Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai R. K., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam V. R., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui Aukštuoliui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirbantis bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas 2000-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 225 straipsnio 3 dalį; 2003-10-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas 10 klasių, nedirbantis, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu ir LR BK 38 straipsnio 1 d. pagrindu baudžiamoji byla nutraukta (kaltinimas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), teistas 2013-12-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, paskirta pareiga šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir D. S. padarė nužudymą, o būtent: 2013 m. balandžio 11 d. apie 22.55 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės, esančios Kaune, Vaidoto g. 141, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą prieš A. S., taip D. S. ranka sudavė smūgį A. S. į pilvą ir veidą, dėl to A. S. nukrito ant kavinės laiptelio, po to M. K. spardė jam galvą, iš viso M. K. ir D. S. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius A. S. į galvą ir taip bendrais veiksmais padarė jam galvos traumą, pasireiškusią kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, nubrozdinimu smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, sukeltu galvos smegenų pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumu, nuo ko 2013-04-11, 23.58 val. A. S. mirė, t. y. nužudė A. S.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

M. K. 2013 m. balandžio 11 d. apie 22.55 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės, esančios Kaune, Vaidoto g. 141, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu V. R. į krūtinę ir į galvą, taip padarė V. R. poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, o tai sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino smurtavęs prieš A. S., tačiau tvirtina jo nenužudęs. Paaiškino, kad 2013-04-11 kavinėje buvo jis, M. K., L. P., gėrė alų. Vėliau atėjo A. S. ir V. R., jie prisėdo prie jų stalo, visi gėrė ir bendravo. A. S. kibo prie L. P., tai nepatiko M. K., jis užpyko. M. K. išėjo parūkyti, o A. S. jam (D. S.) pasakė, kad „tavo draugą sulaužysiu, nes pavydi prostitutės“. Dėl to susiginčijo, visi išėjo į lauką. Jam (D. S.) į veidą pirmas sudavė A. S., jis (D. S.) nukrito, o atsistojęs jis (D. S.) sudavė smūgį į pilvą ir veidą A. S.. Nuo smūgio A. S. nukrito. Po to nukritusiam A. S. spyrė M. K., iš viso spyrė apie 8-9 kartus į galvą. Jis (D. S.) atitraukė M. K. nuo A. S., kad jis daugiau jo nemuštų. Konflikto metu M. K. puolė V. R., todėl M. K. smurtavo prieš jį. Po konflikto jis (D. S.) ir M. K. ėjo link L. P. namų, juos vijosi automobilis, bėgo, nes galvojo, kad juos puls, pasislėpė L. P. namuose. Jos namas yra apie 200 metrų nuo kavinės. Po to ėjo pas M. K. į namus, o vėliau važiavo į Garliavą pas M. K. seserį. Visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Apie įvykį pasakojo sugyventinei I. K.. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nesutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis D. S. aiškino, kad smurtavo prieš A. S., tačiau teigė, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto A. S. negalėjo mirti.

Kaltinamasis M. K. dėl nužudymo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2013-04-11 kavinėje buvo ir gėrė jis, D. S., L. P., A. S., V. R.. A. S. netinkamai elgėsi L. P. atžvilgiu, jis (M. K.) dėl to pyktelėjo, bet dėl to neturėjo tikslo konfliktuoti. D. S. pasakė, kad A. S. jį (M. K.) daužys. Išėjus iš baro, A. S. jį griebė už kaklo, pajuto smūgius ir prieš save pamatė V. R.. Tuomet jį stūmė, gal ir sudavė jam, abu nukrito. Kokius veiksmus atliko D. S., nepamena. Jis (M. K.) nespardė A. S.. Nepamena, kad po konflikto juos vijosi vaikinai, jam apie tai pasakojo D. S.. Sutinka turtinę žalą atlyginti iš dalies, neturtinę - nesutinka.

Teisme M. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad kai jie grįžo po baro namo pas Liną, vėlai vakare, kai juos užsivijo jam nepažįstami vyrai, nuo kurių jie su Deividu bėgo Vaidoto gatve, tai jau būnant pas Liną namuose jiems trims bekalbant, Lina vis klausinėjo, kas čia nutiko. Jis girdėjo, kaip Deividas pasakė Linai „va suspardžiau Storą“. (t. 2, b. l. 59-60)

Kaltinamasis M. K. dėl nusikaltimo V. R. atžvilgiu kaltu prisipažino ir nurodė, kad įvykio metu smurtavo prieš jį, sudavė V. R. smūgius.

Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad A. S. buvo jos sugyventinis, kartu pragyveno 15 metų, susilaukė keturių vaikų. Įvykio dieną apie 20 val. A. S. išėjo į barą išgerti alaus, kartu su juo išėjo sūnus Girmantas. Išeidamas iš namų A. S. buvo sveikas, nesužalotas. Apie 22 val. grįžęs sūnus pasakė, kad bare bus kviečiama apsauga, nes tėvas A. S. ginčijasi su kitais asmenimis, ten jį paliko kartu su kaltinamaisiais, Lina ir Vidmantu. Policijos darbuotojai ir A. M. pranešė apie įvykį, atvykusi į vietą rado negyvą A. S., iš nosies jam bėgo kraujas. Palaidojo A. S., turėjo išlaidų, prašo iš kaltinamųjų jai priteisti 2395 litus turtinei žalai atlyginti ir jai bei vaikams 100000 litų neturtinei žalai atlyginti. Netekusi A. S., dvasiškai išgyveno, jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus.

Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad įvykio dieną kavinėje jis, A. S., kaltinamieji M. K., D. S. gėrė alų. Kaltinamieji ir A. S. kažką aiškinosi, bet jis (V. R.) nesikišo, dėl ko kilo konfliktas, nežino. A. S. buvo supykęs, nes jam kažkas nepatiko. Sėdėdamas prie stalo jis (V. R.) pradėjo snausti ir visų aplinkybių nepamena, kas vyko toliau. Tačiau pamena, kad kaltinamieji M. K., D. S., L. P. iš baro išėjo pirmi, o po to jis (V. R.) ir A. S.. Kai grįžo į namus, atvyko policijos darbuotojai ir kvietė atpažinti. Grįžęs į įvykio vietą matė negyvą A. S.. Kitą dieną pastebėjo guzą savo kaktoje, dėl ko jis atsirado, nežino. Kas mušė A. S., nežino, muštynių nepamena dėl girtumo. Dėl jo (V. R.) sužalojimo niekam pretenzijų neturi. Tvirtina, kad jis ir A. S. buvo sveiki ir nesužaloti, kai atėjo į barą. Policijos komisariate jam pasakojo, kad jis skyrė konfliktuojančius asmenis.

Tyrime V. R. buvo nurodęs, kad kaltinamieji buvo priešiškai nusiteikę prieš A. S., nežino dėl ko, gal dėl to, kad jis prie jų prisėdo. Jam atrodė, kad vieną jų (D. S.) A. S. pažinojo. Išėjus iš baro atsimena tik tai, kad vienas iš nepažįstamų asmenų jam pasakė, kad jis nesikištų, nes tai seni reikalai tarp Audriaus ir jų. Kas pradėjo muštynes lauke, jis nežino, nes nieko neatsimena.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad visiškai patvirtina parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodyta apie tai, kad liudytojas G. S. paaiškino, jog įvykio dieną, 2013-04-11, apie 20 val. jis ir tėvas A. S. išėjo iš namų į kavinę. Ten kaltinamieji, kurių vardai Deividas, Mantas, moteris vardu Lina, kaimynas Vidmantas, tėvas A. S. gėrė alų. Suprato, kad tėvas pažinojo Deividą iš anksčiau, o Manto-ne. Prisimena, kad kai Deividas su Mantu išėjo prie baro durų parūkyti, tai tėtis jam (G. S.) sakė: “nori, duosiu Mantui į snukį“, o jis tėčiui atsakė: “ne, nereikia“. Kodėl tėtis norėjo muštis su Mantu, nežino ir nesuprato. Tik pagalvojo, kad gal ta Lina kažką tėčiui pasakė, todėl tėtis ir norėjo mušti Mantą, nes tėtis su Lina buvo dviese nuėję parūkyti prie lauko durų, o kai jie grįžo, tada ėjo rūkyti Mantas su Deividu, ir tada jiems išėjus tėtis taip pasakė. Kol jis sėdėjo su visais asmenimis, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Kai išėjo iš baro, buvo po 22 val. Dar prisimena, kad kai buvo bare, tai kažkas atsitiko tarp Vidmanto ir Manto, tik kas, tikrai nesuprato, nes prisimena, kaip Vidmantas tėčio klausė: „ar tu man padėsi?“, suprato tokius žodžius, kad jeigu Vidmantas mušis, ar tėtis jam padės. Asmeniškai jis konflikto jokio tarp Vidmanto ir Manto nematė ir negirdėjo, todėl tikrai nežino, kas tarp jų atsitiko. Išėjęs sugrįžti negalėjo, nes buvo užrakintos durys. Pro užrakintas duris girdėjo barmenės tokius žodžius: „baigsit jūs čia ar ne“. Daugiau jokių kitų garsų negirdėjo. Pagalvojo, kad bare vyksta muštynės, barmenė iškvies apsaugą, kuri vyrus išskirs. Be asmenų, kuriuos jis išvardino, bare daugiau jokių žmonių nebuvo, todėl suprato, kad, ko gero, mušasi tėtis su Mantu. Kodėl taip pagalvojo, tiksliai nežino, bet gal todėl, kad Vidmantas buvo prašęs tėčio padėti jam. Kadangi pagalvojo, kad barmenė iškvies apsaugą, tai nieko tokio neatsitiks, nes apsauga apramins visus ir tėtis grįš namo, todėl nepatekęs atgal į barą išėjo į namus. Grįžęs į namus nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs nerado tėčio, todėl paklausė mamos, kur tėtis, o mama atsakė, kad sumuštas tėtis mirė, o jai apie tai pranešė policija. Dėl to labai išsigando. Jis mamai papasakojo, kurie žmonės buvo bare. Jis galvoja, kad tėtį sumušė Deividas ir Mantas, nes Vidmantas ir Lina buvo tėčio draugai, o iš motinos pasakojimo žino, kad sužalotas buvo ir V. R..

Liudytoja V. Š. paaiškino, kad tvirtina parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2013-04-11 ji dirbo UAB „Nibrė” priklausančioje kavinėje bare, esančiame Kaune, Vaidoto g. 141. Matė, kad bare buvo kaltinamieji M. K., D. S. ir mergina. Prie jų staliuko prisėdo S. ir V. R., jie buvo sveiki, nesužaloti. Jie nesiskundė, kad juos kas nors būtų sužaloję. Pradžioje jie bendravo gražiai, tačiau po kurio laiko pasigirdo, kad A. S. ir kaltinamieji pradėjo konfliktuoti, šūkavo. Dėl ko kilo konfliktas, nurodyti negali ir nežino. Grasinimų negirdėjo. Juos apramino, tačiau po kurio laiko vėl prasidėjo konfliktas tarp D. S. ir A. S., jie agresyvėjo. Tačiau bare muštynių nebuvo. V. R. buvo ramus. Ji iškvietė apsaugą, nes norėjo išvengti muštynių baro viduje. Pirmi išėjo kaltinamieji ir mergina, o netrukus ir kiti du asmenys, tai A. S., V. R.. Tuomet ji užsirakino duris, tvarkėsi, už durų lauke jokių garsų negirdėjo, nes bare grojo muzika. Atėjo žmogus pirkti cigarečių ir išeidamas negalėjo atidaryti durų, nes ten prie durų gulėjo žmogus. Tuomet atvažiavo apsauga.

Liudytoja L. P. paaiškino, kad 2013-04-11 vakare buvo bare kartu su M. K. ir D. S.. Prie jų stalo prisėdo A. S. ir asmuo vardu Vidmantas (nustatyta, kad Razma), visi gėrė alų. Bare kažkurie asmenys (nukentėjusieji ir kaltinamieji) apsižodžiavo, net nepamena kurie, nes buvo girta. Barmenė juos išvarė iš baro ir ji išėjo į namus. Po kiek laiko atėjo kaltinamieji ir pasakė, kad susimušė. D. S. nurodė muštynių priežastį, tai yra pasakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju dėl to, kad bare jis negražiai kalbėjo su ja (L. P.). D. S. pasakojo, kad lauke prie baro M. K. pačiupo A. S. už pečių, o šis griebė M. K. už gerklės. Tuomet jis (D. S.) sudavė A. S. ir nuo smūgio šis nukrito. D. S. pasakojo, kad norėjo apginti M. K.. Ji pati muštynių nematė. Kai kaltinamieji grįžo į namus, juos atsivijo vyrai.

Liudytoja L. P. nurodė, kad būnant bare A. S. nebuvo agresyvus, bet šiaip išgėręs buvo agresyvus. Kaltinamieji buvo girtesni nei nukentėjusieji. A. S. juokaudamas prie jos kibo (bandė sugriebti už krūtinės, klausė, ar ji nori pačiulpti, sugriebė už sėdynės), bet ji prie tokių jo kalbų buvo pripratusi, o M. K. tai nepatiko, jis supyko, jie apsižodžiavo, o vėliau abu agresyvėjo. Tuo metu ji su M. K. draugavo.

Ji pažinojo A. S., su jo šeima bendravo, po jo mirties šeima labai išgyveno jo netektį, pergyveno.

LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo A. M. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. paaiškino, kad 2013-04-11 apie 23 val. susitiko su tėvu V. M.. Su tėvu ėjo link namų, tačiau tėvas sugalvojo, kad nori eiti į barą išgerti alaus. Jis sutiko, kad iki baro jie nueis, bet nesėdės jame, o tiesiog nusipirks alaus ir parsineš butelius namo. Su tėvu taip namo užėję ir nebuvo, tėvui tokia mintis kilo priėjus prie namo, kur gyvena, laiptinės. Ir jie pajudėjo link Vaidoto gatvės, kur yra visą parą dirbantis baras-kavinė. Tuo metu buvo apie 23.30 val. ir jie ėjo Kareivinių gatve, ir tik pasukę iš Kareivinių gatvės į Vaidoto gatvę, į kairę pusę, pastebėjo, kad prie minėto baro vyksta muštynės. Nuo tos vietos, iš kurios pastebėjo muštynes, iki baro, prie kurio ir vyko muštynės, yra apie 200 metrų. Muštynėse iš viso dalyvavo keturi asmenys, tikrai ne daugiau. Viskas vyko prie pat baro, lauke, Vaidoto gatvėje. Jie visi keturi mušėsi. Kad jie tarpusavyje būtų kalbėję ar minėję kokius nors vardus, negirdėjo. Pamatę muštynes su tėvu toliau ėjo gatve link baro. Dar tėvas paklausė, ar „ir mes nuo jų negausim?“, bet jis pasakė, kad jie čia ne prie ko ir kad negaus. Eidami link baro jie užtruko apie 2 minutes. Kaip jie atrodė jis nematė, kaip jie buvo apsirengę, neįsidėmėjo. Jiems dar einant iki baro pamatė, kaip du vyrai, kurie dalyvavo muštynėse, pajudėjo nuo kavinės Vaidoto gatve link PC „Maxima“. Jie vienas kitą apsikabino už pečių ir ramiu žingsniu ėjo nuo baro. Kaip jie buvo apsirengę, neįsidėmėjo. Priėjęs prie baro pamatė, kaip ant kavinės laiptų lauke gulėjo vyras ant dešinio šono, galvą pasidėjęs ant laiptukų plytelių. Daugiau lauke nieko nepastebėjo. Tada priėjo prie gulinčio ant kavinės laiptų vyro, bandė dešinėje rankoje riešo srityje apčiuopti pulsą, pažiūrėti, ar jis gyvas. Ant jo veido buvo užkritusi apykaklė, todėl norėdamas pažiūrėti, kas tai per žmogus, jis apykaklę atitraukė ir atpažino asmenį. Jis buvo vardu Audrius, pravarde Kumpis, pavardės nežino. Tada jis iš karto jį pašaukė vardu – Audriau, į tuos žodžius Audrius pakėlė galvą, buvo užsimerkęs, ir nepasakė nei žodžio. Tada vėl padėjo galvą ant plytelių. Kaip tik tuo metu prie kavinės privažiavo automobilis, „WV Golf‘, iš jo išlipo pažįstamas, kurį vadina Janis, jo draugas ir mergina. Jie klausė, kas čia įvyko, o jis jiems papasakojo, kad įvyko muštynės, ir parodė į nueinančius Vaidoto gatve link PC „Maxima“ du vyrus, pasakė, kad tie vyrai sumušė Audrių ir kitą vyrą. Tada jo tėvas pastebėjo, kad lauke, kavinės kieme, už medžio – tujos, atsirėmęs į kavinės sieną tupi dar vienas vyras, susiėmęs už dešinio šono. Jis priėjo prie tupinčio vyro, paklausė, ar jam viskas gerai. Vyras atsakė, kad jam viskas gerai. Tada pasakė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. Janis paskambino ir iškvietė policiją ir greitąją. Tas vyras, tupintis prie kavinės sienos, pasakė, kad nereikia nieko kviesti. Tuo metu jis, Janis ir jo draugas nusprendė pasivyti tuos nueinančius apsikabinusius du vyrus, todėl visi, išskyrus tėvą ir Audriaus draugą, sėdo į Janio automobilį ir pradėjo važiuoti link nueinančių dviejų vyrų. Tuo metu jie ėjo pro Vaidoto gatvėje esančią degalinę. Jiems pajudėjus, Janis turėjo automobilį apsukti, ir kai apsuko automobilį, minėti du vyrai jau bėgo per kelią į kitą gatvės pusę. Kai jie pasivijo minėtus du vyrus, vyrai buvo namo kieme. Namas yra priešais PC „Maxima“, medinis, šviesus. Janis sustabdė automobilį prie to namo ir visi išlipo. Minėti du vyrai buvo jau už tvoros, namo kieme. Jie į namo kiemą nėjo. Matė, kaip vienas iš tų vyrų gulėjo ant betoninio grindinio prie tvoros, o kitas, priėjęs prie jo, jį pakėlė už pažastų ir tempė link įėjimo į namą. Su jais jie kalbėjosi, sakė, kad ateitų pasikalbėti, papasakoti, kas įvyko. Jis to vyro, kuris tempė draugą už pažastų, paklausė: „kas buvo, kad taip sumušėt“. Tai tas vyras atsakė, kad „jie prisikabino patys“. Dar tada pasakė, kad: „prisikabino, bet kam taip žiauriai sumušėt“. Jie tų vyrų prašė ateiti geruoju, išsiaiškinti, kas nutiko. Tiems vyrams nei vienas iš jų negrasino ir jų negąsdino. Jokių beisbolo lazdų su savimi neturėjo. Nors tie vyrai buvo nedideliu atstumu nuo jų, tačiau kieme buvo visiška tamsa, todėl jis tų vyrų nei veido bruožų, nei aprangos neįžiūrėjo, jų atpažinti negalėtų. Paskui jie automobiliu grįžo prie kavinės. Ten jo laukė tėvas. Tėvas kalbėjosi su vyru, kuris, kaip jis suprato, buvo prieš tai bare. Be tėvo ir to vyro, lauke prie kavinės daugiau nieko nebuvo. Su Audriumi daugiau nebendravo, jis visą laiką gulėjo ir nejudėjo, nieko nekalbėjo. Po kiek laiko atvažiavo greitosios med. pagalbos ekipažas. Medikai puolė žiūrėti, kas yra Audriui. Vyras, kuris tupėjo atsirėmęs į kavinės tvorą, atsisakė medikų pagalbos ir kažkur išėjo. Tas vyras atrodė neblaivus. Atvažiavus apsaugos darbuotojams, jiems papasakojo, kas įvyko, kur nubėgo du muštynėse dalyvavę vyrai. Parodė namą, į kurio kiemą nubėgo du jaunuoliai. Jiems bekalbant su apsaugos darbuotojais, visą laiką žiūrėjo į to namo, į kurį nubėgo du jaunuoliai, pusę. Matė, kaip vienas iš jų buvo išėjęs į gatvę ir žiūrėjo į baro, kur jie buvo, pusę. Prie kavinės, esančios Vaidoto g., kur mirė Audrius, 2013-04-11 jis buvo nuėjęs tik vieną kartą, t. y. tik vakare apie 23.30 val. kartu su tėvu nusipirkti alaus. Daugiau tą dieną prie baro nuėjęs nebuvo. (t. 1, b. l. 99-101)

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2013-04-11 apie 23 val. jis ir sūnus A. M. ėjo link kavinės, esančios Vaidoto gatvėje. Išgirdo balsus ir muštynes. Atėję prie baro rado ant laiptų gulintį kraujuojantį vyrą, kitas vyras buvo netoli atsirėmęs į tvorą. Sūnus matė du vyrus, nueinančius link parduotuvės „Maxima“, įtarė juos dalyvavus muštynėse. Atvyko policija, greitoji pagalba, apsauga, vaikinai su automobiliu, kurių vieną sūnus pažinojo. Jie važiavo ieškoti nuo kavinės pusės nuėjusių asmenų, bet nerado. Sužalotas žmogus mirė įvykio vietoje.

Liudytojas J. P. paaiškino, kad įvykio dieną jis, P. G., I. P. važiavo automobiliu ir sustojo prie kavinės. Ant laiptelių pamatė gulintį žmogų, jis buvo stipriai sužalotas, bėgo kraujas. Taip pat įvykio vietoje matė kitą žmogų, jis skundėsi, kad skauda krūtinę. Suprato, kad jis nukentėjęs. Iš kavinės išėjęs žmogus pasakė, kad nukentėjusius asmenis sumušė du vaikinai, kurie nuėjo Vaidoto gatve link degalinės (nustatyta, kad kaltinamieji). Iškvietė greitąją, jie konstatavo gulinčio žmogaus mirtį, atvyko policija. Įvykio vietoje sutiko A. M. ir V. M., jie pasakojo, kad įvykio vietoje buvusius nukentėjusiuosius sumušė du nuėję vaikinai. Matė nueinančius du vaikinus, jie buvo girti, nes matėsi iš eisenos. Važiavo ieškoti smurtavusių vaikinų, jie pabėgo ir pasislėpė.

Analogiškas aplinkybes, kaip nurodė liudytojas J. P., patvirtino liudytojai P. G. ir I. P..

Liudytoja I. K. paaiškino, kad jai žinoma, jog bare vyko konfliktas, kuris kilo dėl M. K. pavydo, nes nukentėjusysis netinkamai elgėsi su L. P.. D. S. pasakojo, kad konfliktą pradėjo A. S., jis sudavė jam (D. S.) smūgį į veidą, o D. S. smūgiavo į krūtinę atgal A. S.. Po to A. S. mušė M. K., spardė. Kai pamatė atbėgančius keturis vaikinus, kaltinamieji pabėgo.

Teisme liudytoja I. K. nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nustatyta, kad tyrime ji nurodė, kad apie tas muštynes jai prieš tai niekas nieko nepasakojo, nei Lina, nei Mantas, nei Deividas. (t. 1, b. l. 119-120)

Liudytojas G. B. paaiškino, kad 2013-04-11 pagal kavinės darbuotojos iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir prie kavinės durų rado gulintį negyvą žmogų, jam bėgo kraujas. Barmenė pasakojo, kad vyko muštynės. Įvykio vietoje buvę asmenys pasakojo, kad buvo muštynės, jas matė, o tie asmenys, kurie mušė, nubėgo į kiemą, pasislėpė, juos vijosi. Šie asmenys nurodė namą, kurio link nubėgo muštynėse dalyvavę ir mušę vyrai. Įvykio vietoje buvo dar vienas nukentėjęs asmuo, jis skundėsi, kad jam buvo suduotas smūgis į pilvą, sumuštas šonas. Jo kaktoje matėsi nubrozdinimas. Į įvykio vietą atvyko policija, medikai. Mirusio asmens telefonas suskambo, jis (G. B.) atsiliepė, kalbėjo moteris, pakvietė ją ateiti. Po to bandė patekti į namą, kur link nubėgo jaunuoliai, bet nepavyko, niekas durų neatidarė.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo apsaugoje ir gavo kvietimą atvykti į kavinę, esančią Kaune, Vaidoto 141. Atvykęs prie kavinės ant laiptelio rado gulintį žmogų, jam iš burnos bėgo kraujas. Barmenė pasakojo, kad kilo konfliktas tarp žmogaus, kuris gulėjo sužalotas, ir kelių jaunuolių. Įvykio vietoje buvę žmonės pasakojo, kad prie baro buvo muštynės. Vienas iš buvusių asmenų (nustatyta, kad A. M.) pasakojo, jog nukentėjusįjį mušė, spardė du vyrai, kurie nuėjo. Žmonės nurodė namą, kur nubėgo smurtavę asmenys. Važiavo jų ieškoti, tačiau nerado.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis paaiškino apie tai, kad 2013-04-11 dirbo pamainoje su patruliu J. B.. Apie 23.30 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu: Kaunas, Vaidoto g. 141. Atvykus minėtu adresu prie baro esančio Kaune, Vaidoto g. 141, rado du GMP automobilius ir apsaugos ekipažą. Viename iš GMP automobilių viduje buvo gaivinamas vyras. Lauke taip pat buvo labai daug susirinkusių asmenų. Jam priėjus prie grupės asmenų, stovėjusių prie baro paklausė, „kas matė įvykį, kas čia atsitiko“. Tada iš minios prie jo priėjo du jaunuoliai, kurie prisistatė A. M. ir P. G.. A. M. papasakojo, kad „ėjo į barą ir iš toli, per atstumą matė prie baro vykusias muštines“. Sakė, kad po muštynių du jaunuoliai nubėgo Vaidoto gatve link PC „Maxima“ ir per tvorą įšoko į Vaidoto g. 128 namo kiemą, o jie su P. G. minėtus jaunuolius vijosi. Minėjo, kad vienas iš tų jaunuolių, nutempė kitą į namą, kad tada pagalvojo, kad vienas jaunuolis, matyt, šokdamas per tvorą susižeidė. Taip pat A. M. sakė, kad namo tvoros vartelių jiems niekas neatidarė, varteliai buvo uždaryti, o į namo kiemą patys eiti nenorėjo, t. y. nenorėjo lįsti į privačią teritoriją. Po to jis pasakojo, kad grįžo prie baro ir jau stovėdamas prie baro lauke matė, kaip prie Vaidoto g. 128 namo vienas iš pabėgusių jaunuolių, kurie šoko per tvorą į Vaidoto 128 namo kiemą, buvo išėjęs į Vaidoto gatvę ir žiūrėjo į baro pusę. A. M. paaiškino, kad tie jaunuoliai, kurie nubėgo į Vaidoto g. 128 namo kiemą, mušėsi su kitais vaikinais, buvusiais prie minėto baro. Užsirašė liudytojų duomenis, detalesnių įvykio aplinkybių nesiaiškino. Pranešė VPK budėtojui apie įvykį, t. y. kad Kaune, Vaidoto g. 141, prie kavinės, lauke, muštynių metu sumuštas jaunuolis, kuris tuo metu buvo gaivinamas. Kiek žino, VPK budėtojas iškvietė kinologą, o jis su kolega važiavo po rajoną ieškoti įtariamų jaunuolių. Buvo privažiavę prie Vaidoto g. 128 namo, nuėję į namo kiemą, beldė į namo duris, tačiau durų niekas neatidarė.

2013-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Kaune, Vaidoto g. 141, gatvėje stovinčiame greitosios medicinos pagalbos automobilyje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) guli ant nugaros lavonas, kuris buvo apžiūrėtas. Jis aprengtas juoda striuke, juodu džemperiu, mėlynais marškinėliais, juodomis kelnėmis, juodomis trumpikėmis, juodomis puskojinėmis, pilkais sportiniais batais. Apžiūrint matomi šie sužalojimai: kaktos dešinėje - kraujosruva, viršutinėje lūpoje - kraujosruva, apatinėje lūpoje - dvi muštinės žaizdos. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, Vaidoto g. 141, tai pastatas kavinė ir prie jos esanti teritorija. Prie įėjimo į kavinę durų, ant betoninio laiptelio, iškloto plytelėmis, rasta raudonos spalvos dėmių panašių į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimti: prie baro durų paimtas raudonos spalvos dėmės pavyzdys; nuo baro prekystalio nuo alaus bokalo paimtas DNR pavyzdys: nuo dviejų kėdžių sėdimų dalių paimti kvapų pavyzdžiai; nuo medinės pertvaros statramsčio paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su pirštų pėdsakais; Mirusiojo drabužiuose rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ rausvos spalvos, cigarečių pakelis, 3 cigaretės, žiebtuvėlis. Apžiūra atlikta nakties metu. (t. 1, b. l. 5-14)

2013-04-19 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu: Kaune, Vaidoto g. 141, yra medinis pastatas geltonos spalvos. Pastato priekinėje dalyje yra įėjimas tiesiai iš Vaidoto gatvės pusės. Durys rudos spalvos, medinės, virš durų yra užrašas mėlyname fone baltomis raidėmis „KAVINĖ, visą parą“. Kavinės pastate yra trys langai į Vaidoto gatvės pusę, grotuoti. Prie įėjimo į kavinę yra dviejų laiptelių pakopa, laipteliai kloti plytelėmis. Prie įėjimo lauke ant apatinio laiptelio betoninė šiukšlių keturkampė dėžė. Nuo įėjimo į kavinę kairę pusę, žiūrint iš Vaidoto gatvės pusės, matomas bordiūras, kuris yra aplinkui žemes, o vidury žemių auga medis (tuja). Žiūrint į kavinę nuo įėjimo į kavinę po dešinę pusę žiūrint iš Vaidoto gatvės pusės yra taip pat vienos pakopos nedidelė plytelėmis klota aikštelė. Įėjus į kavinę, patenkama į prieškambarį, jis klotas plytelėmis. Toliau eina dar vienos medinės durys, jas atidarius patenkama į kavinės vidų. Kairėje pusėje yra du mediniai stalai, gėrimų šaldytuvas, tiesiai yra baras. Dešinėje yra du mediniai stalai su suolais, tolimesniame nuo įėjimo kampe yra židinys. Grindys dengtos plytelėmis. Taip pat dešinėje pusėje tarp dviejų stalų yra įėjimas į kitą kavinės patalpą. Patekus į kitą kavinės patalpą, ant medinių grindų stovi du stalai - vienas kairėje, kitas dešinėje pusėje, prie minėtų stalų stovi po keturias kėdes. Kavinės pirma patalpa atitverta nuo antros patalpos medine tvora, su didelėmis, į langus panašiomis dviem angomis. Jose stiklai neįdėti, bet pakabintos užuolaidos, kurios susegtos angų šonuose. (t. 1, b. l. 15-24)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M362/13(02) nurodyta, kad A. S. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, nubrozdinimu smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas. Tiriamojo mirtis konstatuota GMP automobilyje 2013-04-11 23:58 val. A. S. lavono kraujyje 2,92 promilės etilo alkoholio, nesant puvimo, rodo, kad tiriamasis prieš mirtį vartojo alkoholį. Toks etilo alkoholio kiekis kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tiriamojo lavono šlapimas narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms, medikamentams nustatyti paimtas ir bus saugomas VTMT prie LR TM patalpose terminuotam laikotarpiui. A. S. lavone nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, pereinanti į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, nubrozdinimas smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, dėl kurio padidėjo galvos smegenų vidinis spaudimas, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą, todėl, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tiriamojo lavone sužalojimų makroskopinis bei mikroskopinis vaizdai rodo, kad jie padaryti prieš mirtį. Tiriamojo lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Duomenų apie susirgimus ir/arba kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų savo ranka pasidaryti sužalojimų, nėra, tačiau sužalojimų visuma nebūdinga savęs žalojimuisi. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Neatmetama, kad sužalojimų padarymo metu ir po sužalojimų padarymo tiriamasis kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų makroskopinis, mikroskopinis vaizdai bei kiti duomenys leidžia teigti, kad mirtis galėjo įvykti netrukus po traumos. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas - į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje; vienas - į burnos sritį, padarant kraujosruvą viršutinėje lūpoje, dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nubrozdinimą smakre; vienas - į galvos kairę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje; vienas - į pakaušio dešinę pusę, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose. Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, dėl kurio padidėjo galvos smegenų vidinis spaudimas, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai netaisyklingos formos, todėl tiksliai nustatyti daikto, kuriuo jie padaryti savybes, negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiomis jėgomis. Makroskopinis, mikroskopinis sužalojimų vaizdai leidžia teigti, kad jie galėjo būti padaryti vienu metu, tačiau neleidžia nustatyti jų padarymo eiliškumo - tam trūksta papildomų duomenų. Tiriamojo drabužiai nepažeisti. (t. 2, b. l. 5-11)

Teismo med. ekspertas Gregoire Abi Chaker 2013-04-23 apklausos metu parodė, kad A. S. lavone nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje pereinant į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, dvi muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimas smakre, kraujosruva su nubrozdinimais veido-galvos kairėje pusėje apimanti skruostą bei kairės ausies kaušelį, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje, kraujas galvos smegenų skilveliuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus smūgius kietu buku daiktu (daiktais) ir/arba atsitrenkus į buką paviršių turintį daiktą (daiktus). Sužalojimai galėjo būti padaryti 4 ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas – į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruvą kaktos dešinėje pereinant į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje; vienas – į burnos sritį, padarant kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, dvi muštinės žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą smakre; vienas - į galvos kairę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje; vienas – į pakaušio dešinę pusę, padarant kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose. Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius galėjo būti padarytas bet kurio trauminiu poveikiu į galvą. A. S. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis kaktos dešinėje, pereinančiomis į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva, muštinėmis žaizdomis, nubrozdinimu burnos srityje, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo – kraujotakos nepakankamumas. (t. 2, b. l. 12-14)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-05-30 specialisto išvadoje Nr. 11-1201(13), 11-1493(13) nurodyta, kad ant tirti pateiktų A. S. drabužių (striukės, sportinių kelnių) ir sportinių batų nėra pluoštų iš M. K. drabužių ir sportinių batų. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (striukės, sportinių kelnių) nėra tirti pateiktų M. K. sportinių batų, dirbtinės odos, padų plastikų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų M. K. drabužių (striukės, sportinių kelnių) ir sportinių batų nėra pluoštų iš A. S. drabužių. Ant tirti pateiktų M. K. drabužių (striukės, sportinių kelnių) nėra tirti pateiktų A. S. sportinių batų, dirbtinės odos, padų plastikų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (striukės, sportinių kelnių) ir sportinių batų, nėra pluoštų iš D. S. drabužių ir sportinių batų trikotažo. Ant tirti pateiktų A. S. drabužių (striukės, sportinių kelnių) nėra tirti pateiktų D. S. sportinių batų dirbtinės odos, padų plastikų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų D. S. drabužių (striukės, bliuzono, sportinių kelnių) ir sportinių batų nėra pluoštų iš A. S. drabužių. Ant tirti pateiktų D. S. drabužių (striukės, bliuzono, sportinių kelnių) nėra tirti pateiktų A. S. sportinių batų, dirbtinės odos, padų plastikų mikrodalelių. (t. 2, b. l. 19-24)

2013-04-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai patvirtina, kad D. S. pateikė striukę, sportinio kostiumo viršutinę dalį, sportines kelnes, sportinius batus. M. K. pateikė sportinius batelius, sportines kelnes, striukę. (t. 1, b. l. 140, 142)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S150/13(01) nurodyta, kad ant D. S. striukės rasti žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas D. S. DNR profilis su 99,99999999993 % tikimybė su nežymia DNR priemaiša, kuri dėl per mažo kieko netinka tolesniam asmens identifikavimui. (t. 2, b. l. 36-41)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S248/13(01) nurodyta, kad ant D. S. kairiojo sportinio bato rasta kraujo. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso M. K., D. S., A. S.. Ant D. S. dešiniojo sportinio bato rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dalinis mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolesniam asmens identifikavimui. (t. 2, b. l. 46-49)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje 2013-06-07 Nr. 20-4-IS1-718 nurodyta, kad pėdsakai, užfiksuoti pateiktose skaitmeninėse nuotraukose, yra netinkami juos palikusios avalynės rūšinei priklausomybei nustatyti ir netinkami identifikavimui. Atlikti lyginamojo tyrimo nėra galimybės. (t. 2, b. l. 28-29)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 954/13 (02) nurodyta, kad V. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, sudavus tiesioginį smūgį, galimai tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2013 m. balandžio 11 - 12 dienomis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kaktoje padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai tiriamojo nurodomu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2013-04-11. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 83)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 959/13 (02) nurodyta, kad M. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti sudavus tiesioginį smūgį, dėl vieno trauminio poveikio; odos nubrozdinimai plaštakose, dešiniame rieše padaryti kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti sudavus smūgį ar savigynos metu trim trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-04-11. (t. 2, b. l. 66)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 957/13 (02) nurodyta, kad D. S. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame delne, kuris padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2013-04-11. Sužalojimas galėjo būti padarytas krentant, ar sudavus smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (2 t. 167 b.l.)

2013-10-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios R. K. paimti kvitai, patvirtinantys turtinę žalą dėl sugyventinio A. S. laidojimo išlaidų. (t. 1, b. l. 42-45)

2013-04-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos I. K. paimta D. S. asmens tapatybės kortelė Nr. 10713219. (t. 1, b. l. 161)

2013-04-12 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš VTMT Kauno skyriaus sanitaro M. Š. paimti A. S. drabužiai: juodos spalvos sportinis bliuzonas, pora pilkos spalvos sportinių batelių, juodos spalvos sportines kelnės, trumpikės, juodos spalvos medžiaginė striukė, mėlynos spalvos apatiniai marškiniai, pora juodos spalvos kojinių. (t. 1, 144)

Apžiūros protokolas patvirtina, kad A. S. drabužiai apžiūrėti. (t. 1, b. l. 145-146)

2013-06-06 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais patvirtinama, kad iš M. K. ir D. S. paimti seilių pavyzdžiai DNR tyrimui. (t. 1, b. l., 141, 143)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2013-04-12 liudytojas V. R. iš šešių pateiktų moterų nuotraukose atpažino moterį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2. Atpažino ją kaip merginą vardu Lina, kuri buvo 2013-04-11 kavinėje - bare, esančiame Kaune, Vaidoto g., Panemunės mikrorajone. Ją matė sėdinčią bare prie staliuko su dviem vaikinais baro antroje patalpoje. Prie Linos ir šalia jos sėdėjusių dviejų vaikinų jis su Audriumi atėjęs antrą kartą į barą ir prisėdo. (t. 1, 60-63)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2013-09-02 liudytojas V. R. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukose atpažino vyrą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 3 (D. S.). Nurodo, kad tas vyras buvo bare 2013-04-11 vėlų vakarą ir jo apklausos protokole apibūdintas vyras „antras“, pravardė nenurodyta. Atpažįsta pagal veido bruožus. (t. 1, b. l. 74-77)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2013-09-02 liudytojas V. R. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukose atpažįsta vyrą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2 (M. K.). Nurodo, kad tas vyras 2013-04-11 vėlų vakarą buvo bare ir jo liudytojo apklausoje įvardintas kaip „pirmas vaikinas, pravarde Žolininkas“. (t. 1, b. l. 78-81)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2013-04-12 nepilnametis liudytojas G. S. iš keturių jam pateiktų asmenų nuotraukose atpažino vyrą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2 (D. S.). Jį atpažino kaip asmenį, kurio vardas Deividas. Nurodė, kad vyras (D. S.) 2013-04-11 bare, esančiame Kaune, Vaidoto g., buvo kartu su draugu vardu Mantas ir Lina, kai jis (Girmantas) ir jo tėtis Audrius bei jų kaimynas Vidmantas atėjo į barą ir prisėdo prie minėtų asmenų staliuko. (t. 1, b. l. 51-54)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2013-04-12 liudytoja V. Š. iš keturių jai pateiktų asmenų nuotraukose nurodė asmenį, kuris 2013-04-11 vakare bare adresu: Kaunas, Vaidoto g. 141, vartojo alkoholinius gėrimus ir „koliojosi“, vartojo necenzūrinius žodžius su šalia sėdėjusiais asmenimis, jai panašiausias vyras, esantis nuotraukoje Nr. 1 (D. S.). Jis dėvėjo sportinę aprangą ir lyg visi jį vadino Deividu. (t. 1, b. l. 91-94)

Iš 2013-04-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu M. K. parodė įvykio vietą, esančią Kaune, Vaidoto g. 141. Paaiškino, kad 2013-04-11 apie 23 val. vakare, išėjo su Deividu iš kavinės. Iš paskos jiems išėjo Audrius pravarde Storas ir jo draugas. M. K. nurodo, kad Storas ir jo tamsus draugas su jais prieš tai sėdėjo bare. Jis jų nepažįsta, bet Deividas galbūt pažinojo. Išėję iš kavinės, jie apsižodžiavo su Storu. M. K. aiškina, kad norėjo eiti namo, o Storas pasakė, „kur čia einat, dar pabūkit“. Tada jis (įtariamasis) atsakė, kad „riekia jau namo, ryt į darbą ir taip toliau “. Tai Storas pasakė: „ ką jūs čia myžat?“. Tada jis Storam atsakė: „koks skirtumas, koks tavo reikalas“ ar kažką panašaus. Storam nepatiko turbūt jo (M. K.) žodžiai, jis griebė jį (M. K.) už kaklo. Įtariamasis M. K. parodo, kurioje vietoje stovėjo ir kaip Storas jį griebė už kaklo. Rodo, kad tai buvo priešais įėjimą į kavinę, ant šaligatvio. Tada Deividas ar kažkas atleido jį. Kaip jis (M. K.) atsileido, nežino, draugas Deividas pribėgo, ar jam sudavė, ar jį pastūmė, tiksliai nematė, ar jį atitraukė kažkaip, kad jisai atsileido. Prieš tai dar gavo į pakaušį, nuo ko gavo, nežino, nematė. Kai atsileido, tai Deividas su Storu liko ant šaligatvio priešais kavinės duris. Storo tamsus draugas puolė prieš jį, nurodo, kad jie nuėjo į kavinės kampą, kur yra žemės, kavinės kairėje pusėje. Ten jie susistumdė ir abudu nukrito ant žemės, jis atsikėlė, o tamsus vyras liko gulėti. Nurodo, kad kol stovėjo ant kojų, tai buvo tamsiam vyrui sudavęs porą smūgių. Vieną smūgį sudavė į krūtinę, kitą galbūt į galvą, jis nematė, nes buvo tamsu. Smūgiavo rankomis, kumščiais. Tamsus vyras liko gulėti, o jis nuėjo link namų. Žengęs ant šaligatvio nuo žemės, jis pamatė ant kavinės aikštelės, kuri padengta plytelėmis, gulintį Storą. Įtariamasis M. K. parodė, kur ir kokia poza gulėjo Storas. Deividas stovėjo šalia gulinčio Storo. Kas įvyko tarp Storo ir Deivido, jis Deivido neklausė. Ką darė Deividas ir Storas, kol jis mušėsi su Storo tamsiu draugu, jis nematė, nes buvo „nukritęs į tą kampą“. Jis ir Deividas nuėjo link PC „Maxima“. (Minėtas PC „Maxima“ yra Vaidoto g. toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir kavinė). Prie PC „Maxima“ privažiavo kažkokia mašina. Deividas pasakė bėgam, nes iš mašinos kažkas išlipo, kad juos gaudys dėl šito įvykio, kad čia susimušė. Jie perbėgo per gatvę, į kitą pusę, į Linos kiemą. Lina gyvena Vaidoto g. 128.

Klausimas tyrėjos: ar kol buvote lauke prie kavinės Jūs, Deividas, Storas ir jo draugas, ar dar kas nors be Jūsų keturių buvo lauke? Atsakymas M. K.: kiek pamenu, nebuvo. Klausimas tyrėjos: ar jums visiems būnant kavinės viduje, kas nors kam nors kokius nors smūgius sudavinėjo? Atsakymas M. K.: kavinėje ne.

Po to parodymų patikrinimas buvo tęsiamas Kaune, Vaidoto g., prie 128 namo. M. K. paaiškino, kad einant nuo baro pro PC „Maxima“, netoli sustojo automobilis (parodo, kurioje vietoje sustojo automobilis). Kokia tai buvo mašina, jis nežino, nežiūrėjo, buvo tamsu. Deividas pasakė „bėgam“, kadangi atsidarė durelės ir iš automobilio pradėjo lipti žmonės. Tie žmonės, kurie pradėjo vytis, jam nepažįstami. Jis su Deividu nubėgo link vartelių. Deividas peršoko pirmas per vartelius, o jis normaliai neperšoko, užsikabino ir nukrito. O tie žmonės iš mašinos beldė į vartelius, sakė „atidarykit, nes peršausim“. Tarp jų ir tų vyrų jokių konfliktų nebuvo. Jis pats atsibudo jau būdamas namo viduje, Deividas jį įtempė. Mano, kad tie žmonės juos vijosi dėl to, kad prieš tai bare jie susimušė. (t. 2, 61-64)

Iš 2013-05-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu D. S. parodė įvykio vietą, esančią Kaune, Vaidoto g. 141. Paaiškino, kad dėl savo draugės susiginčijo M. K.. Tuo metu buvo 24 val. nakties. Konfliktas įvyko tarp Manto ir Audriaus, kurio pravardė Kumpis. Jis (Audrius) sakė, kad „tuoj sulaužysiu tavo draugą Mantą“. Jis (D. S.) klausė Audriaus: „Dėl ko, kas kaip, kas čia įvyko?“. M. K. gynė savo draugę Liną. D. S. nurodo, kad jie išėjo į lauką, jis (D. S.) stovėjo priešais kavinės duris, o Mantas stovėjo šalia jo iš kairės pusės (parodo kurioje vietoje jie stovėjo). Nurodo, kad Audrius stovėjo ant kavinės laiptelių nugara į kavinės duris, o Audriaus draugas stovėjo šalia Audriaus, jo dešinėje pusėje (parodo, kurioje vietoje ir kaip stovėjo Audrius ir Audriaus draugas). D. S. paaiškina, kad tuo metu jis klausė Audriaus „kas čia darosi?“. Paaiškina, kad tuo metu buvo išgėręs. Parodo, kad tuo metu Audrius jam smogė kaire ranka į smakrą, po ko jis (D. S.) nukrito ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo (parodo, kurioje vietoje nukrito). Nukritęs staigiai atsistojo nuo žemės. Pakilęs nuo žemės, įtariamasis D. S. paaiškina, kad jis priėjo prie Audriaus ir jam smogė dešinės rankos kumščiu į pilvą, po ko Audrius susmuko, ir susmukusiam Audriui sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veidą, Audrius nukrito. Parodo, kad Audrius nukrito ant kavinės laiptukų nugara į kavinės duris ir galva „dėjo“ į kavinės durų staktą (parodo, kurioje vietoje Audrius atsitrenkė galva į durų staktą). Įtariamasis paaiškina, kad daugiau jokių smūgių nei kojomis, nei rankomis Audriui nesudavė. Nurodo, kad kai Audrius susmuko ir nukrito, tai jis (D. S.) užkrito ant Audriaus ir tuo metu pamatė, kaip Audriui „ėjo smūgis tiesiai iš kojos į galvą“. Parodo, kad smūgis į galvą buvo Audriui iš priekio į dešinę galvos pusę, į kaktos sritį. Tada paaiškina, kad jis (D. S.) atsistojo, paklausė „kas čia darosi?“. Paaiškina, kad jie lauke prie kavinės buvo keturiese“, t. y. jis, Mantas, Audrius ir Audriaus draugas. Kas spyrė gulinčiam Audriui į galvą jis tiksliai negali pasakyti. Paaiškina, kad koja, kuria spyrė Audriui į galvą, buvo apauta sportbačiais, pilki su juodu „Adidas“ firmos lygtais, su juodom juostom. Parodo, kad Audriaus draugas buvo prie kavinės esančios tvoros, kairėje pusėje nuo įėjimo į kavinę durų, lyg buvo nukritęs ant žemės. Kokiu momentu Audriaus draugas atsidūrė toje vietoje, nežino, paaiškina, kad „ant galo jie dar čia kipišavosi“, t. y. Mantas ir Audriaus draugas ginčijosi. Tas žodinis konfliktas įvyko po to, kai Audrius krito prie kavinės durų. Įtariamasis D. S. paaiškina, kad po to jis ir M. K. pradėjo eiti Vaidoto gatve į tą pusę, kur yra stotelė prie mėlynos spalvos namo (D. S. parodo ėjimo kryptį). D. S. paaiškina, kad jis į kavinę atėjo nuo pat ryto su Mantu ir Lina, o Audrius ir jo draugas atėjo vėliau. Dėl susitikimo kavinėje jie nebuvo susitarę. Audrius buvo jo pažįstamas, o Audriaus draugą matė pirmą kartą. o Mantas ir Audrių, ir jo draugą matė pirmą kartą. Linos santykiai su Audriumi, kiek jis žino, buvo geri, ji laisvo elgesio moteris. Patikslina, kad jis, Mantas ir Lina į kavinę atėjo apie 14 val. dienos, o Audrius ir jo draugas apie 20-21 val. Iš kavinės pirmi išėjo Audrius su draugu, lyg pasiimti pinigų. Paaiškina, kad kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, jis pradžioje matė, kaip Audrius konfliktavo su kažkokiais vaikinais. Tarp jų (Audriaus ir vaikinų) muštynių jis nematė, nes jis sėdėjo kavinės viduje. Audrius atėjo visas perbalęs ir susinervavęs. Jiems visiems būnant kavinėje jokio konflikto tarp Audriaus ir Manto bei Audriaus ir jo (D. S. ) nebuvo. Tą vakarą būdami pas Liną namuose jie išgėrė 3-4 bambaliukus alaus 6 laipsnių, o būdamas kavinėje jis išgėrė gal apie 8-9 bokalus alaus. Išgėrė vienodai alaus su Mantu. Alus buvo 6-7 laipsnių stiprumo.

Po to buvo vykstama į kitą vietą, esančią Kaune, Vaidoto g., prie 126 namo, kur nurodė atvykti D. S.. Jis paaiškino, kad po to, kai susimušė su Audriumi, jis nuo kavinės ėjo pėsti su Mantu. Einant Vaidoto gatve jie pamatė, kad link jų Vaidoto gatve dideliu greičiu atvažiuoja mašina. Parodo, kurioje vietoje sustojo automobilis (Vaidoto gatvėje prie 126 namo). Jis pastebėjo, kad iš automobilio iššoko vaikinai, kurių vienas buvo su didele lazda, o vienas su kastetu. Tai jis pastebėjo jau bėgdamas. Jie su M. K. bėgo į kiemą, esantį tarp Vaidoto g. 128 ir 130 namų. Parodo, kad pribėgo prie 128 namo kiemo vartų. Paaiškina, kad vartai buvo tuo metu uždaryti, tada jis staigiai peršoko per vartus, o Mantas peršoko, bet nukrito ir atsijungė, nes galva trenkėsi į plyteles. Atbėgę vaikinai prie tvoros pradėjo rėkauti, sakydami „lįskit čia staigiai, greitai, kas yra, čia tuoj kojas peršausim“. D. S. paaiškino, kad nesuprato „dėl ko čia taip yra, kas ir kaip“. Įtariamasis D. S. paaiškino, kad tas vaikinas, kuris prie vartų daugiausia rėkavo, jį D. S. matė „iš to karto kai jis konfliktavo su Audriumi“. Tie vaikinai į kiemą nėjo. Jis pakėlė Mantą, jie nuėjo į butą. Tame bute, pas Liną, pabuvo apie 30 minučių. Po to išėjo iš Linos ir nuėjo link jų namų. Pasiėmė mašiną, girti sėdo važiuoti, vairavo Lina. Nuvažiavo iki Aleksoto naktinės parduotuvės. Naktinėje parduotuvėje nusipirko dar alaus ir paskui nuvažiavo į Garliavą. Paaiškina, kad tarp jo bei Manto ir tų vaikinų, kurie juos vijosi, jokio fizinio kontakto nebuvo. Bet tie vaikinai buvo konfliktiškai nusiteikę. Jie tikrai nebuvo Audriaus draugai, jie ieškojo problemų. Įsidėmėjo vieną vaikiną, kuris prieš tai lauke prie kavinės konfliktavo su Audriumi. (t. 2, b. l. 155-158)

2013-09-04 parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. sutikus papildomai duoti parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes dėl A. S. nužudymo, įtariamasis parodymus duoti sutiko ir nurodė, kur įvykio metu stovėjo jis ir Mantas. Taip pat parodė, kad A. S. tuo metu stovėjo lauke prie kavinės - baro durų, ant laiptukų priešais jį su Mantu. Ir tada lauke prasidėjo konfliktas. D. S. nurodo, kad A. S. jam (D. S.) trenkė į kairį žandikaulį. Po to smūgio D. S. nukrito, bet atsistojo. Po to paaiškina, kad pats trenkė A. S. į pilvą. Paaiškina, kad to smūgio į pilvą metu A. S. stovėjo lauke prie kavinės – baro durų ant laiptukų. Ant manekeno D. S. parodo, į kurias tiksliai kūno vietas trenkė A. S.: parodo, kad trenkė dešinės rankos kumščiu į pilvą vieną kartą ir vieną kartą į veidą. Po to D. S. nurodė, kad taip pat tuo metu A. S. į pilvą trenkė Mantas. Po tų smūgių A. S. krito ant kavinės-baro laiptukų lauke prie durų. Parodo, kokioje padėtyje gulėjo A. S., kai nukrito ant laiptukų prie kavinės durų. Toliau paaiškina, kad gulinčiam A. S. Mantas koja trypė galvą. Parodo, kad Mantas trypė A. S. galvą viena koja, ant kitos stovėdamas. Trypė kilnodamas koją iš viršaus į apačią, bato padu. D. S. paaiškina, kad Mantas sudavė A. S. koja į galvą 8-9 kartus. Paaiškina, kad tuo metu lauke be jo, Manto ir A. S. dar buvo A. S. draugas. D. S. paaiškina, kad A. S. draugas buvo kavinės kairėje pusėje (žiūrint į kavinę iš Vaidoto gatvės pusės), tupėjo prie kavinės sienos, atsirėmęs į lentas. A. S. draugas buvo „lygtais prajungtas“, žodį „prajungtas“ paaiškina, kad A. S. draugas buvo be sąmonės. Į tyrėjos klausimą, kodėl A. S. draugas buvo be sąmonės, D. S. paaiškina, kad „Mantas jam trenkė“. Paaiškina, kad Mantas A. S. draugui trenkė po to, kai spardė A. S. į galvą. Į tyrėjos klausimą, kiek jis pats A. S. sudavė smūgių, D. S. paaiškina, kad iš viso pats A. S. sudavė du smūgius: vieną į pilvą, antrą į veidą. (t. 2, b. l.164-165)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad M. K. ir D. S. nužudė A. S.. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad 2013-04-11 Kaune, Vaidoto g. 141, esančioje kavinėje buvo ir gėrė M. K., D. S., L. P., A. S., V. R.. Kurį laiką jie bendravo, nesipyko, tačiau A. S. įžeidžiamai kibo prie L. P., ir tai nepatiko M. K.. Tarp kaltinamųjų ir A. S. kilo konfliktas, todėl kavinėje dirbusi barmene V. Š. pareikalavo, kad jie iš kavinės išeitų, ir iškvietė apsaugą. Pirmi iš kavinės išėjo M. K. ir D. S., o po to A. S. ir V. R.. Tuomet konfliktas tesėsi prie kavinės durų, kur kaltinamieji M. K. ir D. S. prieš A. S. panaudojo fizinį smurtą (sudavė smūgius į galvą) ir jį sužalojo, šis įvykio vietoje mirė. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų, liudytojų parodymai ir duomenys, esantys specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, kituose procesiniuose dokumentuose.

Kaltinamasis D. S. ir M. K. pripažino aplinkybę, kad jie ir A. S. buvo kavinėje ir V. Š. pareikalavus iš kavinės išėjo.

Tiek D. S., tiek M. K. nurodė, kad išėjęs iš kavinės A. S. prieš juos smurtavo. D. S. nurodė, kad A. S. jam sudavė smūgį į veidą ir jis (D. S.) nukrito. Tuomet atsistojęs jis (D. S.) sudavė smūgius A. S. į veidą ir pilvą, A. S. nukrito. Tuomet nukritusį A. S. spardė M. K., iš viso spyrė į galvą apie 8-9 kartus.

M. K. nurodė, kad išėjęs iš baro A. S. jam griebė už kaklo, tuomet jis (M. K.) susikibo su V. R., galbūt jam sudavė ir abu nukrito. Neigia spardęs A. S.. Nors kaltinamasis M. K. neigia smurtavęs prieš A. S., tačiau šį jo aiškinimą paneigia D. S. parodymai, kad M. K. spardė A. S. galvą, kai šis buvo nukritęs.

Kaltinamasis M. K. neprisipažino smurtavęs prieš A. S., tačiau neprisipažinimą teismas vertina kritiškai, nes šis neprisipažinimas, kaip minėta anksčiau, paneigtas D. S. parodymais, iš kurių nustatyta, kad M. K. spardė A. S. galvą.

Be to, M. K. nurodė, kad kai kurių įvykio aplinkybių nepamena. Teismas daro išvadą, kad M. K., siekdamas išvengti atsakomybės, neigia aplinkybę dėl smurtavimo prieš A. S. arba nepamena visų aplinkybių dėl to, kad įvykio metu buvo girtas. Apklaustas liudytoju J. P. patvirtino, kad matė iš įvykio vietos nueinančius kaltinamuosius, patvirtino, kad kaltinamieji buvo girti ir tai matėsi iš jų elgesio. Neneigia ir patys kaltinamieji, kad buvo apgirtę.

Taigi D. S. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad jis (D. S.) sudavė du smūgius A. S., vieną į veidą ir vieną į pilvą, ir šis nukrito, po to jį spardė į galvą M. K., spirta buvo apie 8-9 kartus. Šiais kaltinamojo D. S. parodymais yra pagrindas tikėti, nes jis parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, aplinkybės atitiko kitus byloje esančius įrodymus ir sužaloto A. S. suradimo vietą. Liudytoja L. P. patvirtino aplinkybę, kad po įvykio grįžę į namus kaltinamieji pasakojo apie muštynes ir jų priežastį. Pasakojo, kad M. K. griebė A. S. už pečių, o šis kaltinamajam M. K. už gerklės. D. S. pasakojo, kad tuomet jis smurtavo prieš A. S.: „davė jam į barzdą“. Šiais liudytojos L. P. parodymais yra pagrindas tikėti, nes nustatyta, ir tą patvirtino kaltinamųjų parodymai, kad po konflikto jie abu bėgo pas L. P. į namus. Be to, teisme M. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, jog grįžus į namus pas L. P., ji klausinėjo, kas atsitiko ir jai D. S. pasakojo, kad smurtavo (suspardė) prieš A. S. (t. 2, b. l. 59-60). Liudytoja I. K. patvirtino aplinkybę apie tai, kad po įvykio D. S. pasakojo, kad A. S. spardė M. K., o taip pat smūgį sudavė ir jis (D. S.).

Fizinio smurto panaudojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. S. lavone nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, pereinanti į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, nubrozdinimas smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, dėl kurio padidėjo galvos smegenų vidinis spaudimas, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas, galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą, todėl, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktu, sužalojimų visuma vertinama sunkus sveikatos sutrikdymas. Tiriamojo lavone sužalojimų makroskopinis bei mikroskopinis vaizdai rodo, kad jie padaryti prieš mirtį. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais ar daugiau trauminių poveikių: vienas - į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančią į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje; vienas - į burnos sritį, padarant kraujosruva viršutinėje lūpoje, dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, nubrozdinimą smakre; vienas - į galvos kairę pusę, padarant kraujosruva su nubrozdinimais kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje; vienas - į pakaušio dešinę pusę, padarant kraujosruva minkštuosiuose audiniuose. Kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, dėl kurio padidėjo galvos smegenų vidinis spaudimas, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas, galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais).

Taigi sugretinus specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes ir D. S. parodymus bei nurodytas aplinkybes dėl smurto pobūdžio, suduotų smūgių skaičiaus ir vietų, į kurias buvo suduoti smūgiai, jos atitinka ir neprieštarauja. Kaltinamasis D. S. nurodo, kad nuo jo suduotų smūgių A. S. negalėjo mirti. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaltinamasis D. S. pripažįsta sudavęs smūgį į veidą, taip pat nurodė, kad nuo suduoto smūgio A. S. nukrito. Tai leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo stiprus. Specialisto išvada patvirtino, kad vienas iš sužalojimų padarytas poveikiu į burnos sritį, visi sužalojimai padaryti esant gyvam ir kietais bukais daiktais, dėl sužalojimų išsiliejo kraujas, o tai galėjo atsitikti nuo bet kurio trauminio poveikio. Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pasekmės galėjo kilti ir nuo D. S. suduoto smūgio.

Specialisto išvada patvirtino, kad A. S. mirties priežastis - galvos trauma, pasireiškusi kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, nubrozdinimu smakre, kraujosruva su nubrozdinimais galvos kairėje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas.

Kadangi kaltinamieji M. K. ir D. S. sudavė kelis smūgius A. S. į galvą, o specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai, padaryti keturiais ir daugiau trauminių poveikių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius, dėl ko padidėjo galvos smegenų vidinis spaudimas, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas, galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą, taip pat patvirtino, jog mirties priežastis - galvos trauma, leidžia daryti išvadą, kad M. K. ir D. S. smurtavo prieš A. S., jį sužalojo ir dėl patirto sužalojimo A. S. mirė. Svarbi ta aplinkybė, kad specialisto išvada patvirtino, jog pasekmės galėjo atsirasti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą. Byloje nustatyta, kad į galvą poveikius padarė abu kaltinamieji, todėl už pasekmes abu ir privalo atsakyti. Juo labiau kad jie abu buvo nusikaltimo vietoje, tuo pačiu metu smurtavo prieš nukentėjusįjį ir matė vienas kito atliekamus smurtinius veiksmus, tam neprieštaravo ir pritarė, buvo nusikaltimo bendrininkai.

Nustatyta, kad netoli įvykio vietos buvo ir muštynes matė A. M., V. M.. Liudytojų A. M., V. M. parodymai patvirtina, kad muštynės vyko prie kavinės durų, o iš įvykio vietos pasišalino du asmenys (nustatyta, kad M. K. ir D. S.). Kaltinamieji neneigia aplinkybės, kad jie buvo įvykio vietoje ir iš jos pasišalino. Apie tai, kad du asmenys (nustatyta kaltinamieji) dalyvavo muštynėse ir pasišalino iš įvykio vietos, A. M. informavo J. P., P. G., I. P., kurie tuoj pat po muštynių atvyko į įvykio vietą. Liudytojai J. P., P. G., R. N., T. S. patvirtino, kad jie vijosi muštynėse dalyvavusius asmenis, o šie pasislėpė.

Byloje nustatyta, kad A. S. sunkios būklės tuoj pat po kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo surastas toje pačioje vietoje (prie kavinės durų), kur kaltinamieji jį sumušė. Ten pat rasta kraujo, tai patvirtina, kad sužalotas A. S. kraujavo ir toje vietoje buvo sumuštas. Liudytojai J. P., P. G., R. N., T. S., V. M. patvirtino, kad prie kavinės jie matė gulintį kruviną, stipriai sužalotą A. S.. Šie parodymai atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes. Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įvykio vietoje tikrai buvo M. K. ir D. S., jie smurtavo prieš A. S., jį sužalotą įvykio vietoje paliko ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamieji tvirtina, kad pirmas smurtauti pradėjo A. S.. Šis aiškinimas vertinamas kritiškai. Visų pirma byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų nukentėję ar jiems būtų padarytas sužalojimas dėl A. S. veiksmų. Nustatyta, kad iš kavinės pirmi išėjo kaltinamieji, po kiek laiko A. S. ir V. R.. Tačiau ta aplinkybė, kad prie pat kavinės durų buvo rastas sužalotas A. S., leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji išėję iš kavinės ten jo dar laukė ir iš įvykio vietos niekur nėjo, išvyti iš kavinės konfliktą tęsė prie kavinės durų. Be to, byloje nustatyta, kad A. S. buvo spardomas net ir tuomet, kai po D. S. smūgio jis nukrito ant žemės. Taigi A. S. gulint ant žemės kaltinamiesiems jokios grėsmės nebuvo ir priežasties smurtauti taip pat nebuvo. Be to, liudytoja L. P. paaiškino, kad po įvykio D. S. pasakojo, kad išėjus iš kavinės M. K. sugriebė A. S. už pečių, tuomet šis sugriebė M. K. už gerklės ir tada D. S. kirto A. S. ir šis nukrito. Taigi iš L. P. parodymų matyti, kad pirmas smurtauti pradėjo M. K., todėl natūralu, kad A. S. gynėsi ir griebė už kaklo M. K.. O D. S. smurtavo prieš A. S. tuomet, kai jam pačiam (D. S.) jokios grėsmės iš nukentėjusiojo nebuvo. Tikėti L. P. aiškinimu ir D. S. pasakojimu jai yra pagrindas, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad M. K. buvo nepatenkintas A. S. elgesiu su L. P., kuomet jie buvo kavinėje ir gėrė. Todėl natūralu, kad dėl to tarp jų ir kilo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. buvo nurodęs, kad kaltinamieji buvo priešiškai nusiteikę prieš A. S., o išėjus iš baro liepė jam nesikišti, nes tai seni reikalai tarp kaltinamųjų ir A. S.. Teismas daro išvadą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodymai yra teisingi, nes jis buvo apklaustas praėjus trumpam laikotarpui po įvykio, todėl geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Teisme V. R. nurodė, kad dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Taigi natūralu, kad visų aplinkybių jis gali neatsiminti ir dėl laikotarpio, kuris praėjo nuo įvykio, bei norėdamas švelninti padėtį ir kaltinamųjų atsakomybę, nes nurodė, kad jiems pretenzijų neturi.

Teismas kritiškai vertina liudytojos I. K. parodymus, duotus teisme, apie tai, kad jai žinoma, jog pirmas konfliktą pradėjo A. S. ir jis sudavė D. S.. Visų pirma vertinama ta aplinkybė, kad ši liudytoja ir kaltinamasis D. S. gyveno, jie turi vaikų, todėl neabejotinai ji siekia palengvinti kaltinamojo padėtį. Antra, tokių aplinkybių liudytoja žinoti ar matyti negalėjo, nes ji nebuvo įvykio vietoje. Trečia, teisme duoti parodymai prieštaravo jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad apie muštynes jai niekas nepasakojo, nei Lina, nei Mantas, nei Deivydas.

Tikima ta liudytojos I. K. parodymų dalimi, kur iš D. S. pasakojimo žino, kad M. K. spardė A. S., o D. S. sudavė smūgį į pilvą. Tikima dėl to, kad ši aplinkybė nustatyta bei patvirtinta kitais įrodymais ir bylos duomenimis.

Byloje nustatyta, kad įvykio dieną ir iki konflikto bei kaltinamųjų panaudoto smurto momento A. S. buvo sveikas, nesužalotas. Po kaltinamųjų panaudoto smurto jis patyrė sužalojimus ir mirė. Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamieji nužudė A. S., nes tarp kaltinamųjų M. K. ir D. S. padarytų nusikalstamų veiksmų, panaudoto fizinio smurto ir atsiradusių pasekmių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu panaudojo fizinį smurtą, smūgiavo nukentėjusiajam į galvą ir padarė sužalojimus. Ta aplinkybė, kad nuo D. S. suduoto smūgio į veidą A. S. nukrito, o nukritusiam M. K. spyrė į galvą kelis kartus (8-9 smūgiai), nuo smurto A. S. patyrė galvos traumą, jam išsiliejo kraujas, rodo, kad smurtas buvo intensyvus ir poveikis padarytas panaudojus didelę jėgą. Smūgiai suduoti į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. A. S. mirė nuo galvos traumos. Teismas daro išvadą, kad suduodami smūgius į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamieji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad žmogus gali mirti, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodami smūgius į galvą žmogui ir turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamieji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Netgi ir sužalotą A. S. jie paliko gulėti įvykio vietoje ir pasišalino nesuteikę pagalbos. Nustatytas konflikto pradžios ir nusikaltimo padarymo motyvas - pyktis dėl A. S. elgesio bendraujant su L. P.. Kaip nustatyta byloje, ir tai patvirtina nukentėjusiųjų R. K., V. R., liudytojų G. S., V. Š. parodymai, iki konflikto pradžios ir panaudoto smurto pradžios A. S. buvo sveikas ir nesužalotas. Konfliktas tarp kaltinamųjų ir A. S. kilo jau jiems būnant kavinės patalpose, po to jis tęsėsi lauke prie kavinės. Tai patvirtino kaltinamųjų M. K., D. S., nukentėjusiojo V. R., liudytojų G. S., V. Š. parodymai. Dėl to ir buvo iškviesti apsaugos, policijos, medicinos darbuotojai, į įvykio vietą jie atvyko, surado sužalotą A. S., kuris įvykio vietoje netrukus mirė. Taigi nustatyta, kad tikrai 2013-04-11 kilo konfliktas tarp kaltinamųjų M. K., D. S. ir A. S., jo metu kaltinamieji jį sužalojo ir tuoj pat po panaudoto fizinio smurto nuo patirtų sužalojimų A. S. mirė. Iš A. M. parodymų matyti, kad muštynėse dalyvavo keturi asmenys, po muštynių du asmenys ėjo nuo kavinės, o du buvo surasti prie kavinės sužaloti. Byloje nustatyta, kad nuo kavinės ir konflikto vietos nuėjo M. K. ir D. S., o prie kavinės liko sužaloti A. S. ir V. R.. Taip neabejotinai patvirtinama, kad tikrai mušami buvo A, S. ir V. R., o juos sumušė kaltinamieji. Iš A. M. parodymų taip pat nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems apsaugos, policijos darbuotojams bei pašaliniams asmenims jis nurodė nusikaltime ir muštynėse dalyvavusių asmenų skaičių, jų pasišalinimo kryptį, ji sutapo su kaltinamųjų pasišalinimo ir judėjimo kryptimi po įvykio, kaltinamųjų persekiojimo kryptimi, pasislėpimo vieta (L. P. name), o tai taip pat patvirtina, kad kaltinamieji buvo nusikaltimo padarymo vietoje ir jį padarė, o vėliau iš įvykio vietos pasišalino, bandant juos persekioti ir sulaikyti jie pasislėpė.

Taigi kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji M. K. ir D. S. nužudė A. S.. Todėl jie baustini už nužudymą ir jiems skirtina bausmė.

Taip pat byloje nustatyta, kad M. K. smurtavo prieš V. R., sudavė jam smūgius, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo M. K., nukentėjusiojo V. R. parodymai, kuriais nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino smurtavęs (sudavęs į galvą ir krūtinę) prieš V. R.. Tą aplinkybę, kad M. K. smurtavo prieš V. R. patvirtino ir D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu. Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtintas ir specialisto išvada, konstatavusia, jog tikrai V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis padarytas trauminiu poveikiu ir buku daiktu 2013-04-11. Ta aplinkybė, kad dėl smurto V. R. patyrė fizinį skausmą, patvirtino liudytojų J. P., P. G., G. B., parodymai, kuriais nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą buvo rastas sumuštas V. R., jis skundėsi skausmu krūtinėje, šone. Šiame epizode kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai sutampa, neprieštarauja, vieni kitus papildo ir patvirtina faktą, kad M. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl jis baustinas ir skirtina bausmė. Nors byloje nėra nukentėjusiojo skundo, tačiau tai nedaro proceso negalimo, nes byloje yra prokuroro priimtas nutarimas pradėti procesą BPK 409 straipsnio 1 dalies pagrindu (nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo M. K. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto ir dėl pykčio. Atsižvelgiama į M. K. vaidmenį nusikaltime ir jo suduotų smūgių skaičių.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe M. K. pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarymui įtakos turėjo A. S. provokuojantis elgesys (nukentėjusysis netinkamai ir įžeidžiamai kibo prie kartu su kaltinamaisiais buvusios L. P. ir tai sukėlė konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo).

Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad M. K. nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nepripažįstama sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kad M. K. nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes ši aplinkybė nepasitvirtino. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu M. K. buvo girtas, tačiau kad tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, įrodymų byloje nesurinkta.

M. K. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Nukentėjusysis V. R. dėl padaryto nusikaltimo pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino ir gailisi, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nepripažįstama sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kad M. K. nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes ši aplinkybė nepasitvirtino. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu M. K. buvo girtas, tačiau kad tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, įrodymų byloje nesurinkta.

M. K. teistas, tačiau teistumas išnykęs. Todėl skiriant bausmę laikoma, kad jis neteistas. UAB „Kretingalės mėsa“ 2013-04-30 pažymoje nurodyta, kad M. K. įmonėje dirba nuo 2013-04-09 vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo laiku drausminių nuobaudų neturėjo. Jis dirbo trumpą laikotarpį, todėl jo charakterizuoti negali. Kaltinamasis M. K. yra jauno amžiaus, turi nepilnametį vaiką.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. S. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. S. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto ir dėl pykčio. Atsižvelgiama į D. S. vaidmenį nusikaltime ir jo suduotų smūgių skaičių.

D. S. nužudymą padarė būdamas neteistas. Tačiau yra teistas po šio nusikaltimo (nužudymo) padarymo. Teistas Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1(vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, paskirta pareiga šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamasis D. S. yra jauno amžiaus, turi nepilnamečių vaikų. Jis pripažino savo atliktus smurtinius veiksmus prieš A. S.. Taip pat davė parodymus apie kito kaltinamojo (M. K.) atliktus smurtinius veiksmus ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe D. S. pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo A. S. provokuojantis elgesys (nukentėjusysis netinkamai ir įžeidžiamai kibo prie kartu su kaltinamaisiais buvusios L. P. ir tai sukėlė konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo).

Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad D. S. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nepripažįstama sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kad D. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes ši aplinkybė nepasitvirtino. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu D. S. buvo girtas, tačiau kad tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, įrodymų byloje nesurinkta.

Kaltinamiesiems M. K. ir D. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamiesiems už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnį nei bausmės vidurkis dydį.

M. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė laisvės atėmimas. Ši bausmė skiriama dėl to, kad M. K. šią veiką padarė būdamas padaręs ir kitą labai sunkų nusikaltimą ir jis teisiamas už dviejų nusikaltimų padarymą. Taip pat vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios paminėtos anksčiau.

Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamiesiems paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Nukentėjusioji R. K. pateikė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų priteisti 102395 Lt žalai atlyginti, t. y. 100000 litų neturtinei žali atlyginti ir 2395 litų – turtinei žalai atlyginti. Pateikė turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 40-41, 43-45).

D. S. nesutinka atlyginti žalą. M. K. sutinka iš dalies atlyginti turtinę žalą ir nesutinka atlyginti neturtinę žalą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu.

LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji R. K. prašo tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų ir jai padaryta žala. (t. 1, b. l. 43-45) Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, jis pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusioji turėjo išlaidų dėl A. S. laidojimo, taigi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamieji nusikalstamais veiksmais, todėl jie privalo žalą atlyginti, civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Tačiau jis mažinamas, nes nukentėjusioji yra gavusi 1040 Lt valstybės laidojimo pašalpą. Todėl realiai žala yra 1355 Lt, ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. K. ir D. S., nes nusikaltimas padarytas bendrais kaltinamųjų veiksmais.

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį - prašo priteisti 100000 litų.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji R. K. pareiškė, kad neturtinė žala jai padaryta dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nužudymo A. S., kuris buvo jos sugyventinis, kartu sugyventų keturių vaikų tėvas, bendras gyvenimas truko 15 metų. Nukentėjusioji R. K. patvirtino, kad su A. S. kartu gyveno, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus. Šį R. K. aiškinimą patvirtino liudytojos L. P. parodymai. Teismas nustatė, kad kaltinamieji M. K. ir D. S. tyčia nužudė A. S., dėl kurio mirties nukentėjusioji R. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, taip bendrais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti solidariai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamųjų kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl A. S. nužudymo, netekties nukentėjusioji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekusi artimo žmogaus (sugyventinio, šeimos nario, vaikų tėvo). Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų M. K., D. S. solidariai priteistina 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. K., ši suma nėra per didelė ar neprotingo dydžio.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai R. K.. Iš pažymos matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2013-05-23 sprendimus teikė advokatas Vaclovas Kaminskis, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš viso sudaro 640 Lt (t. 4, b. l. 100). Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų vienodomis dalimis, tai yra iš kiekvieno po 320 litų.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014 m. birželio 26 d.

M. K. į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014 m. birželio 26 d.

D. S. į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš M. K. ir D. S. solidariai 1355 litus turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. K..

Priteisti iš M. K. ir D. S. solidariai 100000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. K..

Priteisti iš M. K. 320 litų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) valstybei.

Priteisti iš D. S. 320 litų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) valstybei.

Ši suma (320 Lt) mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti D. S. jo drabužius: pilkos spalvos sportinio kostiumo viršutinę dalį “Adidas”, juodos spalvos sportines kelnes “Nike”, juodos spalvos sportinius batelius su geltonos spalvos padų šonais „HKP”.

Grąžinti M. K. jo drabužius: pora juodos spalvos firmos “Adidas” sportinių batelių, sportines kelnes su žaliomis juostomis šonuose, piniginę.

Grąžinti R. K. A. S. drabužius: juodos spalvos sportinį bliuzoną, porą pilkos spalvos sportinių batelių, juodos spalvos sportines kelnes, trumpikes, juodos spalvos medžiaginę striukę, mėlynos spalvos apatinius marškinius, porą juodos spalvos kojinių.

Sunaikinti: voką, kuriame yra lipnios juostos su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo A. S., M. K., D. S. drabužių ir batų; voką, kuriame yra 1 daktiloplokštelė su pirštu pėdsakais nuo sienos arkos statramsčio, paimtais 2013-04-12 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Kaunas, Vaidoto g. 141; voką, kuriame yra 1 vnt. tamponas su DNR nuoplova nuo alaus bokalo viršutinės dalies, paimtu 2013-04-12 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Kaunas, Vaidoto g. 141; voką, kuriame yra 1 vnt. vatos tamponas su raudonos spalvos tepinėliu nuo laipto, paimtu 2013-04-12 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Kaunas Vaidoto g. 141; kvapo pėdsakus, paimtus 2013-04-12 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Kaunas, Vaidoto g. 141. Du kvapų pėdsakus, paimtus su skirtingų dviejų kėdžių sėdimųjų dalių, bei vieną foninį kvapą, iš viso 3 stiklainius; du vokus su M. K. ir D. S. seilių pavyzdžiais, likusiais po tyrimo.

Palikti saugoti prie bylos: kompaktinę plokštelę su A. S. lavono nuotraukomis; kompaktinę plokštelę DVD-R, kurioje yra A. S. ir L. P. telefonų išklotinės, M. K., D. S. parodymų patikrinimų vaizdo įrašai; kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-LOK -977 (2013 m.) prie 2013-09-13 lydraščio Nr. 20-7-IL-5512; kompaktinę plokštelę CD-R su vaizdo įrašu, pateiktu 2013-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Pasiųsti į bausmės atlikimo vietą: asmens tapatybės korteles (D. S. - Nr. 10713219 ir M. K. - Nr. 10774819), M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. R 0442166, M. K. vairuotojo kortelę Nr. V100000038275000.

Daiktus, paimtus iš M. K.: pinigus - 861,32 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“ (IMEI Nr. 352299/01/757140/9 (be baterijos), SIM kortelė TELE2 Nr. 89370 03621 00008 51091) panaudoti nukentėjusiajai R. K. priteistai žalai ir valstybei priteistai sumai išieškoti.

Išsiųsti AB SEB bankui M. K. SEB banko kortelę Nr. 4790 7520 0048 6375.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.