Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2024 m. kovo 11 d. apie 01 val. 30 min., Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, šalia lošimų automatų salono ,,Admiral“ įėjimo, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. L. į galvos sritį bei jį pastūmė, dėl ko jis krisdamas galva atsitrenkė į sienos kampą, po ko atsistojusiam E. L. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruvą kairės akies junginėje bei kairės akies medialinės sienelės lūžimą, tuo nukentėjusiajam E. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akies medialinės sienelės lūžimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis T. P. kaltę pripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju susitiko lošimo namuose, pabendravo, buvo kalba, kad įstaigos sukurtos išlošti bei dėl vairavimo išgėrus. Nukentėjusysis lošė, o jis sėdėjo prie baro, gėrė brendį. Išėjus abiem parūkyti į lauką, buvo diskusija, prasidėjo susistumdymas, kuris pradėjo negali pasakyti. Buvo išgėręs 4 kokteilius, nesijautė apsvaigęs, kad nesuprastų ką daro, tai neturėjo įtakos tokiems veiksmams. Nukentėjęs buvo išgėręs, daugiau už jį. Jis buvo apsirengęs džinsais ir juoda maike, nebuvo su galvos apdangalu. Nukentėjusį pastūmė ir dešine ranka sudavė į galvą, viskas vyko susistumdymo metu. Po susistumdymo abu nugriuvo, jis ant nugaros nugriuvo, o nukentėjusysis šalia jo, galėjo atsitrenkti į sieną. Atsistojus dar vyko pasistumdymas ir grįžo į vidų. Kad nukentėjęs kraujuotų nematė. Buvo iškviesta apsauga ir policija. Apsaugą iškvietė darbuotojos. Jis buvau išvežtas į policiją, surašė protokolą už keiksmažodžius ir paleido. Tada grįžo iki lošimo namų, bet jam buvo pasakyta, kad dar yra nukentėjęs ir jam geriau neiti, išvažiavo namo. Girtumas policijoje buvo nustatinėjamas, bet nenustatė. Gailiuosi pačios situacijos, kad negalėjo susivaldyti ir išspręsti kitaip. Žalą atlygino ir atsiprašė nukentėjusio. Iki pirmo posėdžio nebuvo susitaikę, nes nebuvo išspręsti piniginiai reikalai.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad iki įvykio jo ir kaltinamojo santykiai nebuvo konfliktiški, juos sieja tik tai, kad jie dirba vienoje įmonėje ir susitinka rūkomajame. 2024 m. kovo 11 d., naktį apie 1 val. jis atvyko į lošimo namus. Viduje pastebėjo iš matymo pažįstamą sėdintį prie baro. Šis vyriškis jį kalbino, sakė, kam jis žaidžia, kad gali prasilošti. Jis ignoravo vyriškio kalbas, į klausimus neatsakinėjo. Vyriškis jį toliau kalbino, todėl jis neapsikentęs ėjo į laiką parūkyti. Suprato, kad paskui jį eina žmogus ir tarpduryje pajuto smūgį į galvos sritį, iš nugaros pusės. Lošimo salono durys atsidaro automatiškai. Nuo smūgio nukrito, buvo šokas, akyse sužaibavo. Kas sudavė smūgį nematė, bet lošimo patalpose daugiau nieko nebuvo, tik dvi baro darbuotojos. Į ką atsitrenkė, nežino. Aptemo akyse, lyg kėlėsi, pamena, kad buvo pareigūnai, apsaugos darbuotojai. Jis buvo apsirengęs šviesiu džemperiu ilgom rankovėm, mėlynais džinsais, su kepure. Neprisimena ar po įvykio grįžo į barą, neatsimena kaip atsidūrė namuose. Į lošimo saloną atvyko su savo automobiliu, lošimo namuose gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė tris grafinus alkoholio, kiekio nežino. Iki smūgio sudavimo aplinkybes prisimena, o po smūgio sudavimo neatsimena. Pareigūnus matė lauke, jiems nieko nesakė, savęs nekontroliavo, ar grįžo į vidų nežino. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, jis matė, kad jis gėrė alkoholinius gėrimus, jo kalba buvo neriški, jis svyravo. Į gydymo įstaigą ir policiją kreipėsi ne iš karto, manė, kad nebus rimti sužalojimai. Namuose pablogėjo, svaigo galva, kreipėsi į priėmimo skyrių, jam buvo nustatyti sužalojimai ir neblaivumas. Kad tą naktį vairavo neblaivus buvo nubaustas pagal įstatymą. Kai jį važiuojantį sustabdė pareigūnai neatsimena

Civilinį ieškinį palaiko. Turėjo vykti į seminarą dėl šio įvykio neišvyko, neteko galimybės pasikelti kategorijos ir didesnio uždarbio. Buvo nedarbingas tris savaites, Sodra moka 60 procentų, todėl prašo priteisti 400 eurų, skirtumą tarp gautos pašalpos ir nedarbingumo. Buvo suplėšyta striukė, kurią vertina 50 eurų, ji yra sutaisyta, ją nešioja. Po sužalojimo susilpnėjo rega, darėsi naujus akinius. Po įvykio sutriko psichologiškai, jaučiasi sugniuždytas, nukrito svoris.

Liudytoja V. U. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis žaidė automatais, o kaltinamasis gėrė alkoholį. Kaltinamasis kalbino nukentėjusįjį, sakė, kad šis nežaistų, nukentėjusysis nesileido į kalbas. Kai nukentėjusysis išėjo į lauką, paskui jį išėjo ir kaltinamasis, jiems grįžus pastebėjo, kad nukentėjusiojo raudonas žandas, iškvietė apsaugą. Nukentėjusysis buvo ramus, niekuo nesiskundė, kad buvo sumuštas matėsi akivaizdžiai. Kai jie buvo lauke buvo girdėti trenksmas į duris. Apsauga juos išvedė į lauką. Po to, nukentėjusysis grįžo per tarnybinį įėjimą ir žaidė toliau.

Liudytoja M. V. parodė, kad lošimų salone kaltinamasis bandė kalbėti su nukentėjusiuoju, kad nežaistų, nepralošinėtų pinigų ir tarp jų įvyko konfliktas. Jie išėjo abu į lauką, išgirdo bum-bum, kaip muštynių, kaip durų trenksmą. Rimtų muštynių nebuvo. Išgirdę garsus iš karto kvietė apsaugą. Iš lauko grįžo kaltinamasis, bet pabuvo labai trumpai. Nukentėjęs grįžęs žaidė, kraujo nepastebėjo, gal būt buvo lengvas paraudimas. Ji tuo metu dirbo barmene, kaltinamajam pylė brendį ar viskį, o nukentėjusiam degtinę. Nukentėjęs nieko nesakė, kas atsitiko, jis mažai kalbėjo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, matėsi ant jo. Jam išėjus, ji matė, kad jis buvo neadekvatus, blaškėsi į abi puses.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

E. L. pareiškimu patvirtinama, kad 2024 m. kovo 11 d., apie 04.00 val., prie lošimų automatų salono ,,Admiral“ įėjimo durų, adresu Alytus, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, jam nepažįstamas asmuo sudavė vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, dėl ko jis prarado lygsvarą ir krito ant grindinio, trenkdamasis kairės pusės veidu į turėklą ir taip susižalodamas. Prašo nustatyti jį sužalojusį asmenį ir pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b. l. 3, 16-17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytaus m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 2 (1 t., b. l. 28-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 102/2024 (06), išvadoje nustatyta, kad E. L. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akies akiduobės medialinės sienelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 64-65).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo R. V. rašytine informacija patvirtina 2024 m. kovo 11 d., nuo 01.29 val. iki 01.30 val. Alytaus m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 2 vaizdo stebėjimo kamerų fiksuoto vaizdo įrašo pateikimą (1 t., b. l. 68-69).

Kitų objektų apžiūros protokolais su foto nuotraukomis užfiksuota Alytaus miesto savivaldybės pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas muštynių vaizdas prie lošimų automatų salono ,,Admiral“ (1 t., b. l. 70-75, 76-78).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, užfiksuota, kad nukentėjusysis E. L. iš pateiktų penkių nuotraukų, atpažino T. P., kaip asmenį 2024 m. kovo 11 d., sukėlusį fizinį skausmą naktiniame lošimų automatų salone ,,Admiral“ (1 t., b. l. 138-145).

Nukentėjusiojo E. L. ir įtariamojo T. P. akistatos protokolas, E. L. patvirtino duotus parodymus, kad būtent T. P. jam sudavė smūgį kumščiu, nuo suduoto smūgio nukrito ir atsitrenkęs susižalojo kairę veido pusę. T. P. nurodė, kad įvykio nepavadintų konfliktu, nes ten niekas nekonfliktavo, įvyko tik pokalbis, kurio metu jis asmenį norėjo sudrausminti, kad neloštų ir nevairuotų neblaivus, jokių smūgių E. L. nesudavė (1t., b. l. 148-152).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo T. P. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir pripažino, kad būdamas lošimo salone ,,Admiralas“ nukentėjusiajam sakė, kad jis neloštų, nes neišloš, kad nevažiuotų automobiliu būdamas išgėręs alkoholio, o nukentėjusiajam išėjus į lauką, grumtynių metu sudavė smūgius į galvą.

Nukentėjusysis parodė, kad jis buvo lošimų namuose, matė, kad yra pažįstamas asmuo su kuriuo dirba vienoje darbovietėje, bet susitinka tik rūkomajame, bei patvirtino, kad kaltinamasis jį kalbino sakė, kad jis neloštų, nes nelaimės, tačiau jis ignoravo kaltinamojo kalbas ir išėjo į kiemą parūkyti ir tarpduryje pajuto smūgį į galvą , nuo smūgio nukrito, į ką atsitrenkę nežino, kas vyko po to neatsimena. Liudytojos V. U. ir M. V. nurodė, kad matė jog nukentėjusysis lošė ir gėrė alkoholį, o kaltinamasis tik gėrė alkoholinius gėrimus bei, kad kaltinamasis kalbino nukentėjusįjį, kalbėjo apie pinigus. Šios liudytojos patvirtino, kad nukentėjusysis išėjo į lauką, o paskui jį kaltinamasis ir išgirdo grumtynėms būdingus garsus, dėl to paspaudė apsaugos mygtuką. Į patalpą grįžę nukentėjusysis ir kaltinamasis nekalbėjo, matėsi, kad nukentėjusiojo veidas apraudęs. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir kaltę pripažino, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, nukentėjusiojo pareiškime nurodytoms aplinkybėmis apie padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, akistatos tarp jo ir kaltinamojo, nuosekliai nurodydamas, kad būtent kaltinamasis jam sudavė smūgius. Nukentėjusiojo E. L. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžimas. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Kiti byloje esantys duomenys Alytaus miesto savivaldybės administracijos stebėjimo kamerų fiksuotas vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokolais patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė tarpusavyje ir kaltinamasis T. P. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą ir jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis trenkėsi į angos (sienos) kampą, nukentėjusiajam atsistojus T. P. ranka trenkė į galvą ir abu tarpusavyje stumdėsi. 2024 m. balandžio 4 d., Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymu patvirtinama, kad nukentėjusysis 2024 m. kovo 11 d., apie 4.25 val., Alytuje, ties Vilniaus g. Nr.12, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2.38 promilių neblaivumas. Visi šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog T. P. 2024 m. kovo 11 d. apie 01 val. 30 min., Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, šalia lošimų automatų salono ,,Admiral“ įėjimo, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. L. į galvos sritį bei jį pastūmė, dėl ko jis krisdamas galva atsitrenkė į sienos kampą, po ko atsistojusiam E. L. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruvą kairės akies junginėje bei kairės akies medialinės sienelės lūžimą, tuo nukentėjusiajam E. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akies medialinės sienelės lūžimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam ranka į galvą, jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesunkus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau šią aplinkybę kaltinamasis neigė, nurodydamas, kad jis buvo išgėręs, tačiau jo veiksmas tai įtakos neturėjo, objektyviais duomenimis neblaivumas nenustatytas, todėl ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė teismui prašymą (t.2, b.l.175) ir nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino nukentėjusiajam 3000 eurų žalą, jo atsiprašė, todėl prašo bylą nutraukti. Prašymas tenkintinas, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė tam neprieštarauja.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino padaryta turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, yra neteistas, dirba. Kaltinamasis penkerių metų bėgyje daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l.10-29), kurios susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau nėra pažeidimų susijusių su smurtu. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis bylos nagrinėjimo eigoje savo noru atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog jo pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Prokurorė siūlė, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi, ir BK 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė smurtinę nusikaltimą veiką kuria nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Įvertinus šios nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo asmenybę, kad neteistas, dirba, kad atlygino nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytą žalą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytiems nusikalstymams ir ji nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. (1 t., b. l. 155-157).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 164,42 eurų sumai, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiojo E. L. (t.1, b.l.103-107) suteiktas gydymo paslaugas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. nurodė, kad kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio atlygino 3000 Eur tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl likusioje ieškinio dalyje prašo nutraukti procesą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, į civilinio ieškovo išreikštą poziciją, procesas dėl E. L. civilinio ieškinio nutraukiamas. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t.2, b.l.176,177) (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama.

Byloje esantys daiktai, reikšmingi nusikalstamos veikoms tirti ir nagrinėti – Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pateikta vaizdo medžiaga paliekama saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penki šimtai eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant nuteistąjį šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Procesą dėl civilinių ieškovų E. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pateiktą vaizdo medžiagą, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.