Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui Donatui Vėlavičiui,

P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neregistruoto darbo biržoje, (duomenys neskelbtini) moksleivio, nevedusio, bet turinčio mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Donatas Vėlavičius 2015 m. gruodžio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y., už tai, kad P. Š. 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. R. vardu, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Š., važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės, automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. P. Š. apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165, 167, 219.4 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sutinka, padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą. Kodėl padarė eismo įvykį ir kodėl iš jo pasišalino negali nurodyti, nes susidūrus transporto priemonėms, gavo stiprų smūgį ir net nežino, kaip atsidūrė namuose. Kad automobilis liko eismo įvykio vietoje, jis sužinojo kitos dienos rytą. Jam dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje jam yra pareikštas galutinis įtarimas ir vakar įteiktas kaltinamasis aktas. Jam niekas nepaaiškino ir jis pats neklausė, kodėl iš vieno eismo įvykio jam buvo atskirtos dvi bylos: baudžiamoji ir administracinė. Ar tai yra teisinga, paaiškinti negali. Jis baudžiamojoje byloje gynėjo neturėjo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs tyrėjos tarnybinį pranešimą su prie jo pridėtu prokuroro G. G. lydraščiu, kuriuose buvo nurodyta išspręsti klausimą dėl P. Š. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracine tvarka, todėl surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio dėl eismo įvykio nenurodė protokole, nes dėl eismo įvykio buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kiek jam yra žinoma, tyrėja, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio, yra pareiškusi P. Š. galutinį įtarimą ir iki sausio 26 d. privalėjo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui G. G. Automobilis yra grąžintas savininkei R. R., kadangi jis buvo paimtas ikiteisminiame tyrime. Jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. Š. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vykdydamas duotus nurodymus, tačiau mano, kad viskas turėjo būti sprendžiama dėl šio eismo įvykio vienoje byloje, būtent, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, o medžiaga perduotina prokurorui (ATPK 251 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai reiškia, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti už padarytą pažeidimą, būtina įrodyti atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tame tarpę ir jo kaltę. Be to, ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta ir akcentuota, jog vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, tiek baudžiamojoje, tiek ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y., administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro ATPK įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu yra laikoma norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbu ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2013-11-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju P. Š. surašytu administraciniu teisės pažeidimu inkriminuotas teisės pažeidimas – ATPK 130 straipsnio 1 dalis, nurodant, kad jis 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintos transporto priemonės, bei automobilio „T. A.“ vairuotojui R. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, P. Š. apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165, 167, 219.4 punktų reikalavimus. Iš kitų byloje esančių duomenų: Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjos J. M. 2015-12-17 tarnybinio pranešimo (3 b. l.) bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. 2015-12-15 rašto dėl ikiteisminio tyrimo bylos grąžinimo (4 b. l.) akivaizdu, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2015-09-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-53923-15 dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtame tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, jog P. Š. veikoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, o kadangi prokuroras 2015-12-15 raštu nurodė išspręsti P. Š. atsakomybės klausimą dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka, ką, beje, patvirtina prokuroro 2015-12-15 raštas, prašo nustatyti, ar P. Š. galimai padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį svarbu ne tik aktyvūs pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmai, konstatuojant KET pažeidimo (-ų) faktą, tačiau svarbu ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Taigi, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas neatsiejamai susijęs su asmens padarytu eismo įvykiu, iš kurio jis pasišalina, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiuo atveju iš bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. padaryto eismo įvykio P. Š. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, o dėl pasitraukimo iš šio įvykio, pažeidžiant KET reikalavimus,- administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų apie P. Š. kaltės klausimo išsprendimą būtent padarius šį eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Be to, iš protokolo matyti, kad jam inkriminuoti ne tik KET reikalavimai, kuriuos pasišalindamas iš eismo įvykio vairuotojas, susijęs su eismo įvykiu, pažeidžia, kai eismo įvykyje žūsta ar sužalojamas žmogus, - (duomenys neskelbtini)4 punkte numatytą reikalavimą (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam), bet ir KET reikalavimai, kuriuos pažeidė P. Š., galimai padarydamas šį eismo įvykį, t. y., KET 9, 73.11, 165 bei 167 punktai. Pastarųjų KET reikalavimų pažeidimai būtent ir nulėmė galimai P. Š. padarytą eismo įvykį, dėl ko jam inkriminuojama BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Visi šie paminėti KET reikalavimų pažeidimai, sudarantys logišką ir nuoseklią įvykio aplinkybių visumą, leidžia daryti prielaidą apie tai, kad pažeidus minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo sukeltas eismo įvykis ir asmuo, tai suprasdamas, žinodamas, jog privalo pasilikti įvykio vietoje, sąmoningai šios pareigos nepaisė. Tačiau tokiu atveju, kaip ir šiuo atveju, vertinant asmens veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, būtina nustatyti visus šio pažeidimo sudėties požymius, tame tarpe ir asmens kaltę dėl padaryto eismo įvykio (nes pasitraukti iš eismo įvykio, pažeidžiant KET, galima tik šį eismo įvykį padarius). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nesant duomenų apie ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio, kokie įtarimai pareikšti P. Š., ar jo kaltė dėl padaryto eismo įvykio įrodyta ir t.t., kas neatsiejamai susiję su P. Š. inkriminuojamu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu teisės pažeidimu, negalima daryti vienareikšmės išvados apie galimai padarytą šį teisės pažeidimą, nes jis yra kaltinamas tuo pačiu momentu - 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.07 val., padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir pažeidus tuos pačius KET punktų reikalavimus, kurie pažeisti, padarius šį eismo įvykį. Kita vertus, non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taigi, non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Šiuo atveju, esant ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų, jog P. Š. sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu bei galimybę suteikti reikiamą pagalbą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant (duomenys neskelbtini)4 punkto reikalavimus,- nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai, nukentėjusiajam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam ir pan. (kaip numato, beje ir (duomenys neskelbtini)4 punktas), o pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, administracinio teisės pažeidimo protokole P. Š. suformuluotame kaltinime nurodyti būtent nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, todėl darytina išvada, jog jo veiksmai atitinka ne ATPK 130 straipsnio 1 dalį (beje skirtingai vertinant asmens veiksmus: už padarytą eismo įvykį – taikant baudžiamąją atsakomybę, o sprendžiant pasišalinimo iš eismo įvykio klausimą – taikant administracinę atsakomybę), o BK 144 straipsnyje numatytą veiką. Būtent pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, būtent BK 144 straipsnyje numatyta veika siejama su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Taigi, pagal BK 144 straipsnį atsako transporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nes jeigu BK 281 straipsnyje numatytus nusikaltimus padarę asmenys paliko be pagalbos nukentėjusįjį, kurio gyvybei grėsė pavojus, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, jų veika kvalifikuojama pagal minėtų nusikaltimų ir BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo sutaptį. Būtent KET nustatytas įpareigojimas bet kuriam su eismo įvykiu susijusiam asmeniui imtis visų priemonių, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiesiems, todėl šios pareigos nevykdymas, turint tokią galimybę, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 144 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar minėti asmenys padarė BK 281 arba 282 straipsniuose numatytus nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

Todėl, įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog P. Š. veiksmuose (pasišalinant iš 2015 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, kai buvo sukeltas pavojus nukentėjusiajam ir turint pareigą bei galimybę nukentėjusiajam padėti, tačiau šios pareigos nevykdžius ir t.t.), galimai yra BK 144 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių. Kadangi ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir teismas įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6225/2009, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010 ir kt.). Todėl šiuo atveju esant atliekamam ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 01-1-53923-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl 2015 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, o nustačius, kad P. Š. veiksmai atitinka ne ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bet BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutrauktina, o medžiaga perduotina Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai (ATPK 251 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 251 str., 258 str., 281 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, medžiagą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.