Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant skundą pateikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui V. V. ir advokato padėjėjai Justinai Grambaitei, V. K. – jos atžvilgiu prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2016-07-25 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūnės nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-07-19 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. buvo registruotas Pareiškėjo pareiškimas Nr. 50-AP-5015, kuriame buvo nurodyta, jog 2016-07-13 (duomenys neskelbtini), gyvenanti V. K. atjungė vandens tiekimą iš bendro naudojimo šulinio šalia esančiai, Pareiškėjui priklausančiai parduotuvei, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis nutarimu, V. K. su Pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko bei nurodė, kad šulinys, kurio vandeniu naudojosi Pareiškėjui priklausanti parduotuvė, yra ne bendro naudojimo, o neva priklauso V. K., nes yra jos privačios namų valdos teritorijoje.

V. K. apribojo Pareiškėjo naudojimąsi šuliniu, kadangi Pareiškėjas nukirto neva V. K. žemės sklypo ribose augusią tują. Atsižvelgiant į tai, siekdama pakenkti Pareiškėjui, V. K. pasinaudojo savo tariama nuosavybės teise į šulinį ir apribojo jo naudojimą Pareiškėjo atžvilgiu, motyvuodama tik tuo, kad šulinys yra jai priklausančio žemės sklypo ribose, tačiau jokių įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų V. K. nepateikė. Ginčo objektas - šulinys, V. K. nuosavybės teise nepriklauso, o minėti veiksmai savavališkai apribojant Pareiškėjui vandens tiekimą iš šulinio, sąlygojo Pareiškėjo nuostolių atsiradimą, kadangi negalėdamas naudotis vandeniu iš bendro naudojimo šulinio bei neturėdamas vandens tiekimo parduotuvėje, negali vykdyti normalios ūkinės veiklos. Atsižvelgiant į nurodytą, V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str.

V. K., nutraukdama vandens tiekimą, nurodė, kad gali tai daryti laisva valia, nes šulinys yra jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Kaip tai patvirtinantį įrodymą V. K. pateikė 2011-11-10 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo patvirtintą žemės sklypo planą. Būtent remiantis šiuo pateiktu dokumentu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Pareigūnas, nagrinėjęs Pareiškėjo pareiškimą, netinkamai pritaikė materialines teises normas bei neteisingai vertino minėtą V. K. pateiktą žemės sklypo planą kaip nuosavybės teisę pagrindžiantį dokumentą. V. K. nepateikė jokių aukščiau nurodytų šulinio nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų - nei įsigijimo, nei statinio registracijos dokumentų. V. K. pareiškimo nagrinėjimo metu pateikė žemės sklypo planą, kuris nėra nuosavybės teisę pagrindžiantis dokumentas.

V. K. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į šią dalį žemės sklypo V. K. sutuoktinis R. K. įgijo 2012-02-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Ginčo objektas – šulinys - buvo pastatytas prieš daugiau nei 15-20 metų, todėl akivaizdu, kad buvo pastatytas ant Lietuvos Respublikos valstybei priklausančio žemės sklypo. Nei V. K., nei R. K. nuosavybės teise nėra įregistruotas joks inžinerinis statinys ar kiti pastato - gyvenamojo namo - priklausiniai, kaip šiuo atveju - šulinys. V. K. ir R. K. neturi nei šulinio įsigijimo, nei registravimo dokumentų, todėl nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota pastarųjų nuosavybė į šulinį.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) mstl. gyventojų teiginiais, šulinys, esantis V. K. ir R. K. žemės sklypo ribose, buvo bendro naudojimo, aptarnaujantis šalia esančius ūkinius pastatus bei gyventojus, kadangi daugiau vandens tiekimo galimybių tuometiniu laikotarpiu nebuvo. Šiuo šuliniu kaip bendro naudojimo inžineriniu statiniu naudojosi ir Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas, kuris prieš parduodant parduotuvės pastatą Pareiškėjui nurodė, kad šulinys yra bendro naudojimo.

Skundžiamu Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės V. A. 2016-07-25 nutarimu ( b. l. 23) dėl 2016-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. pareiškimo, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Nutarime nurodyta, kad 2016-07-19 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. pareiškimas Nr. 50-AP-5015, kad 2016-07-13 (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Aibė“ kaimynystėje gyvenanti V. K. atjungė vandens tiekimą parduotuvei iš bendro naudojimo šulinio, taip padarydama įmonei žalą ir bandydama nutraukti parduotuvės veiklą. Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes ir pabendravus su V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šulinys, kurio vandeniu naudojosi parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra ne bendro naudojimo, o priklauso V. K., nes yra jos privačios namų valdos teritorijoje. Kadangi naujasis parduotuvės „Aibė“ savininkas savavališkai, be V. K. žinios, nukirto V. K. privačioje namų valdoje daug metų augusią tują, kuri ankstesniam parduotuvės savininkui netrukdė, ji atsisakė leisti parduotuvei toliau naudotis vandeniu iš jos privataus šulinio. Apie tai, kad ji nebeleis parduotuvei naudotis šuliniu, V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių telefonu perspėjo prieš dvi dienas iki parduotuvės atidarymo po remonto darbų. Privačią namų valdą patvirtina 2011-11-10 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo patvirtintas žemės sklypo planas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. V. nurodė norintis, kad byla būtų baigta taikos sutartimi. Žemėje kasinėti nieko neplanavo, nes įvadas yra, todėl V. K. galėjo prijungti vandenį. Norėtų elgtis kaimyniškai, tačiau nejaučia geranoriškumo iš V. K..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. Grambaitė paaiškino, kad bandė sudaryti su V. K. taikos sutartį, kurią patvirtinus baigtų tiek šią bylą, tiek civilinę bylą, užvestą Kupiškio rajono apylinkės teisme pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl įpareigojimo leisti naudotis ginčo šuliniu. Taikos sutarties sudaryti nepavyko. Paaiškino, kad šulinys yra atskiras statinys, kurio V. K. neįgijo. Iki civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito žemės savininko pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė kitaip. Šulinys yra bendro naudojimo ir priklauso valstybei, nes buvo iškastas valstybei priklausančiame žemės sklype, ir iškelta civilinė byla dėl ginčo šulinio pripažinimo valstybiniu. Šulinys V. K. sklypo ribose atsirado tik po matavimų, kurie atlikti neteisėtai. Dėl neteisėtų matavimų neturi teismo sprendimo, tačiau teisme tai sieks įrodyti. V. K. neteisėti veiksmai – nebūdama šulinio savininke, tyčia uždraudė kitiems naudotis šuliniu. Tą V. K. padarė tyčia, siekdama pamokyti parduotuvės savininką dėl nupjautos tujos. Kol nėra nustatyta kitaip, šulinys priklauso valstybei, ir valstybė turi prižiūrėti šį objektą bei atlyginti žalą, jei įvyktų nelaimė. Jei šulinys priklauso valstybei, turėtų būti nustatytas servitutas – takelis arba keliukas per V. ir R. K. sklypą link šulinio. Dėl to yra iškelta civilinė byla. Šioje byloje atstovė prašo V. K. paskirti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismo nuomone, V. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. ( savavaldžiavimas), sudėties.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK dėl to, kad V. K. nutraukė vandens tiekimą į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ( b. l. 18), o V. K. kreipėsi į Panevėžio regiono apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūrą dėl nupjautos tujos (b. l. 22). V. K. ir R. K. pirkimo pardavimo sutartimis įgijo 0,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( b. l. 38-39, 43-47, 48-49). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ant 0,16 ha žemės sklypo yra V. K. ir R. K. priklausantis gyvenamasis namas. Iš žemės sklypo plano ( b. l. 51) matyti, kad V. K. ir R. K. priklausančiame žemės sklype yra ginčo šulinys, kuris nenurodytas žemės sklypo įgijimo sutartyse. Iš kadastrinių matavimų bylos ( b. l. 52-60) matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas sutikimą davė buvęs parduotuvės savininkas Ž. A.. Iš pirkimo-pardavimo sutarties ( b. l. 78-91) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo parduotuvę su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre parduotuvė įregistruota adresu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 64-66). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. šią bylą bandė baigti taikos sutartimi ( b. l. 94-96).

Siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, šioje byloje būtina atsakyti į klausimą – ar V. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymiai ir jai turėtų būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. turėtų būti sprendžiamas remiantis civilinio proceso normomis.

V. K. prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 188 str. –dėl savavaldžiavimo. Paminėtos teisės normos dispozicijoje nurodoma – baudžiamas asmuo, kuris nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, kai nepadaryta esminė žala. Nei pareiškime ( b. l. 18), nei skunde ( b. l. 3-7) pareiškėjas nenurodė, koks konkretus teisės aktas buvo pažeistas šiuo konkrečiu atveju- norint inkriminuoti ATPK 188 str., būtina, jog asmuo vykdytų tikrą ar tariamą teisę nesilaikydamas įstatymų.

Pripažįstama, kad V. K. ir R. K., pirkimo –pardavimo sutartimis įgydami 0,16 ha žemės sklypą, kaip atskiro statinio neįgijo šulinio, iš kurio vandenį naudojo Pareiškėjo parduotuvė. Teismas sutinka su Pareiškėjo argumentais, kad šulinys yra inžinerinis statinys ir jam taikomi įstatymo reikalavimai statinio užbaigimui ir įregistravimui. Teismo nuomone, parduodant valstybinę žemę padaryta klaida, jog sutartyje neaptartas ginčo šulinio klausimas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad ginčo šulinys yra sklypo, kurį įgijo V. K. ir R. K., teritorijoje. Tokiu atveju nuosavybės teisę į ant žemės sklypo esančius objektus reglamentuoja CK 6.395 str. – 1 d. nurodo, kad jei klausimas dėl pastatų, statinių, sodinių ar kitokių objektų sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius sodinius ar kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Būtent tai, jog ginčo šulinys yra privačioje namų valdoje, ir akcentavo policijos pareigūnė, nutraukdama administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. CK 6. 395 str. 1 d. numatyta prezumpcija gali būti paneigiama – teismo nuomone, Pareiškėjo lūkesčiai naudoti vandenį iš privačiame žemės sklype esančio šulinio gana pagrįsti, nes Pareiškėjas pirko parduotuvę su vandens įvadu, parduotuvė, esant ir kitam savininkui, vandeniu iš ginčo šulinio naudojosi virš 20 metų.

CPK 5 str. 1 d. nurodo – kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konfliktas šioje byloje prasidėjo nuo to, jog Pareiškėjas V. K. ir R. K. žemės sklype nupjovė augančią tują, o V. K. atjungė vandens tiekimą iš šulinio, kuris yra V. K. ir R. K. privačiame žemės sklype. V. K. posėdžio metu ne kartą nurodė, jog ji neprieštarauja, kad šuliniu naudotųsi ir Pareiškėjui priklausanti parduotuvė, tačiau pabrėžė – „kodėl niekas nekalba apie mūsų žemę...“.

V. K. ir R. K. turi žemės sklypo, kuriame yra ginčo šulinys, nuosavybės teisę- reiškia, savo nuožiūra gali šį žemės sklypą valdyti, jį naudoti ir disponuoti. Pareiškėjui bandant ir toliau naudotis šuliniu, akivaizdu, kad įvado įrengimui ir priežiūrai būtina turėti priėjimą prie šulinio. Teismo nuomone, Pareiškėjas ginčą su V. K. taip pat laiko civiliniu, o ne spręstinu remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Kupiškio rajono apylinkės teisme pagal Pareiškėjo ieškinį yra iškelta byla Nr. e2-1052-1005/2016 atsakovams V. K. ir R. K. „Dėl įpareigojimo neriboti naudojimosi bendro naudojimosi nekilnojamuoju daiktu“. Paminėtoje civilinėje byloje ir bus išspręstas ginčas – jei Pareiškėjui bus leista naudotis ginčo šuliniu, turėtų būti nustatytas servitutas – kelias arba takelis – kuriuo Pareiškėjas turėtų galimybę prieiti prie šulinio. Jei civilinėje byloje bus nustatyta, kad šulinys yra bendro naudojimo, juo galės naudotis ir kiti asmenys, ne tik Pareiškėjas. Tačiau, kaip anksčiau minėta, dabartinė teisinė situacija sureguliuota CK 6.395 str. 1 dalyje nustatytos prezumpcijos, ir teismas nepritaria Pareiškėjo atstovės nuomonei, jog šiuo metu ginčo šulinys yra valstybės nuosavybė ir valstybė pilnai atsako už šulinio priežiūrą bei saugumą.

Aplinkybę, kad ginčas tarp Pareiškėjo ir žemės sklypo savininkų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, patvirtina ir Pareiškėjo pateiktas taikos sutarties ( b. l. 94-96) projektas, kuriuo buvo bandoma baigti šią ir civilinę bylą Nr. e2-1052-1005/2016. Pažymėtina, kad ATPK nenumato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų nutraukta remiantis taikos sutartimi.

Teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2016-07-25 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą teisėtas ir pagrįstas, ginčas dėl naudojimosi šuliniu turėtų būti sprendžiamas remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2016-07-25 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.