Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. pareiškimą suinteresuoti asmenys G. M., A. L. dėl termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. K. priklauso ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, ¼ dalis pastato – malkinės, ¼ dalis pastato – malkinės, ¼ dalis kitų statinių, esančių adresu(duomenys neskelbtini) Įregistravimo pagrindu nurodyta (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-1037.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp Č. M. ir A. K. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią A. K., atstovaujama A. L., Č. M. dovanojo jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį rastinio gyvenamojo namo su mansarda, su tai daliai priklausančia dalimi kiemo įrenginių, ¼ dalį lentinio ūkinio pastato, ¼ dalį lentinės malkinės, ¼ dalį lentinės malkinės ir ¼ dalį lentinio ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) .

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 1996-05-20 dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 281 straipsnį dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento. Pažymėtina, kad minėto Kodekso 255 straipsnis numatė trijų mėnesių terminą sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dovanojimo sutartis sudaryta 1996-05-20, todėl pagal 1964 m. CK nuostatas ji atitinkamoje turto registravimo įstaigoje turėjo būti įregistruota iki 1996-08-20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (2000-07-18 Nr. VIII-1864).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,,Maturė“ v. ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. D. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003, ir kt.). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, jog jis nesuprato, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis per 3 mėnesius privalo būti įregistruota tuometiniame valstybiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, kad neįregistruota sutartis negalioja. Pažymėjo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo sąskaitos už komunalinius patarnavimus (pvz. elektrą) ir kt. buvo gaunamos pareiškėjo vardu, todėl jam nekilo abejonių dėl dovanoto turto teisinės registracijos. Be to, nurodė, kad jis pats ir jo sutuoktinė nėra teisiškai išprusę, galvojo, kad nuėjimas pas notarą ir turto dovanojimo dokumentų pasirašymas suteikia jam visas nekilnojamojo turto savininko teises.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma apie tai, kad įstatymas numato reikalavimą įregistruoti tam tikrus sandorius, nes toks reikalavimas nurodytas pačioje sutartyje. Vis dėlto, vertinant pareiškėjo prašymo pagrįstumą, svarbu pažymėti, jog pareiškėjas galėjo nesuvokti jo teisinės reikšmės. Jis galėjo pagrįstai manyti, jog nuosavybės teisei atsirasti pakanka notarinės sutarties formos, juolab, kad pareiškėjo duomenys jau atsispindėjo ir patarnavimų sąskaitose. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjas, kuris pažymėjo, kad nesuprato, jog dovanojimo sutartį jis privalo įregistruoti, bei suinteresuotas asmuo G. M., kuri paaiškino, kad visą tą laiką turto nesiruošė niekam perleisti, parduoti, dovanoti; namų knygos visus tuos metus nevartė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas suprato įstatyme numatytą reikalavimą įregistruoti(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir šio reikalavimo teisines pasekmes, todėl teismas vertina, jog pareiškėjo nurodytos termino sandoriui įregistruoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą įregistruoti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį bei kad šio terminas atnaujinimas nepažeidžia kieno nors teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjo pareiškimas atnaujinti terminą dovanojimo sutarčiai įregistruoti tenkintinas (CPK 78 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti Valstybės įmonės „Registrų centro“ Tauragės filiale dovanojimo sutarčiai, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytai tarp A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirusi (duomenys neskelbtini) , ir Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini) .

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.