- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-756-1572-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties T. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. kovo 18 d. surašė T. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T. Š. , neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo darbų vykdymui, atliko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnį ir 23 straipsnio 1 dalį. T. Š. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. (101)11.12-65 T. Š. už pažeidimą, numatytą 159 straipsnio 3 dalyje, skyrė 5 000 litų baudą.
II.
T. Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. T. Š. skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas K. K. 2008 m. kovo 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-27, kuriame nurodė, jog T. Š. atliko jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir padidino buto plotą nuo 46,72 m² iki 58,52 m², t. y. prijungė apie 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpos be atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. T. Š. nuomone, savavališkos statybos aktas buvo surašytas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). T. Š. nurodė, kad 2007 m. gruodžio 11 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius 748-osios DNSB narių ir patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu daugumos balsų buvo priimtas sprendimas nustatyti negyvenamosios patalpos – pusrūsio (unikalus Nr. 4400-0979-1426:7908) naudojimosi tvarką pagal prie susirinkimo protokolo pridėtą planą. Jis pagal patvirtintą plano projektą pastatė pertvarą pusrūsyje, taip atitverdamas mažesnę nei jam priskirta naudotis pusrūsio ploto dalį, t. y. ne 12,25 m², o 11,80 m². Jokių kitų statybos darbų, t. y. laikančiųjų konstrukcijų griovimo, statymo, tiek jam priklausančiame bute, tiek pusrūsyje neatliko. Jokios jam priklausančio buto rekonstrukcijos jis neatliko. Buvo atliktas tik paprastasis pusrūsio remontas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalimis bei 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tokiam remontui statybos leidimas nėra privalomas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė T. Š. skundą kaip nepagrįstą ir paliko Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo 2 000 iki 10 000 litų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiškos nuostatos yra ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 ir 2.2 punktuose. T. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidėjo paaiškinimas“ paaiškino, jog pertvarą jis išmūrijo prie jam nuosavybės teise priklausančio buto taip, kad prie buto buvo prijungta 11,80 m² dydžio plotas, kuris, pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, priklauso jam. Prieš statydamas pertvarą jis gavo bendrijos pritarimą (b. l. 10-12, 13, 29). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, kurio savininkas T. Š. , yra 3 (trijų) kambarių ir vieno iš kambarių plotas yra 11,80 m², tai yra šis plotas buvo prijungtas iš bendrojo naudojimo patalpų (b. l. 13, 14, 20-24). Vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad T. Š. atliko bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukciją – dalį bendrojo naudojimo patalpų prijungė prie jam nuosavybės teise priklausančio buto. Pastatydamas sieną (pertvarą), jis sukūrė naujos kokybės pastato elementą, tuo padidindamas buto naudingą plotą 11,80 m². Tokiais veiksmais T. Š. pakeitė bendrojo naudojimo patalpų paskirtį – prijungta ploto dalis tapo gyvenamosiomis patalpomis. Pastačius pertvarą, statinys buvo pritaikytas naujai paskirčiai (gyvenamajai). Tokiai rekonstrukcijai yra reikalingas suderintas projektas ir statybos leidimas. Teismas padarė išvadą, kad T. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, statytojas (užsakovas), norėdamas gauti statybos leidimą, savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Tačiau šioje byloje nesprendžiamas statinio projekto ir statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be to, iš byloje esančio 748-tosios DNSB korpuso 3A/3p 2007 m. gruodžio 11 d. susirinkime dalyvavusių korpuso 3A/3p bendrijos narių ir patalpų savininkų sąrašo nėra aišku, kiek iš viso yra butų daugiabutyje ir kiek susirinkime dalyvavo butų savininkų (b. l. 11-12). Palyginus minėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis su byloje esančiais Registrų centro pažymėjimuose užfiksuotais duomenimis (b. l. 15-19, 35-39), darytina išvada, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Apeliaciniu skundu T. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas savo prašymą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko rekonstrukciją jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buto patalpoje jis nugriovė sieną (pertvarą), taip prijungdamas prie buto apie 11 m² bendrojo naudojimo patalpos. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino buto kadastrinių matavimų bylos išrašą (planą), iš kurio matyti, kad buto patalpoje jis neatliko jokių statybos darbų. Statybos darbus jis atliko tik pusrūsio patalpoje, pastatydamas joje pertvarą. Šios patalpos jis neprijungė prie savo buto ir nepakeitė jos paskirties. Apelianto teigimu, jis atliko tik paprastąjį pusrūsio patalpos remontą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalimis bei 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tokiam remontui statybos leidimas nėra privalomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T. Š. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį nepakeistą. Departamento nuomone, teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo – užtraukia baudą nuo 2 000 iki 10 000 litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį surašytas T. Š. 2008 m. kovo 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (101)11.11-27 pagrindu. Šiame savavališkos statybos akte nurodyta, kad T. Š. atliko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir padidino buto plotą nuo 46,72 m² iki 58,52 m², t. y. prijungė apie 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpos (pusrūsio). T. Š. teigimu, jis 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto neprijungė, o tiesiog pastatė pertvarą pusrūsio patalpose turėdamas tam pusrūsio bendrasavininkių sutikimą. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras plotas pagal kadastro duomenis, nustatytus 2006 m. gruodžio 7 d., buvo 46,72 m². T. Š. šį butą įsigijo nuosavybėn 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijų matyti, kad bendras buto plotas pagal kadastro duomenis, nustatytus 2008 m. vasario 15 d., yra 58,52 m², t. y. bendras buto plotas padidėjo daugiau kaip 11 m² (b. l. 20-24). Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad 11,8 m² patalpos, dėl kurių padidėjo bendras buto plotas, įvardijamos kaip kambarys ir yra gyvenamosios paskirties (b. l. 24). Todėl apelianto teiginys, kad jis neprijungė 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto, o tik pastatė pertvarą pusrūsio patalpose, yra visiškai nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.
Kaip jau buvo minėta, pusrūsio patalpų dalies, kurią T. Š. prijungė prie jam priklausančio buto, paskirtis buvo pakeista – ši pusrūsio patalpų dalis tapo gyvenamosios paskirties. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre pusrūsio patalpų paskirtis nurodyta kitokia (b. l. 15). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šių patalpų dalis buvo pritaikyta naujai paskirčiai – gyvenamajai, kuriai normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir normatyviniai saugos dokumentai kelia griežtesnius reikalavimus. Todėl T. Š. nagrinėjamu atveju atlikti darbai vertintini kaip statinio rekonstravimas.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas yra privalomas atliekant statybos darbus, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Nagrinėjamu atveju T. Š. atlikti darbai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikto statinio paprastojo remonto apibrėžimo. Nei T. Š. priklausantis butas, nei bendro naudojimo pusrūsio patalpos, kurių dalį T. Š. prijungė prie savo buto, nepriskirtini nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“). Todėl T. Š. , prieš atlikdamas anksčiau nurodytus rekonstravimo darbus, privalėjo gauti statybos leidimą. Kadangi tokio leidimo T. Š. neturėjo, jo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta pažeidimą, T. Š. skirta mažesnė bauda, nei sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių T. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tokia nuobauda negali būti laikoma per griežta.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.