- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2528-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00253-2010-1
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi J. K. skundo nepatenkino ir Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam paskirta 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) litų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda J. K. paskirta už tai, kad jis 2010 m. gegužės 28 d., 15 val. 20 min., patikrinimo metu ties posūkiu į Velžį, vykdamas maršrutu „Mikėnai – Panevėžys“, vežė du keleivius, kuriems bilietai nebuvo išduoti bei atsisakė pateikti kontrolinį lapą bei už tai, kad jis 2010 m. liepos 13 d., 13 val. 37 min., patikrinimo metu Katinų kaimo stotelėje, vykdamas maršrutu „Panevėžys – Ramygala“, vežė vieną keleivį, kuriam buvo išduotas bilietas su 50 procentų lengvata, tačiau šis keleivis dokumento, įrodančio jo teisę į bilietą su lengvata, kontrolieriams nepateikė, o vairuotojas taip pat atsisakė pateikti kontrolinį lapą. Nurodė, jog J. K. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad keleivis jam parodė pažymėjimą, kuris suteikė teisę važiuoti už pusę kainos, o kontrolės metu, tas pilietis savo pažymėjimo neberado, tačiau surado šį pažymėjimą vėliau ir jam jį prie liudytojų parodė, bei papildydamas, kad gegužės mėnesį tuo maršrutu vežė mokinius ir patikrinimo metu du moksleiviai nerado savo pažymėjimų, tačiau įlipdami į autobusą jam rodė, o jis dirba savo nuosavu automobiliu, todėl jokių kelionės lapų nepildo. Konstatavo, jog J. K. kaltė buvo įrodyta iš dalies jo paties prisipažinimu, patikrinimo aktais bei jo atžvilgiu surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolais. Pažymėjo, jog J. K. pateiktų protokolų kopijos neatitinka jų originalų, kurie yra administracinėje byloje, o jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis po protokolų surašymų, gavęs juos, pats paėmė ant jų asmenų paaiškinimus, kurie patvirtina jo teiginius, kad jis tinkamai atliko savo pareigas, t. y. jam moksleiviai rodė pažymėjimus ir keleivis rodė invalidumo pažymėjimą, tačiau jis apklausti liudytojais šių asmenų neprašė nei skundu, nei teismo posėdžio metu bei jų nenurodė ir nagrinėjant jo administracinę bylą 2010 m. rugpjūčio 19 d., nors pats bylos nagrinėjime dalyvavo, todėl teismas tai įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pridūrė, jog J. K. prie skundo pateiktas A. R. invalidumo pažymėjimas neturi įrodomosios galios, nes patikrinimo metu nebuvo nustatyta konkreti asmens, kuris važiavo su 50 procentų nuolaida, tapatybė. Teismas taip pat kritiškai įvertino J. K. teiginį, kad jis jokio kontrolinio lapo ar važtaraščio neturi, nes dirba su savu automobiliu, nes iš jo atžvilgiu surašytų administracinių protokolų matyti, kad jis dirba vienoje bendrovėje, kurios savininkas yra kitas asmuo, vairuotoju-konduktoriumi, todėl jam išvykstant į reisą kelionės lapas ar kontrolinis talonas privalo būti išduotas. Konstatavo, jog Institucija, skirdama nuobaudą, iš esmės laikėsi ATPK 20, 30 ir 30² straipsnių nuostatų ir atsižvelgė į J. K. asmenybę, teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir reikšmingumą.
II.
J. K., nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24 – 25), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog į teismo posėdį jis buvo atsivedęs liudytoją V. B., kuri 2010 m. liepos 13 d. vyko maršrutu „Panevėžys – Ramygala“, tačiau jos neapklausė ir kitais liudytojų parodymais teismas nesivadovavo, nors keleivis A. R. pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kurio kontrolės patikrinimo metu nerado. Priduria, jog 2010 m. gegužės 28 d. jis maršrutu „Mikėnai – Panevėžys“ vežė mokinius, kurie kontrolės metu nerado pažymėjimų, tačiau vėliau su jais važiavę keleiviai patvirtino, jog mokiniai pažymėjimų neparodė, nes nežinojo, kas per žmogus šių pažymėjimų prašo, t. y. kontrolierė neprisistatė, buvo be pažymėjimo. Mano, jog teismas, nagrinėdamas jo skundą neatsižvelgė į tai, kad jis nubaustas neteisėtai, kadangi dviejuose jo atžvilgiu surašytuose protokoluose jis yra nubaustas pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį, o Institucijos Nutarime – pagal ATPK 142 straipsnio 7 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 142 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už keleivių vežimą be bilieto vietinio maršruto maršrutiniuose taksi ir kelionės dokumentų nepateikimą, kai tokius veiksmus padaro asmuo, baustas administracine nuobauda už analogiškus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad byloje esantys 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. liepos 29 d. J. K. atžvilgiu surašyti protokolai Nr. 29 ir Nr. 30, 2010 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktas Nr. 26 ir 2010 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. 33, G. N. ir M. N. 2010 m. gegužės 28 d. duoti rašytiniai paaiškinimai, kuriais jos patvirtina, kad vairuotojas joms sumokėjus pinigus bilieto nepadavė, kontrolierės S. Z. 2010 m. gegužės 29 d. tarnybinis pranešimas bei kita bylos medžiaga neginčijamai įrodo, jog J. K. pakartotinai vežė keleivius be bilieto ir prašomas nepateikė kelionės lapo. Tokių aplinkybių pakanka konstatuoti ATPK 142 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.
Pažymėtina, jog J. K. dėstomas pažeidimo aplinkybes – tai, kad tiek vienu, tiek kitu nagrinėjamu atveju jo vežami keleiviai dokumentus, suteikiančius teisę važiuoti įsigijus bilietą su 50 procentų nuolaida, jam parodė, tik nesugebėjo jų pateikti kontrolės metu – teisėjų kolegija vertina kritiškai – kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės taktiką. Pasakytina, jog iš byloje esančių jo atžvilgiu surašytų protokolų originalų matyti, jog jokių jo keliamą įvykių versiją patvirtinti galinčių liudytojų jis juose nenurodė ir paaiškinimai iš liudytojų paimti nebuvo, o jo teismui pateiktose protokolų kopijose šių liudytojų paaiškinimai jau buvo įrašyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios J. K. pateiktos nuo protokolų originalų besiskiriančios jų kopijos teismo nesaisto, juo labiau, kad jis šių liudytojų nenurodė bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, bei, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, neteikė, be abstraktaus paminėjimo, kad liudytoja V. B. yra kartu su juo atėjusi į teismo posėdį, jokių prašymų šiuos liudytojus apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nors turėjo visas galimybes tą padaryti. Spręstina, kad byloje užteko objektyvių įrodymų, pagrindžiančių J. K. kaltę.
Pridurtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog J. K. teismui pateiktas A. R. neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 8) neturi įrodomosios galios, nes patikrinimo metu nebuvo nustatyta konkreti asmens tapatybė, kuris važiavo su 50 procentų nuolaida. Pasakytina ir tai, jog prielaidų teigti, kad J. K. buvo inkriminuotas netinkamas straipsnis šioje byloje nėra, nes ATPK 142 straipsnio 7 dalies dispozicija apima baustinų veiksmų pakartotinumą, todėl tai, kad protokoluose jam buvo inkriminuotas ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymas, paaiškintina tuo, kad pažeidimų pakartotinumo elementas iki to laiko jo atžvilgiu dar nebuvo konstatuotas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.