m² ploto koridorius), 1-9 (0,67 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-10 (2,55 m² ploto koridorius), 1-11 (11,32 m² ploto kambarys), 1-12 (0,36 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-13 (9,67 m² ploto virtuvė), 1-14 (9,76 m² ploto kambarys), 1-15 (1,49 m² ploto sanitarinis mazgas) pagal valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. gegužės 8 d. parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo padalijimo tarp bendraturčių schemą; antra, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti V. V. P. asmeninės nuosavybės teisę į 37,72 m² naudingo ploto butą Nr. l, kuriam priskiriamos pirmojo aukšto patalpos, projekte pažymėtos indeksais 1-3 (13,60 m² ploto kambarys), 1-4 (0,26 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-5 (7,82 m² ploto virtuvė), 1-6 (11,60 m2 ploto kambarys), 1-7 (1,63 m² sanitarinis mazgas), 1-8 (2,81 m² ploto sanitarinis mazgas) pagal valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. gegužės 8 d. parengtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo padalijimo tarp bendraturčių schemą; trečia, atidalyti ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę V. V. P. į pagalbinį pastatą 311 p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovė prašė atmesti ieškovių ieškinį ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovių.

Dėl reikalavimų atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės

Dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pakeitimo

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl reikalavimų atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės

Dėl reikalavimo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal galiojančią bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatytą ir notariškai patvirtintą dar 1994 m. kovo 4 d., ieškovė V. V. P. atskirai naudojasi 0,84 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B2“, bendrai su atsakove naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“. Sklypo dalimi, kurios plotas 0,994 ha, plane pažymėta indeksu „C“, atskirai naudojasi atsakovė. Sklypo dalimi, kurios plotas 0,154 ha, plane pažymėta indeksu „B1“, atskirai naudojasi ieškovė J. T..Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės kaip pagrindą keisti esamą naudojimosi ginčo sklypu tvarką nurodė žemės sklypo koordinačių netikslumus ir klaidas žemės sklypo pasidalijimo plane. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs priežastis ir aplinkybes, dėl kurių ieškovės siekia pakeisti nusistovėjusią ir įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, konstatavo, jog ieškovės neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą ir įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, o priežastys ir aplinkybės yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo keisti jau esamos tvarkos (CPK 178 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog plane esanti klaida – pavaizduotas plotas, pažymėtas indeksu B1, pagal plano piešinį ir jo proporcijas yra mažesnis (145 m²) nei teisiškai ieškovei J. T. priklausanti dalis (154 m²) – nereiškia, jog nustatyta tvarka yra pažeidžianti bendraturčių interesus ir nuosavybės teisę, dėl ko turėtų būti keičiama. Pirmosios instancijos pažymėjo, jog žemės sklypo planas (brėžinys) nepaneigia turimo nuosavybės teise žemės sklypo ploto bei nekeičia esminių naudojimosi tvarkos sąlygų. Nors teismas sutinka, jog esant tam tikroms esminėms klaidoms, paneigiančioms ar suvaržančioms asmens nuosavybės teisę, žemės sklypo planas galėtų būti atnaujinamas, atlikus patikslintus sklypo geodezinius matavimus, tačiau šiuo atveju tokių klaidų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nauja žemės naudojimosi tvarka paliestų trečiųjų asmenų interesus, trečiasis asmuo A. B. patvirtino, jog nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, jiems, tikėtina, būtų nustatyta didesnė nuomos kaina, todėl tektų kreiptis dėl servituto nustatymo, juolab kad trečiuosius asmenis tenkino nuo 1994 m. nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal dovanojimo sutartį priėmusios turtą, ieškovės patvirtino sutikimą perimti dovanojimo sutartyje nurodytą naudojimosi turtu tvarką, įvertinus ir aplinkybę, kad tokia tvarka labiausiai atitiko dovanotojo interesus ir šią aplinkybę patvirtino ieškovė V. V. P. teismo posėdžiu metu ir siūlė nekeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nurodydama, jog tai neatitiktų paties dovanotojo, kuris gyvena pirmajame namo aukšte, interesų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalimi nustatyta naudojimosi tvarka yra privaloma ieškovėms, kurios vėliau įgijo dalį minėto žemės sklypo, todėl turi jos laikytis.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog netenkinus pagrindinių ieškovių reikalavimų dėl naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl leidimo be atsakovės sutikimo suderinti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir užregistruoti ją Nekilnojamo turto registre bei pusės išlaidų rengiant ginčo žemės sklypo planą su siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka bei sklypo duomenų patikslinimo Nekilnojamo turto registre bylą priteisimo iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

37.1. Nurodė, jog pagal apeliantės siūlomą pastato atidalijimo projektą esama ieškovės padėtis žymiai pablogėtų – ji netektų dalies istoriškai naudojamų patalpų, pro kurias patenkama į gyvenamąjį namą, kuriose įrengti vandens įvadai bei apskaitos prietaisai. Šias patalpas, nekreipdama dėmesio į istoriškai susiklosčiusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nepagrįstai siekia prisijungti apeliantė taip didindama atotrūkį tarp bendraturtėms priklausančių idealiųjų dalių (2,45 m² apeliantei būtų daugiau). Taip pat pažymėjo, jog įgyvendinus apeliantės siūlomą atidalijimą, ieškovė nebegalėtų patekti į gyvenamojo namo pastogę, kuri šiuo metu yra naudojama kaip sandėlis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė V. V. P., atsakovė ir jos atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė skundu prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškinys, ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų, jį tenkinant. Ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas atidalyti gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Priešieškiniu buvo reikalaujama atidalyti gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo apeliantė nereiškė. Apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė (apeliantė), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis), bylą nagrinėja pagal apeliantės skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl reikalavimų atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuoja CK 4.80 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Pažymėtina, jog šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.Apeliantė priešieškiniu reikalavo visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y., kad vienbutis ginčo gyvenamasis namas būtų atidalytas jai ir bendraturtei V. V. P. suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, ieškovei priskiriant pirmo, o atsakovei antro aukšto mansardos patalpas. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė į bylą pateikė savo gyvenamojo namo padalijimo tarp bendraturčių schemą, pagal kurią butui Nr. l būtų priskirtos pirmojo aukšto patalpos, projekte pažymėtos indeksais 1-3 (13,60 m² ploto kambarys), 1-4 (0,26 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-5 (7,82 m² ploto virtuvė), 1-6 (11,60 m² ploto kambarys), 1-7 (1,63 m² sanitarinis mazgas), 1-8 (2,81 m² ploto sanitarinis mazgas), iš viso butui Nr. l priskiriama 37,72 m² naudingo ploto, o butui Nr. 2 būtų priskirtos patalpos, projekte pažymėtos indeksais 1-1 (0,87 m² ploto tambūras), 1-2 (3,48 m² ploto koridorius), 1-9 (0,67 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-10 (2,55 m² ploto koridorius), 1-11 (11,32 m² ploto kambarys), 1-12 (0,36 m² ploto pagalbinė patalpa), 1-13 (9,67 m² ploto virtuvė), 1-14 (9,76 m² ploto kambarys), 1-15 (1,49 m² ploto sanitarinis mazgas), iš viso butui Nr. 2 priskiriama 40,17 m² naudingo ploto. Priešieškiniu apeliantė prašo atidalyti butą Nr. 2 jai, o ieškovei V. V. P. – butą Nr. 1. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal apeliantės siūlomą gyvenamojo namo atidalijimo projektą ieškovė netektų dalies šiuo metu naudojamų patalpų, pro kurias patenkama į gyvenamąjį namą ir kuriose įrengti vandens įvadai bei apskaitos prietaisai. Vienas svarbiausių aspektų apeliantės siūlomam gyvenamojo namo padalijimui yra tai, jog norint įgyvendinti apeliantės pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą, ieškovei V. V. P. reikėtų atlikti esminius gyvenamojo namo perplanavimo ir statybos darbus: įrengti įėjimą, keičiant pastato išorės matmenis ir iškertant angą namo kapitalinėje sienoje, t. y. rekonstruoti gyvenamąjį namą; įrengti priėjimo takus ties nauju įėjimu į gyvenamąjį namą; vietoje šiuo metu esančio sanitarinio mazgo įrengti prieškambarį vonios ploto sąskaita, o vonios kambarį reikėtų įrengti kitų patalpų sąskaita; keisti vandentiekio apskaitą ir komunikacijas. Taip pat svarbu pažymėti, jog naujas įėjimas į gyvenamąjį namą turėtų būti atliekamas pagalbinio pastato 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sąskaita, nes jį reikėtų nugriauti, o jį apeliantė ieškovei siūlė kaip kompensaciją už apeliantei atitenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį. Apeliantė nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvykdant apeliantės projektą būtų pažeisti ieškovės interesai. Šį argumentą apeliantė motyvavo tuo, jog ieškovė nepateikė apskaičiavimų, kiek kainuotų naujas įėjimo įrengimas, vandentiekio apskaitos ir komunikacijų keitimas ir perkėlimas, t. y neįrodė, jog sudarančios išlaidos pažeistų ieškovės interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija mano, jog būtent apeliantė turėjo pareigą įrodyti atidalijimo kaštus pagal jos pateiktame projekte siūlomą gyvenamųjų patalpų atidalijimą, nes būtent apeliantė prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pertvarkant gyvenamąsias patalpas (CPK 178 straipsnis). Nei ieškovė, nei apeliantė nepateikė sąmatos, kiek kainuotų gyvenamųjų patalpų pertvarkymas pagal apeliantės projektą, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pertvarkymų mastą ir tam reikalingų dokumentų gavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykdant apeliantės projektą būtų pažeisti ieškovės interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikti duomenys, jog apkritai toks atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas dar ir vertinant ir tai, jog gyvenamasis namas pastatytas 1937 metais. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nutarties 50 ir 51 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą, motyvuojant, jog apeliantės nurodytas gyvenamojo namo atidalijimo būdas pažeistų ieškovės V. V. P. interesus. Teisėjų kolegija pritaria ir kitam pirmosios instancijos teismo argumentui, jog net ir pripažinus apeliantės atidalijimo būdą tinkamu, ieškovė V. V. P. netektų priėjimo prie pastogės, kuri bylos nagrinėjimo metu negali būti atidalyta, nes yra neįregistruota. Nepadalijus pastogės ji atitektų tik apeliantei, o tai pažeistų ieškovės teisę į ½ gyvenamojo namo dalį. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos, nes nevertino, ar šalių projektų atidalijimo variantai yra procedūriškai ir techniškai priimtini. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti išvadą dėl ieškovės parengto gyvenamojo namo padalijimo, tačiau teismo posėdžio metu (2018 m. sausio 30 d.) savivaldybės atstovas atsakė tiek į teismo, tiek į ieškovės, bei apeliantės klausimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo procedūros pagal abu projektus. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 26 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirmosios instancijos teismas priėmė ir vertino pagal bendrų įrodymų visumą. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas dėl priešieškinio reikalavimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliantės apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir ši jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis) neatlygintinos. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas(CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.