Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkauja posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovo atstovui Modestui Sriubui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. (toliau - ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-11 sprendimą Nr. 4R-2220(D-413) kaip neteisėtą ir įpareigoti, kad ši institucija pati atliktų pareiškėjo skundo pakartotinį tyrimą, nepersiunčiant jo tirti Viešajai įstaigai Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojo kabinetui (toliau – VšĮ Tilžės g. BPG kabinetas).

Inspekcija, nagrinėdama jo skundą ir surašydama 2009-11-12 sprendimą, nenurodė ir neištyrė, ar dėl gydytojo kaltės, t. y. atsisakymo gydyti, pareiškėjas buvo naujai sužalotas. Neištirta, ar gydytoja tinkamai suteikė pareiškėjui gydymo paslaugas, neteisėtai siųsdama jį sergantį į CMEK dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo. Neištirta, ar gydytoja, atsisakydama pareiškėją gydyti ir nutraukdama nedarbingumo pažymėjimą, pažeidė teisės normas ir pareiškėjo teises.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jo skundo esmė inspekcijai nebuvo tik nedarbingumo pažymėjimo tęsimas ar netęsimas, o jis skundė ir jam taikytą netinkamą gydymą, atsisakymą jį gydyti, kai gydymas jam buvo reikalingas, nes jam tiesiogiai buvo pasakyta, kad daugiau jis gydomas nebus, nors ir nėra pasveikęs. Dėl to, kad jis neišgydytas iki galo buvo pasiųstas vėl dirbti policijoje, įvyko ir sekanti trauma. Išleidžiant jį dirbti, joks ambulatorinis gydymas jam nebuvo paskirtas.

Remiasi Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 1998-03-23 įsakymu Nr. 154 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2003-11-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003. Paaiškina, kad LVAT pažymėjo, jog inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei (tinkamumui) ir efektyvumui gerinti taikant prevencines priemones, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Teisės aktai inspekciją įgalina nagrinėti pareiškėjų skundus, tačiau savo kompetencijos ribose, savo diskrecija nustatant skundo nagrinėjimo būdus, nepažeidžiant pareiškėjo teisių.

Paaiškina, kad inspekcija 2009-07-03 gavo pareiškėjo 2009-06-30 skundą (pirminį), kuriame jis iš esmės prašė ištirti skundą, nustatant, ar gydytoja teisėtai užbaigė nedarbingumo pažymėjimą, t. y. ne dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo. Inspekcija 2009-07-14 raštu Nr. 4R-10303 (D-251) informavo pareiškėją, kad jo skundas paliekamas nenagrinėtu, nurodė, kur pareiškėjui kreiptis, kad skundas būtų tinkamai išnagrinėtas.

Inspekcija 2009-11-12 gavo pareiškėjo 2009-11-12 skundą (pakartotinį), kuriame prašė atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, tačiau skundo dalyką išdėstė tą patį, t. y. apie teisių pažeidimą dėl nedarbingumo pažymėjimo 2008-10-17 ir 2008-11-10 užbaigimo. Pareiškėjas gydymo procesą siejo tik su nedarbingumo pažymėjimo užbaigimu, tačiau nereiškė jokių nusiskundimų dėl konkrečių gydymo įstaigų veiksmų, kurie darytų įtaką jo ligos, būklės gydymui. Nenurodė diagnostikos, gydymo taktikos, skirto gydymo ir pan. trūkumų. Remiasi sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu, kuriame nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Todėl nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo fakto negalima besąlygiškai sieti su gydymo užbaigimu, nes galimas tęstinis ambulatorinis gydymas, kuris gali būti įvairus.

Toks pareiškėjo skundas turėjo būti įvertintas kaip pakartotinis, tačiau nesant valstybės institucijos, kuri kontroliuotų nedarbingumo pažymėjimų išdavimą VRM pareigūnams, inspekcija, vadovaudamasi Nuostatų 10.2 ir 10.7 punktais, nusprendė surinkti duomenis iš atsakingų įstaigų - VšĮ Tilžės g. BPG kabineto ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, pagal tai pateikti skundo nagrinėjimo išvadą.

Remiasi Raštų rengimo teisės skyriuje procedūra, patvirtinta inspekcijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymu Nr. 3V-32. Faktinis pagrindas yra nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir užbaigimo paslaugos, kurios atliktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontekste. Mano, kad inspekcija funkcijas vykdė tinkamai, pareiškėjo skundą išnagrinėjo pagal tikrąją skundo esmę (dalyką), pateikė pareiškėjui teisingą atsakymą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad iš pareiškėjo skundų inspekcijai argumentų nebuvo įmanoma spręsti, kad jis skundžiasi dėl suteiktų paslaugų kokybės. Aišku buvo tik tai, kad pareiškėjas skundžia nedarbingumo pažymėjimo nepratęsimą, o tikrinti šį klausimą neįeina į Inspekcijos kompetenciją. Šie klausimai tiriami valstybinio socialinio draudimo įstaigose. Prašė skundo netenkinti.

Paaiškina, kad pagal įstaigos turimą informaciją, pareiškėjui dėl naujos kelio sąnario traumos iki dabar netaikytas operacinis gydymas, kas parodo, kad pirminė diagnozė gali būti ir netiksli.

Teigia, kad konflikto tarp pareiškėjo ir V. B. nebuvo, tačiau jų pokalbis nepavyko dėl specifinio A. G. požiūrio į SAM reikalavimus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Teismas, išklausęs bylos dalyvių paaiškinimus bei įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skundžia Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-11 sprendimą Nr. 4R-2220(D-413) kaip neteisėtą (b. l. 6) ir prašo įpareigoti, kad ši institucija pati atliktų pareiškėjo skundo pakartotinį tyrimą, nepersiunčiant jo tirti VšĮ Tilžės g. BPG kabinetui, t. y. prašo perduoti jo skundą nagrinėti iš naujo.

Nustatyta, kad ginčijamas atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas atsakant į jo 2009-11-12 skundą (taip parašyta ginčijamame sprendime), kuris įregistruotas inspekcijoje 2009-11-12, reg. Nr. 3R-2760 (b. l. 31). Pareiškėjas į inspekciją kreipėsi ne tik nurodytu skundu, bet ir 2009-07-03 inspekcijoje gautu pareiškėjo 2009-06-30 skundu (b. l. 24-25). Prieš pateikiant šį skundą inspekcijai, pareiškėjas 2009-05-11 pretenzija kreipėsi į VšĮ Tilžės g. BPG kabinetą (b. l. 26). VšĮ Tilžės g. BPG kabinetas 2009-06-02 raštu pareiškėjui atsakė, kad negali atsakyti į keliamus klausimus, nes pareiškėjas iš šios įstaigos pasisavino ambulatorinę kortelę. Pagal pareiškėjo pateiktas kopijas gydytojas konstatavo, kad įvykus 2008-10-29 traumai, pareiškėjui pirmoji pagalba buvo suteikta Panevėžio ligoninėje. Rastas trūkęs priekinis kryžminis raištis, kuris buvo operuotas 2008-07-29. Pareiškėjui buvo paskirtas konservatyvus gydymas, kuris tęsiamas gydančio gydytojo.

Pareiškėjas Valstybinei medicininio audito inspekcijai padavė antrąjį skundą – 2009-11-12, ta data skundas ir gautas Inspekcijoje (b. l. 31)

Į savo pirmąjį skundą pareiškėjas atsakymo dėl skundo esmės negavo, nes jam 2009-07-14 raštu Nr. 4R-1303(D-251) buvo pranešta, kad jo skundas paliekamas nenagrinėtas (b. l. 48). Pareiškėjas šio atsakymo teismui neskundžia, tačiau antrajame skunde inspekcijai jis nurodė, kad pasivadovavo šiame atsakyme duotu pasiūlymu kreiptis į Valstybinio socialinio fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo skundas buvo persiųstas VRM Sveikatos priežiūros tarnybai, o ši persiuntė skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kuri atsisakė skundą nagrinėti, motyvuodama, kad tam neturi kompetencijos.

Pareiškėjas pateikė antrąjį, 2009-11-12 skundą (b. l. 31). Antrajame skunde keliami tie patys klausimai, kaip ir pirmajame skunde, tik šio skundo baigiamojoje dalyje nurodoma, kad dėl to, jog gydytoja Ž. K. 2008-11-10 nutraukė pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimą, atsisakė jį toliau gydyti, nors jis nebuvo pasveikęs (o davė užpildyti prašymą dėl nukreipimo į NDNT nustatyti nedarbingumo lygį), jam buvo netinkamai suteiktos gydymo paslaugos. Pareiškėjas aiškino, kad jis dar nebuvo pasveikęs, ką patvirtina tolimesnė jo gydymo istorija, kai jis kreipėsi į Panevėžio miesto traumatologą ir buvo gydomas toliau. Be to, šiame skunde pareiškėjas jau kelia reikalavimą atlikti jo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, ko jis neprašė pirmajame skunde. Šie reikalavimai laikytini reikalavimais dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūros.

Pareiškėjas skundžia atsakymą į šį skundą (b. l. 55). Inspekcijos 2009-12-11 rašte nurodyta, kad inspekcija vadovavosi inspekcijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 1998-03-23 įsakymu Nr. 154, 10.7 punktu, Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo (toliau - Reikalavimų aprašas), patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338, 16.5 ir 16.9 punktais ir pavedė VšĮ Tilžės gatvės BPG kabineto (toliau – ir Tilžės kabinetas) vadovui organizuoti pareiškėjo skundo tyrimą pagal vidaus medicininio audito nuostatus, išnagrinėti skunde keliamus klausimus bei pateikti inspekcijai visą su nagrinėjamu atveju susijusią medžiagą. Rašte nurodoma, kad Tilžės kabinetas atliko neplaninį vidaus auditą ir 2009-11-25 raštu informavo inspekciją apie išvadas, pateikė visą su nagrinėjamu atveju susijusią medžiagą. Taip pat inspekcija gavo medžiagą iš VRM Medicinos centro.

Rašte paminėtas nuostatų 10.7 p. numato (2000-08-03 įsakymo Nr. 437 redakcija), kad inspekcijos pareigūnai turi teisę duoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams privalomus vykdyti nurodymus, siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, tinkamą įgyvendinimą.

Reikalavimų aprašo 16.5. punkte pasakyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga jos vadovo nurodymu atlieka neplaninius vidaus medicininius auditus, o 16.9. p. numato, kad vidaus auditą vykdantys asmenys nagrinėja pacientų skundus ir analizės išvadas teikia įstaigos vadovui. Iš Tilžės kabineto 2009-11-25 rašto (b. l. 32) matyti, kad ši įstaiga atliko vidaus auditą.

Iš visos surinktos pareiškėjo skundo nagrinėjimo medžiagos daroma išvada, kad inspekcija nepersiuntė pareiškėjo skundo tirti Tilžės kabinetui, o tik tokiu būdu rinko medžiagą, kuri reikalinga jo skundo nagrinėjimui, kaip tai numato ir Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis. Tokia išvada daroma todėl, kad galutinį sprendimą dėl skundo surašė inspekcija, be to, medžiaga buvo renkama ir iš kitų įstaigų.

Inspekcija įvertino visus gautus dokumentus ir pateikė atsakymą pareiškėjui tik dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo eigos, įvertino, kad visais atvejais nedarbingumo pažymėjimų užbaigimas buvo pagrįstas. Dėl netinkamai suteiktų Tilžės kabinete gydymo paslaugų pareiškėjui atsakymas neduotas.

Kaip kontroliuojama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau - paslaugos) - įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Valstybinis medicininis auditas - oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka: 1) sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai; 2) Valstybinė medicininio audito inspekcija - asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Toliau vardijamos kitos institucijos, kurios atlieka kontrolę. Įstatymo 53 straipsnyje reglamentuojamos valstybės institucijų, kontroliuojančių paslaugų teikimą, teisės ir pareigos. Nustatyta, kad kontrolę atlikęs pareigūnas per nustatytą terminą privalo pateikti tikrinimo aktą, išvadas ir rekomendacijas patikrinimą paskyrusios įstaigos vadovui ir tikrintos įstaigos vadovui. Nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugų kontrolės VMAI neatliko, nes nurodyti įstatyme dokumentai nebuvo surašyti, o pareiškėjui pateiktame atsakyme į jo skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti paslaugų kokybės kontrolę, nenurodoma, kodėl šis prašymas nebuvo tenkinamas.

Daroma išvada, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimui taikytini teisės aktai, kurie reglamentuoja piliečių skundų (prašymų) nagrinėjimą viešojo administravimo įstaigose. Aptariamų santykių atsiradimo metu galiojo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 1998-03-23 įsakymu Nr. 154 (pakeisti 2000-08-03 įsakymu Nr. 437, toliau – ir 1998 m. Nuostatai). Šiuo metu galioja inspekcijos nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2009-11-16 įsakymu Nr. V-941 (toliau – ir 2009 m. Nuostatai). Skundų nagrinėjimą inspekcijoje aptariamų santykių atsiradimo metu reglamentavo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4 patvirtintas Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (toliau – ir 2007 m. Tvarkos aprašas). Šiuo metu galioja Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. 3V-35 patvirtintas Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos aprašas (toliau – ir 2009 m. Tvarkos aprašas).

Inspekcijos veikloje taikomas ir sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtintas Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas.

Inspekcijos atliekamas funkcijas dar reglamentuoja Vyriausybės 1996-10-07 nutarimu Nr. 1172 patvirtinti Valstybinio medicininio audito nuostatai. Šie nuostatai reikšmingi tuo, kad jų 4 p. nustatyti valstybinio medicininio audito tikslai, o 5 p. nustatytas audito turinys, 6 p. nustatyta, kada vykdomas valstybinis medicininis auditas – 6.3. p. numatyta, kad auditas vykdomas analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus (pareiškėjas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio nuostatas yra laikomas pacientu).

Inspekcijos 1998 m. Nuostatų 8.6. punkte buvo nustatyta, kad inspekcija nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus. 2007 m. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Vyriausybės 2006 05 25 nutarimo Nr. 463 nuostatomis. 2007 m. Tvarkos apraše (19. p.) nurodyti reikalavimai skundo turiniui; 19.5. punkte nurodytas reikalavimas, kad skunde būtų prašymas atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (toks prašymas pareiškėjo skunde buvo); 22. p. nustatyta, kad Inspekcija prašymus ir skundus priima ir juos nagrinėja pagal įgaliojimus, nustatytus Inspekcijos nuostatuose (reiškia, jeigu Inspekcija neįgaliota nagrinėti skundą, jis turi būti perduotas tam įgaliotai institucijai); 24. p. nustatyta, kad tuo atveju, kai Inspekcija neturi įgaliojimų nagrinėti skundą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia skundą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui; 25. p. nustatyta, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo įstaigai ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas išimtis (šiuo atveju skundas nebuvo persiųstas nagrinėti iš esmės Tilžės kabinetui); 41. p. nustatyta, kad sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų įforminami raštu, kuriame turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens keliamus klausimus ir nurodyta apskundimo tvarka (šiuo atveju nebuvo motyvuotai atsakyta į visus keliamus klausimus); 42. p. pasakyta, kad skundo nagrinėjimas baigiamas sprendimo priėmimu, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Šiuo atveju Inspekcija nepasinaudojo teise perduoti skundą kitai viešojo administravimo institucijai dėl to, kad neturi įgaliojimų spręsti tokį skundą, nepasinaudojo teise palikti skundą nenagrinėtą (31. p.), skundą nagrinėjo ir priėmė dėl jo sprendimą, kuris yra skundžiamas. Visų pirma, tirdama skundą inspekcija rinko medžiagą, kuri susijusi tik su pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimų tęsimu ir užbaigimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ Tilžės g. BPG kabinetas 2009-11-25 raštu atsakė inspekcijai į raštą, kad įstaigoje buvo atliktas vidaus medicininis auditas. Įstaigos rašte nurodoma, kad pareiškėjas gydėsi toje įstaigoje, kada jam buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai, dėl ko jie buvo užbaigiami, ir padaryta išvada, kad pareiškėją gydžiusi gydytoja Ž. K. nenusižengė sveikatos apsaugos ministro įsakymams V-533/A1 ir Nr. V—321 A1-125. Kokie tai konkrečiai įsakymai nustatyti galimybės nėra, tačiau galima daryti išvadą, kad vienas jų – tai sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymas Nr. V533/A1-189, kuriuo patvirtintos Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklės (Taisyklės). Inspekcija dar rinko medžiagą iš VRM Medicinos centro, gavo 2009-12-04 raštą Nr. 45R-2044 (b. l. 40). Skundžiamas teismui sprendimas ir buvo grindžiamas gauta iš kitų įstaigų medžiaga. Tačiau skundžiamas sprendimas yra iš esmės vien apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, nes jame vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V533/A1-189 patvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklėmis. Inspekcija daro išvadą, kad nedarbingumo pažymėjimų išdavimas, tęsimas ir užbaigimas atitiko Taisyklių reikalavimus. Kiek klausimas liečia inspekcijos kompetenciją, nurodyta, kad nors nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, pratęsimo ar užbaigimo procedūra nėra tiesiogiai susijusi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, tačiau inspekcija vertina, kad nedarbingumo pažymėjimo užbaigimas buvo pagrįstas. Sprendime nurodoma, kad inspekcija, įvertinusi neplaninio audito ir kitą gautą medžiagą, daro išvadą, kad Tilžės kabinete pareiškėjui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau apie tai, kokios sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, kaip jos buvo teikiamos, ar iš viso buvo teikiamos, skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, argumentų, nustatytų faktų ir teisės aktų, taip pat nenurodyta, kodėl VMAI atsisako atlikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kaip to prašo pareiškėjas skunde.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga, kuria rėmėsi inspekcija (iš Tilžės kabineto ir Medicinos centro) matyti, kad toje medžiagoje nėra nieko konkrečiai pasakyta apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir efektyvumą.

Minėta, kad pareiškėjo 2009-11-12 skunde yra pasakyta, kad gydytoja jam netinkamai suteikė gydymo paslaugas, atsisakė toliau gydyti, jis buvo nepasveikęs, todėl toliau gydėsi privačiai. Kas šiuo atveju svarbiausia, pareiškėjas skundu prašo atlikti jo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Dėl šio prašymo tenkinimo ar atmetimo turėjo būti priimtas sprendimas, bet šis reikalavimas visai neišspręstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad skundžiamas inspekcijos sprendimas dėl pareiškėjo 2009-11-12 skundo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Visų pirma, inspekcija skundžiamame sprendime nagrinėjo ir sprendė klausimą, kuris neįeina į inspekcijos kompetenciją. Inspekcijai nepavesta kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, tęsimo ir užbaigimo teisėtumo klausimų. Taisyklių 5 punkte pasakyta, kad šių Taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (gydytojai). Tai reiškia, kad skundžiamu VMAI sprendimu buvo sprendžiami klausimai, kurie neįeina į šios institucijos kompetenciją, todėl sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja minėtoms Taisyklėms bei pirmiau minėtiems teisės aktams, kurie apibrėžia inspekcijos kompetenciją ir netgi skundų nagrinėjimo tvarką, kadangi toks skundas turėjo būti pagal 2007 m. Tvarkos aprašą (24. punktas) per 5 darbo dienas persiųstas tinkamai viešojo administravimo įstaigai. Tos pačios nuostatos yra Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 23 str. ir Vyriausybės 2006 05 25 nutarimu Nr. 463 patvirtintame tvarkos apraše. VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Antra, daroma išvada, kad skundžiamu sprendimu neatsakyta į pareiškėjo skundo reikalavimą, kiek tai susiję su inspekcijos kompetencija – pareiškėjas prašė atlikti jo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, o skundo aprašomojoje-motyvacinėje dalyje nurodė, kad gydytoja atsisakė jį gydyti, nors jis dar nebuvo pasveikęs, kad gydytoja jam netinkamai suteikė gydymo paslaugas, nes atsisakė toliau gydyti, ką, pareiškėjo manymu, tik patvirtina nedarbingumo pažymėjimo užbaigimas. Pareiškėjas motyvuoja tai, kad jam gydymas nebuvo užbaigtas - nurodo, kad toliau buvo gydomas privačiai. Šių klausimų sprendimui visai nesvarbu, ar pareiškėjas gydėsi nedarbingumo pažymėjimo galiojimo metu ar jam pasibaigus. Gydymas gali būti tęsiamas ir be nedarbingumo pažymėjimo, tai nurodo ir pats atsakovas ir tai yra visiems žinoma aplinkybė. Į pareiškėjo pretenzijas, motyvaciją dėl gydymo paslaugų kokybės, į skundo reikalavimą atlikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, iš viso skundžiamame sprendime nieko neatsakyta. Todėl daroma išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes toje dalyje, kuri priklauso atsakovo kompetencijai, jokių objektyvių duomenų (faktų) nenustatyta, netaikytos teisės aktų normos, kurios reglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės vykdymą ar atsisakymą vykdyti, sprendime nėra suformuluotos pareiškėjui nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pastebėtina, kad pareiškėjui pateiktas sprendimas, kuris nepatvirtintas inspekcijos antspaudu (b. l. 6).

Tačiau daroma išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo skundas buvo perduotas nagrinėti Tilžės kabinetui. Tirdama skundą inspekcija galėjo pareikalauti informacijos iš Tilžės kabineto ir jos pareikalavo teisėtai (Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis). Sprendimą dėl skundo priėmė ne skundžiama sveikatos priežiūros įstaiga, bet inspekcija. Spręsdama skundą iš esmės inspekcija gali vadovautis kitų įstaigų suteikta informacija ir tame pažeidimo nėra.

Pareiškėjo reikalavimas, kad būtų atliktas jo skundo pakartotinis tyrimas, yra pagrįstas, nes skundas išnagrinėtas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl skirtingų viešojo administravimo subjektų įgalinimų bei nesilaikant inspekcijos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, konstatuojama, kad inspekcija pagal 2007 m. Tvarkos aprašo 31.3. punktą galėjo skundo nenagrinėti tuo pagrindu, kad skundas inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Iš pareiškėjo 2009-11-12 skundo matyti, kad jis apie tai, kad dar turėjo būti gydomas, sužinojo 2008-11-11, kai kreipėsi į Panevėžio miesto traumatologą, taip pat ir iki nurodytos datos, kai jo manymu nebuvo tinkamai gydomas. Inspekcija, iš naujo tirdama pareiškėjo skundą, turi teisę skundą spręsti bet kokiu tesės aktuose nustatytu būdu, bet apie tai pareiškėjui turi būti tinkamai pranešama.

Skundžiamas Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-11 sprendimas Nr. 4R-2220(D-413) panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu). Inspekcija įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8, 23 straipsnių reikalavimų, t. y. inspekcija skundo dalį dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, tęsimo, užbaigimo privalo perduoti nagrinėti kompetentingai tai daryti institucijai. Inspekcija privalo išnagrinėti pati skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlikti jo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir šiuo klausimu pateikti pareiškėjui pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pareiškėjo reikalavimas, kad inspekcija pati atliktų pareiškėjo skundo pakartotinį tyrimą, nepersiunčiant jo tirti VšĮ Tilžės g. BPG kabinetui, dalyje: „nepersiunčiant jo tirti į VšĮ „Tilžės gatvės BPG kabinetas“ laikoma tik motyvacine pareiškėjo teismui paduoto skundo dalimi, todėl dėl šio reikalavimo teismas pasisako tik sprendimo motyvuose ir dėl jo nepriima sprendimo, kokį numato ABTĮ 88 straipsnis. Pareiškėjo nurodytas reikalavimas atlikti skundo tyrimą laikomas reikalavimu dėl skundo nagrinėjimo iš naujo, kaip jis suprantamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje bei kitose Viešojo administravimo įstatymo normose bei kituose teisės aktuose (paminėti pirmiau), kuriuose reglamentuojamas piliečių skundų nagrinėjimas viešojo administravimo institucijose, tame tarpe ir inspekcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str., 89 str. 1 d., ir 127 str.,

nusprendė:

panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009-12-11 sprendimą Nr. 4R-2220(D-413) ir perduoti A. G. 2009-11-12 skundą (Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie SAM gautas 2009-11-12, registracijos numeris 3R-2760), Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.