Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-30 · Civilinė byla Nr. 2S-922-273/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
2S-922-273/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
P. Š.
Atsakovas
A. P.
Trečiasis asmuo
„Swedbank“
Civilinė byla Nr. 2S-922-273/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė;procesinių sprendimų kategorijos: 103.4; 122.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus r. apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. patikslintą ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu (tretysis asmuo „Swedbank“, AB).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą (b. l. 1-3) prašydamas 2007-03-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021276-VA ir 2008-10-25 susitarimą sudarytą tarp šalių ir trečiojo asmens (toliau – bankas) pripažinti negaliojančiu apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo, pripažinti jog šie sandoriai sudaryti tarp banko ir atsakovės, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės bankui sugrąžintus ieškovo pinigus sprendimo priėmimo dienai pagal sutartį ir susitarimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir jį atidėti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2010-11-12 nutartimi (b. l. 4-6) teismas konstatavo ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, todėl nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatytu terminu pateikė teismui patikslintą ieškinį (b. l. 12-15).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2010-04-26 nutartimi (b. l. 69-73) ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog 2010-12-09 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau pašalino tik dalį jam 2010-11-12 nurodytų trūkumų. Ieškovas vėl nurodė tą patį dviprasmybę keliantį reikalavimą dėl to paties sandorio pripažinimo apsimestiniu (tai reiškia negaliojančiu) ir tuo pačiu pripažinti, jog jis buvo sudarytas tarp banko ir atsakovės. Nors teismas nurodė šį reikalavimą tikslinti pagal ieškinio turinį, iš kurio galima spręsti, kad ieškovas gal būt siekia ne naikinti sandorį, bet perkelti atsakovei skolininko teises ir pareigas, šiuo metu tenkančias jam, tačiau ieškovas šį teismo nustatytą trūkumą ignoravo ir laikėsi tos pačios savo pozicijos, kuri nėra logiška – sandoris tuo pat metu anot ieškovo yra ir negaliojantis ir galiojantis, tačiau kitomis sąlygomis. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtent tik jo vardu įmokėtas įmokas bankui, padidino ieškinio kainą, jos nepaaiškindamas ir nepateikdamas rašytinių įrodymų, nors tokie duomenys pravalo būti pateikti teismui kartu su ieškiniu. Ieškovui buvo nurodyta tai kaip trūkumas, tačiau jis šio trūkumo taip pat neištaisė. Banko pateikta nauja 2010-12-01 pažyma Nr. K-SR-3861 apie ieškovo įsipareigojimus bankui dar labiau kelia neaiškumų dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją, nes joje pažymima, kad tik ieškovas turi vartojamą paskolą Nr. 07-021276-VA, nepažymint bendrai prisiimtų įsipareigojimų su bendraskole atsakove, iš jos neaišku, kiek įmokų bankui sumokėjo būtent ieškovas. Abstrakčių frazių nurodymas nėra tinkamas įrodymas ieškovo reikalavimams pagrįsti, nes teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės bankui sugrąžintus ieškovo pinigus turi būti išreikštas pinigine išraiška, t. y. nurodyta tik ieškovo vardu įmokėta pinigų suma, kurią galima prašyti priteisti, tačiau tai netaikoma ateityje būsimoms įmokoms ir mokėjimas, kurie dar nėra įvykę. Tačiau ieškovas ir toliau pareiškimo turinyje laikosi savo pozicijos dėl ateityje būsiančių įmokų priteisimo (grąžinimo) jam. Ieškovas taip pat nenurodė, nuo kokios žyminio mokesčio dalies prašo būti atleistas, padidinęs ieškinio sumą, neapskaičiavo naujai mokėtino žyminio mokesčio, kuris turėjo būti apskaičiuotas nuo visų keliamų reikalavimų, o ne tik nuo prašomos grąžinti sumos, kuri kaip teismas pasisakė, turi būti pagrįsta tik įmokėtomis, o ne ateityje būsiančiomis įmokomis.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 20) prašo panaikinti Alytaus r. apylinkės teismo 2011-01-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pagal patikslintą ieškinį.

Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, jog banko pažyma Nr. K-SR-3861 kelia neaiškumų dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją, dėl to, kad teismui neaišku, kiek įmokų sumokėjo būtent ieškovas. Bankas ruošia pažymų formas, turinį, kurias išduoda savo klientams, nurodydamas savo įsipareigojimus, todėl banko pažymos turinys ar forma nepriklauso nuo ieškovo ir teismas be pagrindo daro išankstinį rašytinio įrodymo bei ieškinio dalyko ir pagrindo vertinimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymo, kad būtent jis sumokėjo bankui įmokas, nes banko pažymoje aiškiai nurodytos visos ieškovo gautos vartojamosios paskolos, nurodyti sutarčių numeriai ir koks likęs paskolų likutis pažymos išdavimo dienai. Byloje bankas yra įtrauktas, kuris turės teisę ir pareigą pateikti teismui savo poziciją, rašytinius įrodymus, kurie bus tiriami, vertinami bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą. Be to, pagal mokėjimo grafiką bankas nurašo iš sąskaitos reikiamą kasmėnesinę įmoką, dėl to likutis nuolat kinta, todėl ir yra skirtingas ieškinio pateikimo dienai ir vėliau patikslinto ieškinio pateikimo dienai. Be to, ieškinio reikalavimas suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Apsimestiniu sandoriu slepiamas tikrasis sandoris, todėl ieškiniu ir prašoma pripažinti pateiktas sutartis apsimestiniu sandoriu, nes jis iš tikrųjų buvo sudarytas ne tarp ieškovo ir banko, o tarp atsakovės ir banko. Be to, ieškovas nurodė ieškinio kainą, atitinkamai sumokėjo žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios prašė atleisti arba mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo dienos, o jeigu teismas su ja nesutinka, tai įstatymas suteikia teismui teisę nustatyti ieškinio sumą ieškinio priėmimo metu (CPK 85 str. 2 d.), teismas nesutikdamas su sumokėto žyminio mokesčio dalimi turi teisę nustatyti mokėtinos sumos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties vienas iš teismo nuomone nepašalintų trūkumų – dviprasmybę keliantis reikalavimas, jog ieškovas siekia sandorį pripažinti apsimestiniu (tai reiškia negaliojančiu) ir tuo pačiu pripažinti, jog jis buvo sudarytas tarp banko ir atsakovės. Su tokia teismo padaryta išvada kolegija nesutinka, nes iš ieškovo patikslintu ieškiniu suformuluoto reikalavimo aiškiai galima suprasti, jog ginčo sandorius sudarytus tarp šalių bei trečiojo asmens (banko) ieškovas prašo pripažinti apsimestiniais dėl jų sudarymo su netikrąja viena iš šalių (ieškovu) ir visas pasėkmes dėl ginčo sandorio perkelti vien tik atsakovei, kurios nekilnojamojo turto pagerinimui, pasak ieškovo, ir buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2009).

Atitinkamai, ieškovas prašo taikyti restituciją ir sandorio 37.748,69 Lt sumą prašo priteisti iš atsakovės, šią sumą nurodydamas kaip ieškinio kainą. Dalį žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo, o nuo kitos prašo atleisti arba atidėti. Jeigu teismas nesutinka su ieškinio kaina (jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės (CPK 85 str. 2 d.)), t. y. nagrinėjamu atveju, teismo teigimu, ieškinio sumą reiktų nurodyti tik ieškovo vardu įmokėtą pinigų sumą bankui. Jei ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku (CPK 86 str. 1 d.), kaip nagrinėjamu atveju, kredito likutis nuolat kinta, nes kiekvieną mėnesį pagal kredito mokėjimą bankui yra sumokama įmoka. Tokiais atvejais žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. CPK 86 str. 1 d. įtvirtintą normą teismas privalo taikyti ex officio, nebūtinas ieškovo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis c. b. 3K-3-443/2009). Tokiu atveju būtų neužkirstas kelias ieškovui pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą ar nesutinkant su teismo nustatytu žyminio mokesčio dydžiu realizuoti savo teises skundžiant nutartį dėl teismo nustatyto žyminio mokesčio dydžio apeliacinia tvarka. Ar realizuoti kitas CPK 83 str., 84 str. numatytas teises.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad naujai tik su patikslintu ieškiniu pateikta banko 2010-12-01 pažyma Nr. K-SR-3861 apie ieškovo įsipareigojimus bankui dar labiau teismui kelia neaiškumų dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją, nes teismui ji sukėlė įtarimų, jog tik ieškovas atsakingas pagal ginčo sandorius bankui. Tačiau kaip matyti iš pačių sandorių, jie su banku sudaryti abiejų šalių vardu, pasirašyti visų sandorio šalių, o vienašališkai banko išduota 2010-12-01 pažyma Nr. K-SR-3861, kurioje bendraskole nepaminėta atsakovė, neturėtų ieškinio priėmimo stadijoje teismui sukelti tokių pagrįstų abejonių dėl sandorio šalies. Kita vertus, byloje dalyvaujančiu asmeniu yra įtrauktas bankas, todėl teismas dėl šios aplinkybės bei kitų jam neaiškių aplinkybių (dėl bankui sumokėtų įmokų) turės galimybę išsiaiškinti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 227 str., 228 str.), dar iki pradedant nagrinėti bylą iš esmės (tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje Kauno apygardos teismo 2010-05-18 nutartis c. b. Nr. 2S-1121-230/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tik užduodamas klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalaujant iš jų paaiškinimų, nurodant jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalaujant įrodymų apie šias aplinkybes (jeigu jų trūksta) bei juos įvertinęs (CPK 263 str.), galės padaryti išvadą dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo (CPK 159 str. 1 d.).

Kadangi nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškovui patikslintą ieškinį, skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 str. 1 d.), bei pažeidė procesines teisės normas, nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas (žyminio mokesčio dydžio CPK 85 str. 2 d. ar 86 str. nustatyta tvarka sprendimas) perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.), nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Izolda Nėnienėkolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas