Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

gynėjams advokatams Rasai Kučinskaitei, Ignatijui Šuškevičiui, Julijai Asovskajai, Kazimierui Baranauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. (L. K. ) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d.; 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

B. S. (B. S. ) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 gegužės 12 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 26 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 10 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d.(psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 29 d.), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. (A. T. ) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. gegužės 12 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25str. 2 d. ir 260 str. 2 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 26 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d. (psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 10 d.), pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d.(psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas ir perdavimas 2005 m. birželio 29 d.), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. , B. S. ir A. T. perduoti teismui kaltinant už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo, gabeno, laikė bei pardavė psichotropines medžiagas, būtent:

L. K. , veikdamas kartu bendrininkų grupėje su B. S. , turėdamas tikslą parduoti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš B. S. įgijo 19,704 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,870 g (29,79 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas iki savo namų, adresu (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. gruodžio 12 d. apie 22 val. už 320 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „V“, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. S. , turėdamas tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos –metamfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš B. S. įgijo 57,827 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 15,404 g (27 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai gabeno šias medžiagas iki savo namų, adresu (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. gegužės 26 d. apie 21 val. už 780 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjams „V“ ir „R”, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

B. S. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. K. ir A. T. , turėdamas tikslą parduoti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš A. T. įgijo 19,704 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,870 g (29,79 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas iki (duomenys neskelbiami), kur jas perdavė L. K. , o pastarasis 2005 m. gegužės 12 d. apie 22 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbiami) už 300 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „V”, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje jis kartu su L. K. ir A. T. , turėdamas tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš A. T. įgijo 57,827 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 15,404 g (27 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai gabeno šias medžiagas iki L. K. namų, adresu (duomenys neskelbiami), kur šias medžiagas perdavė L. K. , o pastarasis savo namuose, adresu (duomenys neskelbiami) 2005 m. gegužės 26 d. apie 21 val. už 720 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjams „V“ ir „R“, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje jis kartu su A. T. , turėdamas tikslą parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš A. T. įgijo 298,908 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 8,929 g (18,3 %) ir 47,211 g (18,9 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas (duomenys neskelbiami) gatvėmis iki (duomenys neskelbiami) - (duomenys neskelbiami) gatvių sankryžos (duomenys neskelbiami) m., kur 2005 m. birželio 10 d. apie 13 val. 30 min. už 3150 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „V“, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininku grupėje jis kartu su A.T., turėdamas tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos-amfetamino, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš A. T. įgijo 99,684 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 37,880 g (38 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai gabeno šias medžiagas (duomenys neskelbiami) m. gatvėmis iki (duomenys neskelbiami) žiedo (duomenys neskelbiami) r., kur 2005 m. birželio 29 d. apie 13 val. 30 min. už 1000 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „V“, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

A. T. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. S. , turėdamas tikslą parduoti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 19,704 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,870 g (29,79%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas iki benzino kolonėlės „U“ (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. gegužės 12 d. už 180 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė B. S. ;

Tęsdamas savo nusikalstamą veika, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. S. , turėdamas tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 57,827 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 15,404 g (27 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas iki benzino kolonėlės „U“, (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. gegužės 26 d. už 600 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė B. S. ;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. S. , turėdamas tikslą parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 298,908 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 8,929 g (18,3 %) ir 47,277 g (18,9 %) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas Vilniaus m. gatvėmis iki benzino kolonėlės „U“ (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. birželio 10 d. už 2600 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė B. S. ;

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. S. , turėdamas tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetammo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 99,684 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 37,880 g (38 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai gabeno šias psichotropines medžiagas (duomenys neskelbiami) m. gatvėmis iki benzino kolonėlės „U” (duomenys neskelbiami), kur 2005 m. birželio 29 d. už 900 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė B. S. .

Pirmosios instancijos teismas L. K. , B. S. ir A. T. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad byloje surinkta medžiaga neleidžia teigti, jog iki 2005m. gegužės 12 d. minėti asmenys būtų neteisėtai įgiję, laikę, gabenę ar platinę psichotropines medžiagas. Pagrindiniai teismo argumentai yra tai, kad visais kaltinamiesiems inkriminuotų veikų atvejais psichotropinių medžiagų pirkimą inicijuodavo įslaptintas liudytojas „V“, prašydamas parūpinti arba parduoti jam atitinkamą kiekį narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė dviem pagrindiniais argumentais – pirmas, dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio abstraktumo ir pagrįstos informacijos dėl jo taikymo nebuvimo; antra, nustačius, jog kaltinamieji buvo provokuojami daryti nusikalstamas veikas. Taip pat nuosprendyje pažymėta, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. T. kaltę, nėra.

L. K. pripažinti kaltu: 2005 m. gegužės 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., ir nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. gegužės 26 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo.

B. S. pripažinti kaltu: 2005 m. gegužės 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., ir nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. gegužės 26 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. birželio 10 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteisti penkerių metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. birželio 29 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 1 p., nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – septynerius metus laisvės atėmimo.

A. T. pripažinti kaltu: 2005 m. gegužės 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., ir nuteisti penkerių metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. gegužės 26 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., ir nuteisti devynerių metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. birželio 10 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., ir nuteisti dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme; 2005 m. birželio 29 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos 25 str.2 d. ir 260 str. 2 d., ir nuteisti devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – keturiolika metų laisvės atėmimo.

Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teikime sankcionuoti nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį (toliau NVIEM) yra nurodytas siekiamas tikslas (nustatyti ir užfiksuoti L. K. vykdomas nusikalstamas veikas, nustatyti bendrininkus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi į įstatymo saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės saugumą ir atsižvelgiant į tai, kad kitais būdais neįmanoma tai padaryti), kuris yra pakankamas NVIEM taikymui. Sankcionuojant NVIEM buvo aiškiai įvardintos imitacijos metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos pagal Lietuvos Respublikos BK numatytų veikų požymius. Priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, NVIEM dalyviams buvo suteikta teisė imituoti psichotropinių medžiagų pirkimą. Tai, kad operatyvinių veiksmų plano nepatvirtino Generalinis prokuroras, nėra NVIEM tvarkos pažeidimas, nes galiojantys įstatymai to nenumato. Prokuroras nurodo, kad NVIEM modelis buvo sankcionuotas tam įgalioto pareigūno, teikimuose nurodyti visi reikalingi duomenys apie modelio būtinumą, asmenis, kuriems modelis bus taikomas, modelio metu atliekamų veiksmų ribos pagal Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos ATPK numatytų veikų požymius, apie asmenis, kurie modelį atliks, trukmė, rezultatas. Prokuroro teigimu, NVIEM realizavimo metu surinkti duomenys laikytini kaip gauti teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka.

Prokuroras nurodo, kad teismo išvadose nemotyvuotai pirmenybė teikiama Lietuvos Respublikos BPK, nors NVIEM realizavimo metu taip pat galiojo ir Operatyvinės veiklos įstatymas, tai yra abu įstatymai galiojo pilna apimtimi, buvo taikomi operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu.

Prokuroro teigimu, teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje be pagrindo taip pat yra sutapatinama operatyvinė veikla ir ikiteisminis tyrimas. Nuosprendyje nurodoma, kad narkotinių medžiagų įgijimo atveju nebuvo apžiūrėti pinigai ir psichotropinės medžiagos, kaip daiktiniai įrodymai, tačiau po kurio laiko šios medžiagos nusiųstos ekspertiniam tyrimui. Prokuroras nurodo, kad operatyvinės veiklos metu surinkti daiktiniai įrodymai pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles nėra ir negali būti apžiūrėti. Operatyvinės veiklos įstatymas suteikia teisę operatyvinio tyrimo metu gauti specialisto išvadą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles daiktai, kuriuos reikia tirti (psichotropinės medžiagos) apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje, pinigų kupiūrų identifikavimas neturi reikšmės, svarbiausia yra nustatyti sumą ir tai, kad L. K. ir B. S. patys pripažino pinigus paėmę, patvirtino gautas sumas.

Prokuroras teigia, kad išdėstytos teismo išvados neatitinka ir bylos aplinkybių. Įslaptinto liudytojo Nr.14-058 parodymai teismo nuosprendyje neteisingai interpretuojami. Nurodoma, kad nebuvo duomenų apie L. K. nusikalstamą veiklą, tačiau teikime sankcionuoti NVIEM nurodyta, kad modelio taikymo pagrindas yra tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės ir pirminė patikrinta operatyvinė informacija. Nuosprendyje teigiama, kad įslaptintų liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo bandoma pašalinti prieštaravimų, liudytojai teismo posėdyje apklausti nebuvo.

Prokuroras pažymi, kad sprendžiant išteisinamųjų kaltumo klausimą, neturi reikšmės tai, jog po paskutinio narkotinių medžiagų įgijimo 2005 m. birželio 29 d., nebuvo sulaikytas nei vienas įtariamasis, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami du mėnesius ir tik 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarta pradėti nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą. Tokios aplinkybės kolegijai sukėlė abejonių, kaip rašoma nuosprendyje, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų neaiškumams pašalinti, nors teismas turėjo ir privalėjo išsiaiškinti kilusiais abejones.

Prokuroras nurodo, kad teismo išvada, jog L. K. , B. S. , A. T. buvo provokuojami vykdyti nusikaltimus, yra neteisinga, nes teismas neapklausė NVIEM dalyvių ir neišsiaiškino aplinkybių. Prokuroro teigimu, išteisinti asmenys nebuvo provokuojami daryti nusikaltimus, o su A. T. NVIEM dalyviai apskritai nebendravo. Pažymi, kad minėti asmenys turėjo teisę pasirinkti elgesio variantą – įgyti ir parduoti psichotropines medžiagas NVIEM dalyviams arba ne. Teismo teiginys, kad provokacijos pagrindas buvo nuolatiniai NVIEM dalyvių skambučiai L. K. ir B. S. , neatitinka tikrovės, nes iš minėtų pokalbių matyti, jog buvo planuojama ir ateityje aprūpinti NVIEM dalyvius psichotropinėmis medžiagomis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su kai kuriais prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, tačiau, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pasitvirtino pirmosios instancijos teismo padaryta pagrindinė išvada – nėra paneigta išteisintųjų L. K. ir B. S. versija, jog jiems inkriminuota nusikalstama veika buvo išprovokuota NVIEM dalyvių, o neginčijamų įrodymų, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje nėra surinkta.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė dviem pagrindiniais argumentais – pirmas, dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio abstraktumo ir pagrįstos informacijos dėl jo taikymo nebuvimo; antra, nustačius, jog kaltinamieji buvo provokuojami daryti nusikalstamas veikas. Taip pat nuosprendyje pažymėta, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. T. kaltę, nėra.

Šioje byloje pagrindiniai įrodymai buvo surinkti atliekant operatyvinį tyrimą, vykdant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta: įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys: ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nėra teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai gali būti leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamus veiksmus. Nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų atlikimą numato tiek baudžiamojo proceso, tiek operatyvinės veiklos įstatymai – Lietuvos Respublikos BPK 158, 159 straipsniai, Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnis. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad baudžiamojo proceso nuostatos taikomos sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą ir jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, o operatyvinės veiklos metu privalo būti taikomos Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos. Tačiau tam, kad faktiniai duomenys, surinkti atliekant operatyvinę veiklą, būtų leistini įrodymai baudžiamajame procese, tie duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, tai yra tie duomenys įstatymo nustatyta tvarka turi būti išslaptinti ir juos privaloma patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad sprendžiant išteisintųjų kaltumo klausimą, esminės reikšmės neturi tai, kad po paskutinio narkotinių medžiagų įgijimo 2005 m. birželio 19 d. nebuvo sulaikytas nei vienas įtariamasis, jokie veiksmai byloje nebuvo atliekami du mėnesius, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2005 m. rugpjūčio 22 d., pas įtariamuosius kratos buvo atliktos pradėjus ikiteisminį tyrimą, bylai reikšmingų duomenų nebuvo aptikta. Nėra esminiai pažeidimai ir tai, kad nei vienu narkotinių medžiagų įgijimo atveju pirkimui skirti pinigai nebuvo apžiūrėti, jokių konkretesnių duomenų apie pinigines kupiūras byloje nėra, tarnybiniuose pranešimuose nurodomas tik įslaptintiems liudytojams perduotos pinigų sumos, pinigai pas išteisintuosius nebuvo išimti, psichotropinės medžiagos po jų įgijimo nebuvo apžiūrėtos kaip daiktiniai įrodymai, o po kurio laiko siunčiamos ekspertiniam tyrimui. Šios aplinkybės būtų svarbios įrodinėjant patį psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, pardavimo faktą, tačiau nei B. S. , nei L. K. neginčija šių faktų. Jie prisipažįsta įgiję, gabenę ir pardavę NVIEM dalyviams psichotropines medžiagas, be jų prisipažinimo šios aplinkybės neginčytinai įrodytos ir kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų, kuriems buvo taikomas anonimiškumas, parodymais, specialisto išvadomis, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais. Esminis dalykas, kurį būtina nustatyti, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, - ar išteisintieji asmenys nebuvo išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriais. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Nagrinėjamoje byloje galimos provokacijos problema kyla dėl nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio taikymo. Nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis yra BPK ir Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas. Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negali būti provokuojama daryti nusikalstamą veiką. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.“ Jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, žmogaus teisės yra pažeidžiamos nepriklausomai nuo to, kokios teisės normos tuo metu numato galimybę taikyti modelį. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kam tenka pareiga tikrinti, ar atliekant modelį nebuvo provokuojama: „Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas.<...> Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas modelis, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą, – baudžiamojoje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjantis teismas.“ Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas suponuoja teismų pareigą atliekant įrodymų tyrimą pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teisme ex officio tikrinti, kad taikant modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką. Tikrinimas turi būti atliekamas laikantis proceso teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Būtinybė laikytis šių principų kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tai akivaizdžiai išreikšta 2003 m. liepos 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę (sprendimo santrauka lietuvių kalba skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 20). ŠisEuropos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas priimtas nagrinėjant skundus, kuriuose buvo nurodoma, jog pareiškėjai buvo išprovokuoti daryti nusikalstamas veikas, o nacionaliniai teismai paneigdami išprovokavimo versiją rėmėsi kaltinimo pateikiamais įrodymais, su kuriais negalėjo susipažinti gynyba. Taigi pagal spręstus klausimus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę yra itin glaudžiai susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas šiame Europos žmogaus teisių teismo sprendime konstatuotas, nes gynybai nebuvo leidžiama susipažinti su įrodymais apie svarbius faktus, kuriais kaltinimas neigė išprovokavimo versiją. Tokiu atveju, gynyba neturėjo galimybės pateikti visų argumentų dėl provokacijos versijos. Šiame sprendime taip pat nurodyta, jog tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį.

Analizuojant nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio ir provokacijos santykį būtina nustatyti, ar išteisintieji darė nusikalstamą veiką dar iki NVIEM dalyvių kontaktų su jais užmezgimo, ar nusikalstamas sumanymas jiems kilo tik po NVIEM dalyvių pasiūlymo pirkti psichotropines medžiagas. Tam, kad paneigti išteisintųjų L. K. ir B. S. versiją apie tai, jog padaryti nusikalstamą veiką jie buvo išprovokuoti NVIEM dalyvių, pagal pareikštų kaltinimų pobūdį ir esmę būtina įrodyti, kad išteisintieji darė tęstinį nusikaltimą, kuris jau buvo prasidėjęs iki NVIEM pradžios. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK Specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Taigi byloje būtina įrodyti, kad L. K. ir B. S. įgijo, gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas dar iki 2005 m. gegužės 4 d. NVIEM sankcionavimo, o nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modeliu buvo tik prisijungta prie jau daromos nusikalstamo veikos. Jau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra pabrėžta, kad valstybės specialiosios tarnybos negali kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti.

Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, patikrino ex officio, ar taikant nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką. Buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti išteisintieji ir liudytojai, tame tarpe ir tie, kuries taikomas anonimiškumas, ištirti byloje buvę ir naujai pateikti dokumentai. Liudytojas Nr. 13-05 (R) ir 14-05 (V) parodė, kad juos apie asmenį, prekiaujantį narkotikais (L. K. ) informavo policijos pareigūnas, pavedęs jiems atlikti užduotį, tas pareigūnas davė ir L. K. telefono numerį. Tiek L. K. , tiek B. S. skambindavo pats V, išteisintieji liudytojams neskambino. Liudytojai parodė, kad nei L. K. , nei B. S. jie neįkalbinėjo, nedarė psichologinio spaudimo, nevertė parduoti narkotinių medžiagų. Liudytoja I. A. , dirbanti tyrėja (duomenys neskelbiami) rajono policijos komisariate, parodė, kad turėjo operatyvinę informaciją apie tai, jog L. K. platina narkotines medžiagas (duomenys neskelbiami), tačiau negalėjo atskleisti tokios informacijos šaltinių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. T. ir B. S. yra nuteisti už nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, padarymą, tačiau tos nusikalstamos veikos padarytos jau po 2005 m. gegužės 4 d., tai yra po NVIEM sankcionavimo šioje byloje. Jokių kitų faktinių duomenų apie galimą L. K. , B. S. ir A. T. nusikalstamą veiką iki 2005 m. gegužės 4 d. byloje nėra. Prokuroro prašymu apeliacinės instancijos teismo kolegija 2006 m. balandžio 21 d. priėmė nutartį kreiptis į operatyvinės veiklos subjektą, prašant išslaptinti operatyvinę informaciją, kurios pagrindu buvo sankcionuotas šioje byloje NVIEM, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas tokią informaciją išslaptinti atsisakė, motyvuojant tuo, kad išslaptinus operatyvinio tyrimo medžiagą, grėstų pavojus operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių sveikatai ir gyvybei. Operatyvinė informacija apie nusikalstamą veiką pati savaime nėra įrodymas baudžiamojo proceso prasme. Tai yra tik pagrindas rinkti įrodymus ir juos fiksuoti Operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais. Kaip yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams, nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymas be NVIEM numato ir kitas operatyvinio tyrimo veiksmus ir metodus (Operatyvinės veikos įstatymo 10-13 straipsniai), kurie neturi provokacinio pobūdžio. Kolegijos nuomone, prieš taikant NVIEM, pradinė operatyvinė informacija turėtų būti tikrinama kitais operatyviais veiksmais ir metodais, tokiais, kurie neturi provokacinio pobūdžio ir kurių metu surinktą informaciją išslaptinus ir pateikus į baudžiamąją bylą Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, nekiltų grėsmės operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių sveikatai ar gyvybei – techninių priemonių naudojimas specialiąja tvarka, informacijos gavimas iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų tiekėjų, slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jų apžiūra, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimas tirti neskelbiant apie jų paėmimą, slaptas asmens ar objekto sekimas ir kt. Šių veiksmų atlikimo metu užfiksuota neabejotina informacija apie asmens ar asmenų pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką leistų taikyti šių asmenų atžvilgiu NVIEM, nesukeliant abejonių dėl provokavimo galimybės. Asmens tyčia daryti nusikaltimą turi kilti be valstybės institucijų įsikišimo ir tai turi būti užfiksuota baudžiamojo proceso ar operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais būdais ir metodais, kuriais gautą informaciją būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis). Tokiu atveju būtų neabejotinai teisėtas pagrindas taikyti nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį.

Šioje byloje, išskyrus nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio metu užfiksuotus narkotinių medžiagų pardavimus, nėra nustatyta nei vieno atvejo – nei iki NVIEM sankcionavimo, nei vėliau, kad išteisintieji būtų įgiję, gabenę, pardavę narkotines medžiagas. Faktinių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, paneigiančių išteisintųjų L. K. ir B. S. versiją apie nusikalstamos veikos provokavimą, byloje nėra surinkta. Nėra nustatyta, kad NVIEM dalyviai liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, 05-14 (V) ir 05-13 (R) būtų spaudę, vertę L. K. ir B. S. parduoti narkotines medžiagas, naudoję prieš juos fizinę ar psichologinę prievartą, grasinę ir kitais panašiais veiksmais apriboję išteisintųjų elgesio pasirinkimo laisvę, tačiau provokavimo daryti nusikalstamą veiką negalima suprasti taip supaprastintai. Kolegijos nuomone, jei Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais patikrintų neabejotinų duomenų apie tai, kad asmenys, kurių atžvilgiu taikomas NVIEM, dar iki modelio taikymo pradžios buvo pradėję daryti nusikalstamą veiką, jei šie asmenys nusikalstamos veikos nebūtų padarę be valstybės institucijų įsikišimo ir parodytos iniciatyvos, yra pakankamas pagrindas NVIEM dalyvių elgesį vertinti kaip nusikalstamos veikos provokavimą.

Nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio dalyviai, liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, 05-14 (V) ir 05-13 (R) patys betarpiškai su išteisintuoju A. T. nebendravo. Tačiau nuostata apie galimą nusikalstamos veikos provokavimą taikytina ne tik L. K. ir B. S. , bet ir A. T. atžvilgiu. Nusikalstamos veikos provokavimas galimas ne tik nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio dalyviams betarpiškai bendraujant su provokuojamu asmeniu, bet ir šį asmenį nusikalstamai veikai išprovokuojant per tarpininkus (šiuo atveju – B. S. ), jei nėra įrodyta, kad toks asmuo nusikalstama veika užsiėminėjo dar iki valstybės institucijoms pradedant imituoti nusikalstamos veikos elgesį. Be to, išskyrus B. S. parodymus, byloje nėra kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. T. įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje esantys užfiksuoti B. S. ir A. T. telefoniniai pokalbiai (t. 1, b.l. 50-56) nėra pakankamai informatyvūs daryti išvadą, kad kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Vieno išteisintojo parodymai, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, negalėtų būtų pakankamas pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus apie reikšmingų aplinkybių visumą, nebuvo paneigta nusikalstamos veikos provokavimo versija, o kadangi visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti (apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad jie būtų pašalinti) turi būti aiškinami išteisintųjų naudai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, L. K. , B. S. ir A. T. išteisino teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.