Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-964-185-2011

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00123-2011-1

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.2.23.1; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d. ir nubaustas areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų:

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio bauda ir nustatyta galutinė bausmė - 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 7 d., apie 13.00 val., Panevėžio m., tiksliai nenustatytoje vietoje, pirkdamas už 370 Lt iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas – 9,216 gramo kanapių dalių, kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,4 %, jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, esančiuose Daukanto g. 4, Biržų m., ir 2011 m. balandžio 8 d. apie 15.00 val., E. G. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis šias narkotines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno, kol kelio 60 kilometre, Kavoliškio k., Rokiškio r., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 senato nutarimą Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą", kuriame nurodyta, kad „nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti."

Pagal baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bausmė turėjo būti skiriama laikantis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankciją ir BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinta kiekvienos aplinkybės reikšmė (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat skiriant bausmę vertintinas kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas arešto bausmę, nepagrįstai nevertino apelianto šeimyninės padėties, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika rekomenduoja teismams, skiriant bausmes atsižvelgti į kaltininko teigiamus socialinius ryšius, siekiant juos išsaugoti. Nėra vedęs, tačiau gyvena su D. K., su kuria augina dukrą D. Z., gim. 2004-08-25. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad D. K. nėra pajėgi viena rūpintis visais dukros poreikiais, tame tarpe, vežioti į mokyklą. Dėl paskirtos bausmės, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, jis taip pat negalės rūpintis savo dukra ir tai neabejotinai pakenks teigiamiems socialiniams ryšiams bei dukros interesams.

Skunde nurodoma, kad po nusikalstamos veikos padarymo jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, įsidarbino V. V. individualioje įmonėje, skolintais pinigais sumokėjo teismo ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas. Dėl paskirtos bausmės atlikimo neabejotinai praras taip ilgai ieškota darbą.

Išdėstytos aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, atsiradusius padarinius ir iš to padarytas teigiamas išvadas bei siekį pasitaisyti. Todėl, įvertinus jauną amžių ir kitas minėtas aplinkybes, nepriklausomai nuo veikos kvalifikavimo, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Atmestinas N. Z. argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 str. 2 d., įvertinant ne kanapių dalių kiekį, o jose nustatyto tetrahidrokanabinolio koncentraciją, kuri yra 5,4 proc., kas sudarytų 0,497664 gramo ir pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 68 p., yra nedidelis.

Kaip žinia, ne visų kanapių rūšių disponavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr 37 „Dėl teis­mų prak­ti­kos nag­ri­nė­jant psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gro­bi­mo, ne­tei­sė­to šių me­džia­gų ir jų pir­mos ka­te­go­ri­jos pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) ga­mi­ni­mo, įgi­ji­mo, lai­ky­mo, ga­be­ni­mo, siun­ti­mo, par­da­vi­mo ar ki­to­kio pla­ti­ni­mo bau­džia­mą­sias by­las“ 2 punkte nurodyta, kad spren­džiant vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo klau­si­mą, pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti, ar me­džia­gos, ku­rios bu­vo gro­bia­mos, ga­mi­na­mos, įgy­ja­mos, lai­ko­mos ir kt., yra psi­chot­ro­pi­nės, nar­ko­ti­nės, pir­mos ka­te­go­ri­jos nar­ko­ti­nių ar psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų pirm­ta­kai (pre­kur­so­riai). Nu­sta­tant me­džia­gų rū­šį, pa­va­di­ni­mą, sa­vy­bes ir kt., be ki­tų įro­dy­mų, rei­kia spe­cia­lių ži­nių, to­dėl teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, tu­ri tu­rė­ti spe­cia­lis­to iš­va­dą ar­ba eks­per­ti­zės ak­tą. Taigi, siekiant nustatyti ar N. Z. turėtos kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga, buvo atliktas jų tyrimas. Tyrimo metu tirti pateiktoje augalinės kilmės medžiagoje nustatyta 5,4 % tetrahidrokanabinolio koncentracija. Tuo pagrindu padaryta išvada, kad ši medžiaga yra narkotinė (kanapių (Cannabis L.) dalys) ir įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5. Todėl N. Z. buvo kaltinamas 9,216 g kanapių dalių, turinčių 5,4 % tetrahidrokanabinolio koncentraciją, laikymu, už tai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. teisingai.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje, N. Z. už jo padarytą nusikalstamą veiką motyvuotai ir teisingai paskyrė tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį.

Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. N. Z. teisiamas pirmą kartą (anksčiau padaryti baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia), materialinė padėtis sunki (nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, ankstesniais nuosprendžiais skirtas baudas sumokėjo skolintais pinigais), todėl teismas pagrįstai paskyrė arešto bausmę. Šios bausmės dydį nustatė, įvertinęs BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis. Teismas įvertino tai, kad padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas. Nors nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau bausmės dydžiui didelę reikšmę turėjo tai, kad analogišką veiką padarė trečią kartą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai įvertinta ne kaip recidyvas, o kaip kaltininką charakterizuojanti aplinkybė, nes kaip matyti, jis nesistengia keisti gyvenimo būdą, o jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmos instancijos paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu nedaug didesnė už sankcijoje nustatytą vidurkį, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl paskirtos bausmės, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, N. Z. negalės rūpintis savo dukra, o tai neabejotinai pakenks teigiamiems socialiniams ryšiams bei dukros interesams. Tačiau pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo artimiesiems, todėl jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusikalstamų veikų, juolab, kad šešiasdešimties parų arešto bausmė nėra tiek ilgalaikė, kad turėtų įtakos socialinių ryšių tvirtumui. Nors apeliantas susirado darbą, tačiau tai negali būti vertinama kaip pagrindas švelninti bausmę.

Keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.