Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 valandų kas mėnesį. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas D. D. laikino sulaikymo laikas (viena para), ir laikoma, kad jis atliko 6 valandas viešųjų darbų;Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, prieš tai ją pakeitus laisvės apribojimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 mėnesiai 5 dienos laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią D. D. privalo atlikti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2016 m. vasario 13 d. apie 19²⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), du kartus spyrė savo artimam šeimos nariui – sugyventinei I. S. - į galvos sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. D. 2016 m. vasario 13 d. apie 19²⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ranka vieną kartą sudavė mažamečiui A. S. į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (60-61 b. l.), kuriame nurodyta, kad su I. S. buvo susituokę, 1996 m. išsiskyrė. Turi pilnametę dukrą. Po ištuokos I. S. ištekėjo ir susilaukė sūnaus A. S. Šuo metu A. S. yra 10 m. 2011 m. jie vėl susitaikė ir gyvena kartu jo tėvui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jis su I. S. kartais išgeria, įvykio metu šventė Valentino dieną. Antrame namo aukšte vartojo alkoholį. Pas juos atėjo kaimynas A. Visi buvo išgėrę. Jis pamatė, kad A. vilioja I. Supykęs apsižodžiavo su kaimynu, šis išėjo į namus. Jis I. priekaištavo, kad abu su kaimynu elgėsi negražiai. Spyrė I., bet dėl girtumo neprisimena, nei kiek kartų, nei kur pataikė. I. taip pat buvo girta. Sutinka, kad galėjo spirti tiek kartų, kiek nurodyta įtarime. Prisimena, kad tarp jų buvo I. sūnus A. Jis A. sudavė (pliaukštelėjo), bet neprisimena, kur pataikė.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. D. paaiškinimais, užfiksuotais papildomos apklausos protokole (67 b. l.), kuriame nurodyta, kad Valentino dieną kilo konfliktas su I. S., Jis I. įspyrė. Tarp jų įsikišusiam sugyventinės sūnui sudavė per veidą. Gailisi dėl tokio savo elgesio, I. ir A. atsiprašė. Prašo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti dalimis baudą, nes I. S. neteko darbo, dirba pagal individualią veiklą ir vienas išlaiko šeimą.

Nukentėjusiosios I. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (48, 53-54 b. l.), kuriuose teigiama, kad su D. D. gyvena 5 m. Kartu gyvena jos sūnus A. S. Su D. D. buvo susituokę, išsiskyrė, dabar vėl gyvena kartu, jų duktė pilnametė. 2016 m. vasario 13 d. vakare su D. ir kaimynu A. šventė Valentino dieną, išgėrė. Švęsdami susipyko, kaimynas išėjo į namus. Tada . puolė ją, du kartus koja spyrė į galvą. Atsigulė ant lovos, užsiėmė galvą, kažkiek skaudėjo; bijojo, kad dar kartą nespirtų. Didelio fizinio skausmo nejuto, nes buvo neblaivi. Nuo spyrių galvoje iššoko guzas, galvos skausmas greitai praėjo. Rimtų sužalojimų nepatyrė. Jos sūnus A. buvo šalia, šoko į tarpą. D. A. sudavė delnu per veidą. Po smūgio A. neverkė, tik nubėgo į kitą kambarį. Sūnui D. taip pat sudavė neskaudžiai. Sūnui po akimi buvo paraudimas, kraujosruvos nematė. Kai D. nulipo į pirmą aukštą, ji išsikvietė policiją. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes nei jai, nei sūnui sužalojimų neliko. D. jų atsiprašė, pretenzijų jam neturi, jie susitaikė. Ji ir sūnus D. D. atleido, nori susitaikyti. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinku, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ar kitokiu sprendimu.

Nukentėjusiojo mažamečio A. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (44-45 b. l.), kuriame pažymėta, kad gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), su mama, tėčiu D. D. ir seneliu. Kai viskas vakare vyko, į svečius buvo atėjęs kaimynas. Būdamas savo kambaryje išgirdo triukšmą, kažkas subildėjo, jis nuėjo pažiūrėti. Atėjęs pamatė, kad mama guli užsiėmusi ant lovos. D. stovėjo prieš jį ir norėjo suduoti mamai, bet pataikė jam į skruostą. Nuo smūgio truputi skaudėjo, bet žymių neliko. Mama iškvietė policiją, o jis nuėjo į kambarį. Greitosios pagalbos nekvietė, pas gydytoją nesilankė. Tai buvo pirmas kartas, kada D. jam sudavė. D. jo atsiprašė ir jis atleido.

Liudytojo Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (21-22 b. l.), kuriame nurodyta, kad. 2016 m. vasario 13 d. apie 19³⁰ val. gavo pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) smurtauja neblaivus vyras. Nuvykę į įvykio vietą, privačiame dviejų aukštų gyvenamajame name rado neblaivius vyrą ir moterį, mažametį vaiką ir blaivų vyresnio amžiaus vyrą. Moteris buvo apsiverkusi, aiškino, kad neblaivus vyras prieš ją smurtavo, rodė plaukuotoje galvos dalyje gumbą. Kitų akivaizdžių sumušimo žymių ant moters nepastebėjo. 10-12 m. vaikas buvo išsigandęs. Vaiką paliko senelio priežiūrai, nes mama ir patėvis buvo neblaivūs. Vyras neneigė konflikto. Moteris prašė išvežti vyrą arba su juo pakalbėti. Per metus šiuo adresu kaip policijos pareigūnas vyko tris kartus. Visais atvejais vyras ir moteris buvo neblaivūs, moteris kviesdavo policiją dėl smurto, tačiau atvykus aiškindavo, kad sudavė delnu, kad neskaudėjo, todėl pareiškimų nerašė. Jo nuomone, šeimoje nuolat smurtaujama, abu asmenys nuolat girtuokliauja.

Liudytojos Šiaulių apskrities VPK pareigūnės D. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (24-25 b. l.), kuriame teigiama, kad 2016 m. vasario 13 d. vakare gavo pranešimą, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini), nes vyras smurtauja prieš moterį ir mažametį vaiką. Nuvykę pirmame namo aukšte rado neblaivius vyrą ir moterį bei senyvo amžiaus vyrą. Moteris šaukė, kad vyras jai trenkė į galvą, rodė galvos plaukuotoje dalyje gumbą. Vyras neigė smurtavęs. Paklausus, kur yra vaikas, moteris pakvietė maždaug 10 m. berniuką, šis nulipo laiptais iš antro aukšto. Vaikas buvo apsiverkęs, paraudusiomis akimis, išsigandęs, pastebėjo paraudimą po berniuko kaire akimi. Kraujo ir mėlynės nebuvo, bet sumušimas buvo akivaizdus. Bendraujant berniukas patvirtino, kad patėvis vieną kartą ranka jam sudavė į akį, skaudėjo. Motina patvirtino, kad sūnų sumušė patėvis, sakė, kad vaikas stojo ginti jos nuo vyro ir tada vyras sudavė vaikui į veidą. Senyvo amžiaus vyras nieko nematė, nes buvo smurtaujama namo antrame aukšte, tik po to moteris atbėgo į pirmą aukštą pas senuką slėptis. Moteris sakė, kad vyras ne pirmą kartą smurtauja, ir prašė jį išsivežti. Patrulis D. V. minėjo, kad šiuo adresu vyksta ne pirmą kartą, ten nuolat smurtaujama.

Nukentėjusiosios I. S. protokolu - pareiškimu (4-5 b. l.), kuriame pažymėta, jog 2016 m. vasario 13 d. 19²⁰ val. neblaivus sugyventinis D. D. jai kelis kartus spyrė į galvą, o ją bandžiusiam užstoti sūnui A. S. vieną kartą sudavė į veidą. Taip abiems sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat įvykio vietos apžiūros 2016 m. vasario 13 d. protokolu su fotolentele (7-10 b. l.), 2016 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (11-14 b. l.), informacija iš policijos ataskaitų žiūryklės (15-19 b. l.), garso įrašo apžiūros protokolu (28-31 b. l.), kaltinamojo (įtariamojo) asmens blaivumo testu (2016 m. vasario 13 d. D. D. nustatytas vidutinis – 2,29 %₀ - girtumo laipsnis (55 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2-3 dalis, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 3 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą – 15 MGL baudą. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti bausmes visiško sudėjimo būdu ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę su minėtais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, taip pat 15 MGL baudą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas bausmes sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, 10 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 7 punktuose numatytais įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemone ir 10 MGL baudą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, D. D. bausmės laiką įskaityti laiką, kurį jis praleido laikinai sulaikytas nuo 2015 m. birželio 15 d. 00³⁰ val. iki 2015 m. birželio 15 d. 14⁴³ val., ir laikyti, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas ir 2 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi, prašo sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti dalimis (95-97 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikalstamas veikas (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis du kartus teistas už analogiškas veikas, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, bausmės neatliko (76-77, 79-85 b. l.). Septynis kartus baustas administracine tvarka už smulkius ir grubius KET pažeidimus, vieną kartą už viešosios tvarkos sutrikdymą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (73-74 b. l.). Į VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro, VŠĮ Šiaulių rajono PSPC psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįtrauktas (87-89 b. l.). Vykdo individualią veiklą (91 b. l.). I. S. šeima 2015 m. liepos 15 d. įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos vaikų, auginančių vaikus, apskaitą (69-70 b. l.). Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyriausioji specialistė nurodė, kad D. D. teismo skirtus įpareigojimus vykdo tinkamai, į probacijos tarnybą atvyksta nurodytu laiku, 2016 m. vasario 4 d. baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – Pokalbis - Pasikeitimas“ (72 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų priežastis, pasekmes, teismas mano, kad adekvačios bausmės už padarytus nusikaltimus galėtų būti prokurorės siūlomos švelniausios sankcijoje bausmės rūšys – laisvės apribojimas maksimaliam laikotarpiui (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.); bauda, kurios dydis parenkamas ženkliai mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo ir baudos bausmės subendrinamos tarpusavyje visiško bausmių sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, bei 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos 2 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais mažinama trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimais, 15 MGL bauda - iki 10 MGL (376,60 €) baudos.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtos subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinamos su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir skiriama galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 10 MGL (376,6 €) bauda.

Nors kaltinamasis 2016 m. vasario 4 d. baigė ankstesniu baudžiamuoju įsakymu teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavo elgesio pataisos programoje, tačiau netrukus po to padarė du nusikaltimus žmogaus sveikatai, todėl jam vėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. vasario 13 d. 19⁴⁰ val. iki 2016 m. vasario 14 d. 12²⁰ val. (vieną parą) (64 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą baudos bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad jis sumokėjo 2 MGL baudos dalį. Likusią 8 MGL baudos dalį kaltinamasis turi sumokėti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BVK 22 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (62-63 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai su skaitmeninėmis garso įrašo kopijomis, prisegti prie bylos viršelio, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atliko metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų.

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 15 (penkiolikos) MGL (564,90 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. D. skirtą laisvės apribojimo bausmę ir baudą subendrinti tarpusavyje visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. D. bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 15 MGL (564,90 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. D. skirtą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 15 (penkiolikos) MGL (564,90 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir iki 10 (dešimties) MGL (376,60 €) baudos.

Vadovaudamasis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. D. skirtas laisvės apribojimo ir baudos bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. D. bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 10 MGL (376,60 €) baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Remdamasis BK 66 straipsniu, į atliktą baudos bausmę įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką (vieną parą), jį prilyginant 2 (dviejų) MGL (75,32 €) dydžio baudai.

Įpareigoti D. D. likusią 8 (aštuonių) MGL (301,28 €) baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Skirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol bus pradėta vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus su skaitmeninėmis garso įrašo kopijomis, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paprašius surengti bylos nagrinėjimą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.