Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-939/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
1-87-939/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26277-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Vytautas Aliuškevičius, Vladislavas Milukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-87-939/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26277-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam S. K., gynėjui, advokatui Vladislavui Milukui,nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

(duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 str. - keturių mėnesių viešųjų darbų bausme. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 MGL dydžio baudą.

(duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme.

(duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. viešųjų darbų bausme; (duomenys neskelbtini), nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 MGL (2000 Eur) baudą.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d.,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2019 m. birželio 23 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), D. Č. priklausančiam bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius A. J. į veidą, po to, dūrė vieną kartą peiliu į tarpvietės sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje bei nosies kaulų lūžimu, pjautiniu tarpvietės srities sužalojimu su tiesiosios žarnos sienelės ir šlaplės pažeidimu, dėl kurių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

S. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo iš anksčiau, po įvykio nebendrauja. Jis pasikvietė nukentėjusįjį pas savo sugyventinę D. Č. į namus išgerti alkoholio. Gėrė dviese, prie jų dar buvo prisijungusi ir sugyventinė. Begeriant tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis jį pradėjo įžeidinėti žodžiais ir pirmas pradėjo muštis. Dėl sužalojimų pas medikus bei ekspertus nesikreipė. Jis prašė, kad nukentėjusysis išeitų iš namų, kumščiu sudavė jam du smūgius į akį. Smūgius sudavė koridoriuje ir po smūgių sudavimo paliko nukentėjusįjį gulintį. Smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam sudavė stovinčiam, o nuo suduotų smūgių šis nugriuvo. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Neprisimena, kad nukentėjusiajam dūrė, peilio rankose neturėjo. Rankose turėjo smailą medinę atraižą su kuria dūrė nukentėjusiajam tarp kojų, koridoriuje. Tuomet kai dūrė nukentėjusysis po jo suduotų smūgių ranka, gulėjo ant pilvo, ant grindų. Jis peilio nenuplovė. Įvykio metu jis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Minėta medinė atraiža buvo išmesta, kas išmetė nežino, jį patį iš karto policijos pareigūnai išvežė iš namų. Namuose liko sugyventinė. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad su kaltinamuoju iki įvykio santykiai buvo normalūs, o po įvykio nebendrauja. Su kaltinamuoju susitiko ir abu atėjo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iki tol jis buvo išgėręs alkoholio. Bute buvo šeimininkė. Abu su kaltinamuoju gėrė alkoholį, po to, ir bute buvusi moteris gėrė. Į butą atėjo sveikas, nebuvo sužalotas, iš buto nebuvo išėjęs. D. Č. rodė savo nuotraukas, jis pasakė, kad ji gerai atrodo. Po to, D. Č. iš virtuvės išėjo, kaltinamasis jam pasakė, kad liktų miegoti, nes jau nevažinėjo autobusai. Jis sėdėdamas virtuvėje snūduriavo ir pajuto smūgį į veido dešinę pusę. Po suduoto smūgio jis atgalias ėjo link koridoriaus, pasakė, ,,ką, durniau, darai“ ir susmuko koridoriuje. Nuo suduoto smūgio į galvą, išgerto alkoholio buvo apsvaigęs, todėl paties dūrimo momento neprisimena. Ligoninėje buvo operuotas, apie 10 dienų gulėjo ligoninėje iki šiol negali normaliai tuštinis, yra išvestas į išorę maišelis, reikės dar vienos operacijos. Dėl patirto sužalojimo negali kelti daugiau kaip 3 kg, prastai miega, bijo būti didesnėse susibūrimo vietose. Iki šiol negali dirbti. Įvykio metu nedirbo, prieš tai nuo 2018 m gruodžio iki 2019 m. gegužės mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo mokama 240 Eur stipendija bei kelionės išlaidos. Nedarbingumo pašalpos negauna, nes buvo neblaivus. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2400 Eur negautas pajamas, todėl kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio negalėjo dirbti dėl patirto sužalojimo. Anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, duomenų apie gautas pajamas nepateikė, kiek uždirbo pasakyti negali. Kuro išlaidas 30 Eur sumoje sudaro nuvykimas į Kauno klinikas, 16,27 Eur pirkti vaistai.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius paaiškino, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie savo pajamas, tuo metu nedirbo, todėl negautas pajamas paskaičiavo pagal minimalią alga – 6 mėn. po 400 Eur.

Liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamasis ir D. Č. yra jos kaimynai, jų bute dažnai vyksta triukšmas, atvyksta policija. Nakties metu, būdama kieme, pro pirmo aukšto atidarytą langą girdėjo didelį triukšmą, suprato, kad vyko išgertuvės. Iš balso suprato, kad bute yra S. K. Supratusi, kad gali įvykti kažkas negero, pranešė policijai, nes triukšmas tęsėsi apie pusę valandos. Girdėjo, kad kaltinamasis kažkam grasino, sakydamas, kad sumuš ir matėsi, kad jis mosikuoja ranka, tarsi suduodamas smūgius, buvo įjungęs radiją. Ji dar kartą paskambino policijai ir pasakė, kad reikia ir greitosios medicininės pagalbos, nes manė, kad kažkas gali būti sužalotas. Atvykusių policijos pareigūnų į butą neįsileido, todėl buvo iškviesta gaisrinės tarnyba.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl bute vykstančių muštynių, į butą nebuvo įleisti, todėl buvo iškvieti gelbėtojai. Gelbėtojas įlipo pro balkoną ir atidarė buto duris iš vidaus. Koridoriuje pusiau gulomis sėdėjo nukentėjusysis, buvo daug kraujo. Vienam kambaryje rado miegančią moterį, o kaltinamąjį rado sėdinį sandėliuke. Mano, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs, nes sandėliukas skirtas daiktams sudėti. Kaltinamasis sakė, kad jis ilsisi, vengė atsakyti į klausimus. Apžiūros metu ant stalo virtuvėje, rado šlapią peilį, ant jo kraujo dėmių nesimatė, kiti peiliai buvo sudėti toliau. Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir moters, daugiau asmenų bute nebuvo rasta. Smailios medienos atplaišos nebuvo rasta.

Liudytojas A. J. parodė, kad jam dirbant ugniagesiu buvo gautas pranešimas, jog reikia atidaryti buto duros. Jis atvykęs į vietą, įlipo į balkoną, kadangi butas buvo pirmame aukšte ir pateko į buto vidų bei iš vidaus atrakino duris. Raktas buvo durų spynoje. Matė nukentėjusįjį kraujo baloje ar tai buvo kambarys ar koridorius nesuprato, nes buvo tamsu.

Liudytoja D. Č., kaltinamojo sugyventinė, parodė, kad ji miegojo, tuomet į jos namus kaltinamasis parsivedė nukentėjusįjį ir jie abu virtuvėje gėrė. Kai ji atsikėlė taip pat kartu su jais gėrė alkoholį. Ji rodė nukentėjusiajam savo nuotraukas, nukentėjusysis jai kažką pasakė, kaltinamasis dėl to supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, po to, koridoriuje grūmėsi, tačiau ji nežiūrėjo, nesikišo ir nuėjo į kambarį miegot. O kai prabudo jos bute buvo svetimų žmonių, jai paaiškino, kad yra sužalotas žmogus. Pareigūnai ieškojo įrankio, kuriuo galėjo būti sužalotas nukentėjusysis. Prieškambaryje buvo daug kraujo, o virtuvėje nebuvo. Ji matė kai abu vyrai virtuvėje stumdėsi, o kas vyko koridoriuje nematė. Praeidama į kambarį matė, nukentėjusįjį sėdint koridoriuje, manė, kad jis, būdamas neblaivus, snaudžia. Ji taip pat buvo neblaivi, gėrė degtinę, užsigėrė alumi. Pareigūnai iš jos namų paėmė 4 ar 5 peilius, nes įtarė, kad nukentėjusysis sužalotas peiliu. Pareigūnai taip pat ieškojo aštraus įrankio. Ji iš buto jokio įrankio neišmetė, Bute, be jos, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nieko nebuvo. Ji su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Nukentėjusįjį galėjo sužaloti tik kaltinamasis, nes jie tarpusavyje stumdėsi. Pas kaltinamąjį jokio įrankio, kuriuo galėjos sužaloti nukentėjusįjį, nematė. Ji kruvino peilio nematė ir jo neplovė.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l.1) užfiksuota, kad 2019 m. birželio 23 d. nakties metu buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), į butą buvo patekta pro balkoną, buto koridoriuje rastas sužalotas A. J., kuris buvo išvežtas į ligoninę. Bute rastas S. K., kuriam nustatytas 1,96 promilių girtumas, o bute buvusi D. Č. neblaivumą nusistatyti atsisakė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto nuotraukomis (b.l.8-21) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad butas yra pirmame aukšte, koridoriuje užfiksuota 1 m pločio ir 1,5 m ilgio kraujo dėmė su kraujo krešuliais, ant šios dėmės yra raudonos spalvos kiliminis takas, raudonos spalvos dėmės matosi ir ant šalai esančios sienos. Virtuvėje užfiksuota, kriauklėje sudaužyto dubenėlio šukės su maisto likučiais, galimai šaltibarščiai. Pirmame kambaryje, tyrimui reikšmingų detalių neužfiksuota. Ant spintelės viršaus stikliniame inde sudėti įvairūs stalo įrankiai, tarp jų du virtuviniai peiliai. Ant peilio Nr. 1 geležtės yra įrašas "NERŽ" (rusų kalbos raidės); bendras peilio ilgis 26 cm., rankenos ilgis 11,5 cm, geležtės ilgis 14.5 cm; peilis išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Peilis Nr. 2 metalinis, bendras ilgis 24 cm, rankenos ilgis 11 cm., geležtės ilgis 13 cm; peilis išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 2. Kambario viduryje stovi medinis stalas, ant stalo stovi indai, kuriuose maisto likučiai, cigarečių nuorūkos, peilis; peilis Nr. 3 su medine rankena, jo bendras ilgis 19 cm., rankenos ilgis 8,5 cm., geležtės ilgis 10,5 cm; peilis išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 3; apžiūros metu peilis buvo šlapias. Kairėje virtuvės pusėje stovi šaldytuvas, ant šaldytuvo durelių rankenų matosi išpilti maisto likučiai (šaltibarščiai). Koridoriaus kampe yra medinė spintelė, jos viršutiniame stalčiuje yra mėlynos spalvos dėžutė įrankiams laikyti ir joje rastas peilis Nr. 4 su medine rankena; bendras peilio ilgis 27 cm., rankenos ilgis 12 cm., geležtės ilgis 15 cm; peilis išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 4.Koridoriaus kairėje pusėje yra daiktų sandėliukas. Antrame kambaryje be kitų daiktų yra medinis rašomas stalas su keturiais stalčiais, pirmame stalčiuje rasti įvairūs daiktai bei metalinis atlenkiamas peilis Nr. 5; peilio bendras ilgis 15 cm., rankenos ilgis 9 cm., geležtės ilgis 6 cm; peilis Nr. 5 išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 5. Daugiau pėdsakų neužfiksuota.

Specialisto išvadoje (b.l.34,35) konstatuota, kad A. J. kliniškai nustatyta durtinis-pjautinis tarpvietės srities sužalojimas su tiesiosios žarnos sienelės ir šlaplės pažeidimu padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, veikiant tarpvietės sritį aštriu, duriančiu-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. A. J. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje bei nosies kaulų lūžimas padaryta mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinio-pjautinio tarpvietės srities sužalojimo su tiesiosios žarnos sienelės ir šlaplės pažeidimu bei nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Peilio geležtė gali veikti kaip aštrus, duriančio - pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama durtinio-pjautinio tarpvietės srities sužalojimo padarymo galimybė veikiant peilio geležte. Smaili medienos atraiža gali veikti kaip smailas, duriančio tipo, žalojantis daiktas; durtinio-pjautinio tarpvietės srities sužalojimo padarymo galimybė, veikiant smailia medienos atraiža, atmestina. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Durtinio -pjautinio tarpvietės srities sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam užkrentant ant fiksuotoje padėtyje esančio aštraus, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančio daikto smaigalio, neatmetama.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu (b.l.50-52) užfiksuota, kad liudytojas Ž. Š. atpažino iš penkių jam pateiktų atpažinti, peilį, kurį matė įvykio vietoje, virtuvėje, ant stalo ir kuris matėsi, kad yra šlapias, nuplautas. Peilį atpažino iš jo dydžio, prisimena, kad jo buvo medinė šviesi rankena.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.66-68) nurodyta, kad VšĮ Prienų ligoninės slaugytojos padėjėja R. R. pateikė du guminius batelius, mėlynos spalvos džinsus, trumpikes ir marškinėlius. Daiktų apžiūros protokolu su fotonuotraukomis (b.l.69-73) apžiūrėti drabužiai ir avalynė, kuriuos nukentėjusysis dėvėjo įvykio metu.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu su foto nuotraukomis (b.l.123128) įtariamasis parodė buto, kuriame sužalojo A. J. duris, virtuvę, kur gėrė alkoholinius gėrimus, vietą koridoriuje kur sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą bei dūrė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis S. K. tyčia nukentėjusiajam kirto kumščiu į veido sritį ir dūrė peiliu į tarpvietės sritį, dėl to padarydamas nukentėjusiajam A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

K. S. K. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė kumščiu du smūgius į veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant grindų. Kaltinamasis smūgius sudavė dėl tarp jų kilusio žodinio konflikto. S. K. iš esmės neneigia, kad po smūgių sudavimo ranka, jis dūrė nukentėjusiajam tarp kojų, tačiau neigia, kad rankose turėjo peilį, o nurodo, kad galėjo įdurti smaila medine atraiža. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo sužalotas bute, į kurį jį pakvietė kaltinamasis ir kur jie gėrė alkoholinius gėrimus bei prie jų buvo prisijungusi ir kartu gėrė kaltinamojo sugyventinė D. Č. Nukentėjusysis dėl suduotų smūgių į veido sritį ir išgerto alkoholio negalėjo nurodyti jo sužalojimo aplinkybių t.y. kokiu įrankiu buvo sužalotas. Išgertuvių metu, bute buvo jo šeimininkė liudytoja D. Č., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, ji patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kad jie abu tarpusavyje grūmėsi, tačiau ji suduotų smūgių ir dūrimo nematė. Tačiau liudytoja D. Č. parodė, kad eidama į kambarį, matė nukentėjusįjį sėdint koridoriuje, manė, kad jis, būdamas neblaivus, snaudžia. Nukentėjusysis teigė, kad jis į šį butą atėjo nesužalotas, iš jo nebuvo išėjęs ir be jo, kaltinamojo ir D. Č., į butą niekas nebuvo atėjęs. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja D. Č., kad nuketėjusysis A. J. į jos butą atėjo nesužalotas iš buto niekur išėjęs nebuvo ir jį galėjo sužaloti tik kaltinamasis S. K., nes jie tarpusavyje stumdėsi. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojos V. T. parodymai, kad ji nakties metu būdama kieme, girdėjo iš pirmo buto pro atidarytą langą didelį triukšmą, A. K. pasakytus grasinimus, kad ,,sumuš“ bei matė, kad jis mosikuoja rankomis, tarsi suduodamas smūgius dėl to paskambino pagalbos telefonu ir informavo, kad gali būti kas nors sužalotas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojai Ž. Š. ir A. J.. Liudytojas Ž. Š., policijos pareigūnas, patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, ir patekus į butą, koridoriuje kraujo klane pusiau gulomis sėdėjo nukentėjusysis, kambaryje buvo moteris, o sandėliuke, pasislėpęs, sėdėjo kaltinamasis bei jis virtuvėje ant stalo rado šlapią, nuplautą peilį. Liudytojas A. J. parodė, kad jis dirbdamas kaip ugniagesys gelbėtojas į butą pateko įlipdamas pro balkoną, buto koridoriuje, matė nukentėjusįjį kraujo baloje.

Kaltinamasis neigia, kad nukentėjusiajam dūrė peiliu, o parodė, kad dūrė smaila medine atraiža. Kaip minėta nukentėjusysis nežino kuo buvo sužalotas, o liudytoja D. Č. teigė, kad nematė. Nors kaltinamasis neigė, kad dūrė nukentėjusiajam peiliu, tačiau specialisto išvadoje atmesta durtinės – pjautinės tarpvietės sužalojimas smaila medienos atraiža, o patvirtinta, kad nukentėjusiajam padarytas tarpvietės sužalojimas galimas veikiant peilio geležte. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje rasti ir išimti penki peiliai ir vienas peilis rastas virtuvėje ant stalo buvo šlapias t.y. nuplautas. Kaltinamojo nurodyto įrankio, su kuriuo jis neva sužalojo nukentėjusįjį – smaila medienos atraiža, įvykio vietoje nerasta. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis iš karto po įvykio buvo rastas bute, esančiame sandėliuke ir minėto įrankio neišmetė. Liudytoja D. Č. taip pat patvirtino, kad ji iš buto neišmetė jokios medienos atraižos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu.

Nukentėjusiojo A. J. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – durtinis-pjautinis tarpvietės srities sužalojimas su tiesiosios žarnos sienelės ir šlaplės pažeidimu, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje bei nosies kaulų lūžimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį bei durdamas peiliu, jį sužalos. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies požymiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiojo A. J. buvo žodinis konfliktas, kuris išaugo į smūgių sudavimą. Kaltinamasis teigė, kad jam pirma buvo suduoti smūgiai, o jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad S. K. nukentėjusysis sudavė smūgius. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia naudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Taigi, nebuvo pirmos ir būtinos būtinosios ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi. Nesant pavojingo kėsinimosi, nekyla ir teisė į būtinąją gintį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur neturtinės žalos ir 2446,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, nepatogumais. Iki šiol jaučia nepatogumus, negali gerai pasilenkti, atlikti staigių judesių ir net miegodamas jaučia skausmus, suprastėjo bendravimo galimybės, ilgą laiką buvo nedarbingas.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 5000 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinio-pjautinio tarpvietės srities sužalojimo su tiesiosios žarnos sienelės ir šlaplės pažeidimu bei nosies kaulų lūžimo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad po sužalojimo ilgai negalėjo dirbti, dar bus reikalinga viena operacija, kad būtų atstatyta tiesiosios žarnos veikla. Kad nukentėjusysis negalėtų dirbti fizinio darbo byloje duomenų nėra. Mažinant nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, o ne buvo užpultas ar sužalotas be jokios priežasties, kaip teigiama civiliniame ieškinyje.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, jam buvo atliekama operacija, kad iki šiol jaučiamas pasekmės ir dar reikės operacijos tiesiosios žarnos funkcijai atstatyti, į kaltinamojo turtinę padėtį, kad kaltinamasis sutiko su prašomu neturtinės žalos dydžiu, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 4000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Turtinę žalą sudarė 16,27 eurai išlaidos vaistams, 30,00 eurų kuro išlaidos, 2400 eurų negautos pajamos. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas paaiškino, kad buvo perkami vaistai, kad buvo vežiojamas į gydymo įstaigą dėl žaizdų perrišimo bei negautas pajamas paskaičiavo už 6 mėnesis po 400 eurų (minimalus dydis). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių turtinės žalos dydį dėl negautų pajamų. Pats nukentėjusysis nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, o apie pusę metų mokėsi profesinio rengimo centre, gavo stipendiją, 2019 m. gegužės vidurį, mokslus buvo baigęs, tačiau nedirbo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo turėtos išlaidos vaistams ir kurui, ieškinys dalyje dėl negautų pajamų, atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl iš kaltinamojo priteistina 46,27 eurai turtinei žalai atlyginti.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 1320,54 Eur sumai už nukentėjusiajam S. K. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam A. J. i suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1320,54 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l.57-60). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1320,54 Eur už nukentėjusiojo gydymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam S. K. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo teistas, už smurtinius nusikaltimus, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikatamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad eilę kartų baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - laisvės atėmimas. Siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bet skiriant kaltinamajam pareigas (BK 75 str.). Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Į bausmės laiką įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 24 d. (dvi paras).

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: kelnės, trumpikės, marškinėliai, kurie saugomi Alytaus vyriausiajam policijos komisariate, kaip menkaverčiai sunaikintini, vienas peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, kurį atpažino liudytojas Ž. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, guminės šlepetės grąžintinos nukentėjusiajam A. J., keturi peiliai grąžintini jų savininkei D. Č. (BPK 94 str.).

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam A. J. pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr.2.1.(NTP-2)-19-P-4779-18135 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas jo atstovas baudžiamojoje byloje advokatas Vytautas Aliuškevičius. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 113,00 Eur (b.l.184). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo S. K. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – ir paskirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti S. K. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu; dirbti (tęsti darbą) ar registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 24 d. (dvi paras)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus: kelnės, trumpikės, marškinėliai, vienas peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, gumines šlepetes grąžinti nukentėjusiajam A. J., keturis peilius grąžintini D. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš S. K. 1320,54 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų, 54 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš S. K. 46,27 eurai (keturiasdešimt šešis eurus, 27 ct) turtinei, 4000,00 eurų, (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. J. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K. valstybės naudai 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) išlaidų už nukentėjusiajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

Teisėja Laima Lubauskienė