Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-401-1140/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e1-401-1140/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06409-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-401-1140/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06409-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. kovo 1 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), suėmė už kaklo savo broliui S. R., jį laikė, spaudė ir sudavė vieną kartą kumščiu į kairį šoną, ir tokiais savo veiksmais sukėlė S. R. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad atliko įtarime nurodytus veiksmus. Įvykio dieną jis buvo piktas ant brolio, todėl taip ir pasielgė. Jis suėmė broliui S. R. su savo rankos vidine dalimi už kaklo, taip apkabindamas, ir sudavė kitos rankos kumščiu į šoną, nes brolis buvo arti jo. Dėl savo elgesio gailisi, su broliu susitaikė, jis brolio atsiprašė. Tą dieną jis buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs (b. l. 79-82, 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. R. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), gyvena su mama. Savaitgaliais į namus grįžta brolis V. R., kartais atvažiuoja tėtis P. R.. 2021 m. kovo 1 d., apie 19.50 val., į namus atvažiavo brolis V. R. su tėčiu. V. R. buvo neblaivus, tėtis buvo blaivus. Jis tuo metu buvo pirtyje. Jam išėjus iš pirties į lauką, brolis iš karto žodžiu pradėjo konfliktuoti, sakyti, kad jis čia nebegyvens, kad atlaisvintų garažą. V. R. kaire ranka apglėbė jam kaklą ir laikė. Jam, bandant išsilaisvinti, brolis vieną kartą kitos rankos kumščio trenkė jam į kairį šoną. Smūgiuojant į šoną ir laikant apglėbus kaklą jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo kaklą ir kairį šoną, dėl ko 2021 m. kovo 2 d. jis lankėsi pas šeimos gydytoją. Sužalojimai nebuvo padaryti, pas medicinos ekspertus jis nevažiavo. Konflikto metu juos išskyrė tėtis. Po konflikto tėtis su broliu išvažiavo į Mažeikius, kur gyvena. Civilinio ieškinio jis nereiškia (b. l. 15-16, 20, 37-39).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. parodė, kad 2021 m. kovo 1 d. jis su sūnumi V. R. atvyko pas jo vaikų mamą I. P. bei kitą savo sūnų S. R.. Tarp jo sūnų lauke, prie pirties, įvyko konfliktas. Kai jis atėjo prie sūnų, pamatė tik tiek, kad V. R. ir S. R. buvo susikibę, bet jis nematė, ar kam nors buvo suduoti smūgiai, abu tik garsiai rėkė, o jis atėjo sūnų išskirti. Jis mano, kad atėjo jau po sūnų konflikto. Kad nekiltų dar didesnių konfliktų ir nebūtų tolimesnių veiksmų, jis nusivedė V. R. į mašiną ir jie abu išvyko į Mažeikius, kur gyvena. Kas buvo tarp jo sūnų prieš jam prieinant, jis nematė. Jo sūnūs vienas kitam nenusileidžia, santykių neišsiaiškina, todėl ir kyla tarp jų konfliktai, kurių priežasties jis nesupranta. Įvykio dieną V. R. vairavo automobilį, todėl alkoholio nebuvo vartojęs ( b. l. 42-43).

2021 m. kovo 1 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (foto lentele Nr. 1) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esantis kiemas, taip pat pareiškėjo S. R. pareiškimas dėl jam sukelto fizinio skausmo ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės (b. l. 15-23).

Iš 2021 m. kovo 2 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme V. R., gim. 1997 m. vasario 23 d., sumušė blaivų brolį S. R., gim. 2001 m. sausio 16 d., t. y. laikė S. R. apglėbęs kaire ranka kaklą, S. R. bandant išsilaisvinti, V. R. vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairį šoną, Nuo smūgio į šoną ir laikymo apglėbus kaklą S. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis į gydymo įstaigas nesikreipė. Informuotas specializuotos pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 17-20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. V. R. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį S. R. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir V. R. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 92-95).

Nukentėjusiajam S. R. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 96-97).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. V. R. neteistas (b. l. 50-52), administracine tvarka baustas (b. l. 62-64), dirbantis (b. l. 65). V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) parenkant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), bei įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad V. R. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

V. R.

2021 m. kovo 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 83-85).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2021 m. kovo 15 d. nutarimu V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti V. R., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. R., kad nuteistasis:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė