Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės atstovei Ingridai Miliauskienei, atsakovei L. L., trečiojo asmens atstovei Ilonai Bubokienei, civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos vaikų globos namams „Danė”, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. L. yra nepilnametės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), mama (b.l. 6,7). R. L. tėvas A. L. mirė 2005-05-24 (b.l. 6,7,9). 2009-02-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-236 L. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 10). Nuo 2009-10-20 R. L. laikinai apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro trumpalaikės socialinės globos ir krizių įveikimo pagalbos skyriuje (b.l. 13). 2010-02-26 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-338 R. L. nustatyta laikinoji rūpyba Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“ (b.l. 18).

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog atsakovė L. L. nuo 2009 m. pavasario nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo vaiką R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesudaro palankių sąlygų vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams, amoraliu savo elgesiu psichologiškai žaloja savo vaiką. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – K. V. pagrindinės mokyklos 2009-01-15 raštas Nr. V8-101 (b.l. 28), 2009-02-10 Šeimos aplankymo aktas Nr. VT11-58 (b.l. 27), 2009-03-06 Sprendimas dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo Nr. SP43-83 (b.l. 26), Klaipėdos miesto VPK 2 PK 2009-03-12 raštas Nr. F-165 (b.l. 25), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2009-03-17 raštas Nr. S-11-521 (b.l. 22), 2009-10-22 raštas Nr. S-25-1932 (b.l. 13), 2010-02-17 raštas Nr. S-11-321 (b.l. 21), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-02-24 tarnybinis pranešimas VS-956 (b.l. 20), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rūpybos) planas 2010-03-03 Nr. VT11-126 (b.l. 19), 2011-02-07 Nr. VT11-109 (b.l. 12), B. L., L. L., R. L. sutikimai (b.l. 23-24), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Darbo su socialinės rizikos šeimomis skyriaus mėnesio veiklos dienoraščiai (b.l. 29-36) bei bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai. Liudytoja B. L. (R. L. močiutė) teismo posėdžio metu nurodė, jog anūkei yra geriau gyventi globos namuose, nei pas mamą. R. L. paaiškino, jog jai gerai gyventi ir pas mamą, ir globos namuose. Pažymėtina, jog atsakovė L. L. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šiuo metu negali tinkamai prižiūrėti savo dukros, nes neturi tam sąlygų, mano, kad vaikui bus geriau globos namuose. Minėti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo metu L. L. negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), be to, dėl susidariusios situacijos, atsakovė nesugeba užtikrinti dukrai saugios ir sveikos aplinkos, todėl ieškovė pagrįstai prašo apriboti atsakovei motinos valdžią.

Atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai paaiškino, jog šiuo metu atsakovė mėgina keistis, bendrauja su socialiniais darbuotojais, reaguoja į šeimos narių pastabas, tvarkosi, stengiasi išspręsti susidariusias problemas, pakankamai dažnai bendrauja su dukra, dirba. Taip pat ir atsakovė nurodė, jog kritiškai ir objektyviai vertina savo veiksmus, supranta, kad pažeidžia vaiko teises. CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei motinos valdžia į dukrą apribotina terminuotai – dviejų metų laikotarpiui.

R. L. liko be tėvų globos, jos auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje ji galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti buvo užtikrinti 2010-02-26 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-338. Vaikas nuolat gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“, kur jam yra užtikrinta priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas. Kadangi vaiko laikinoji globa savo tikslų nepasiekė, vaikas į savo šeimą nebuvo grąžintas ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra galimybės nustatyti šeimoje arba šeimynoje, nustatoma nuolatinė rūpyba Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“ (CK 3.251 str. 2 d., 3.261 str.), paskiriant Klaipėdos vaikų globos namus „Danė“ vaiko rūpintoju (CK 3.264 str. 3 d.). R. L. nuomonė dėl rūpybos yra išreikšta tiek per vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovus, tiek tiesiogiai apklausiant teisme. R. L. sutiko, jog rūpintoju būtų paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“.

Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui (CK 3.192 str. l d., 3.194 str. l, 3 d., 3.195 str.). Nustatyta, jog atsakovės turtinė padėtis yra ypač sunki, šiuo metu atsakovė dirba, darbo užmokesti apie 600 Lt. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti motiną nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Todėl įvertinus tai, kad dėl infliacijos ir kitų faktorių pasikeitė pragyvenimo lygis, padidėjo minimali alga, dėl amžiaus pasikeitė vaiko poreikiai, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, kitas aplinkybes, iš atsakovės priteistinas išlaikymas R. L. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2011-03-30 iki vaiko pilnametystės. Byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė teikė išlaikymą dukrai iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko – R. L. išlaikymą už laikotarpį nuo 2010-03-09 iki 2011-03-29 - 1560 Lt.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė byloje pareiškė neturtinius bei turtinius reikalavimus. CPK 80 str. 1 d. 2 p. numato, kad neturtiniuose ginčuose ieškiniai yra apmokami 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamą procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 str. 1 d.). Vyriausybės įgaliota institucija - Statistikos departamentas, vadovaudamasis CPK 82 str. 2 d. ir LR Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu, paskelbė, kad 2010 m. gruodžio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginant su 2003 m. sausio mėn., sudarė 134,8, tai yra vartotojų kainos padidėjo 34,8 procento. Paskelbtas indeksas taikytinas nuo 2011-01-15, todėl ir už ieškinio neturtinį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Todėl už turtinį ieškinio reikalavimą turėjo būti sumokėtas 93,60 Lt (130 Lt × 12 mėnesių = 1560 Lt+ 1560 = 3120) × 3% = 93,60 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.) žyminis mokestis, iš viso turėjo būti sumokėtas 228,60 Lt žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės priteistina 228,60 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Terminuotai – dviejų metų laikotarpiui - apriboti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą R. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti R. L. nuolatinę rūpybą vaikų globos institucijoje – Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“, esančiuose adresu Kretingos g. 44, Klaipėdoje, ir paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Danė“ nepilnametės R. L. rūpintoju.

R. L. gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos vaikų globos namuose „Danė“.

Priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą R. L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2011-03-30 iki R. L. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. L. dukters R. L. išlaikymo įsiskolinimą – 1560 Lt

Iš atsakovės L. L. priteisti valstybei 228,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.