Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas V. A. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 650 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimu. Galutinė subendrinta nuobauda V. A. paskirta 900 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, teisės medžioti atėmimu 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimu. Jurbarko rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 29 d. gautas V. A. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino V. A. prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, nurodė, jog negalima daryti išvados, kad paskirtoji administracinė nuobauda jau šiuo metu yra pasiekusi tikslus, numatytus administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant užtikrinti, kad asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų.Skunde V. A. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į bendruosius humanizmo, protingumo, proporcingumo principus teisėje ir faktines bylos aplinkybes. Teismas formuojamą praktiką panašiose bylose taikė visiškai formaliai, neatsižvelgė į jo asmenį, patirtį ir susiklosčiusią gyvenimo situaciją, t. y. neindividualizavo, be to, nevertino visuomenės intereso pažeidimo, susijusio su ilgalaikėmis nuobaudos taikymo pasekmėmis, esmės ir turinio.Skunde teigiama, jog jis atitinka visus formalius reikalavimus, leidžiančius taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi sumokėjo baudą, nepadarė naujų teisės pažeidimų, įvykdė kitus įpareigojimus, tačiau yra baudžiamas daug griežčiau, nei asmenys, kurie padarė KET ar smurtinius nusikaltimus būdami neblaivūs ir vėliau susitaikė su nukentėjusiuoju. Supranta, kad visuomenės interesas reikalauja per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti bendrą visuomenės saugumą. Tačiau viešasis interesas veikia plačiau ir juo siekiama kuo ekonomiškiau elgtis ne tik su baudžiamu asmeniu, bet ir su kitais visuomenėje egzistuojančiais santykiais. Teigia, kad šiuo metu dirba, t. y. prisideda ne tik prie savo materialinės gerovės kūrimo, bet plačiąja prasme ir prie valstybės ūkio gerinimo, nes aktyvus darbo rinkoje, dėl to moka mokesčius, tokiu būdu iki minimumo mažina galimybę išvykti iš Lietuvos ir pragyvenimui verstis užsienyje. Mano, kad teismas, išreikšdamas nepasitikėjimą, suvaržė jo teises ir teisėtus lūkesčius labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti, o negrąžindamas teisės vairuoti pasirinko akivaizdžiai perteklinę ir nepamatuotai neproporcingą priemonę, jo, kaip pasitaisiusio asmens, atžvilgiu. Toks teismo požiūris negali būti laikomas humanišku ir skatinančiu pasitikėti teisėsaugos institucijomis bei visa valstybės teisine sistema.Teismo nutartyje nurodoma, kad vienas iš jį neigiamai charakterizuojančių faktų yra tai, kad jis yra baustas ir už kitą tuo pat metu padarytą teisės pažeidimą, o tai kvalifikuoja KET pažeidimą kaip itin šiurkštų, be to, kėlė ypatingai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai ir turtui. Atkreipia dėmesį, kad nors ir buvo baustas už transporto priemonės nesustabdymą, tačiau nagrinėtoje administracinėje byloje buvo nustatytos visiškai kitos aplinkybės – jis nestojo ne dėl to, kad išvengtų atsakomybės už kitą pažeidimą, tačiau dėl susiklosčiusių meteorologinių sąlygų bei vietos specifikos (buvo slidi kelio danga, sustojo pats nuo stabdymo vietos už ~50 m., policijos darbuotojams nereikėjo jo vytis ir pan.), be to, jokia grėsmė kitiems kelių eismo dalyviams nekilo, kadangi kelias buvo tuščias, buvo tamsus paros metas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartį priėmusi teisėja taip pat nagrinėjo administracinio pažeidimo bylą, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių faktinės aplinkybės nutartyje yra iškraipomos, neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės. Esant tokiai situacijai nutartyje nurodomi motyvai yra visiškai formalūs, galimai perrašyti iš kitų procesinių dokumentų, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Nutartyje klaidingai nurodomi teiginiai verčia manyti, kad teismas labai formaliai ir nepagrįstai plečiamai charakterizavo jį kaip nedrausmingą pilietį ir tokią išvadą padarė nesivadovaudamas įrodymais. Teismas nevertino, jog anksčiau ir per nuobaudos galiojimo laiką jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, o dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo tinkamai įvertinti savo būsimų darbinių funkcijų galimybių sumažėjimo. Dėl padaryto pažeidimo labai stipriai išgyvena, supranta, kad nuvylė save ir savo artimuosius, dėl savo elgesio susilaukė ne gailesčio, o draugų ir giminaičių pasmerkimo, kas, natūralu, nuolat verčia jausti gėdą ir psichologinį spaudimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. A. skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. A. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nepaisant to, kad apelianto teigimu, kelias buvo tuščias, buvo tamsus paros metas, tokiais savo veiksmais V. A. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje buvo numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik V. A. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skunde nurodoma, kad jis nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę dėl susiklosčiusių meteorologinių sąlygų bei vietos specifikos. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, paskyręs nuobaudą, konstatavo, jog V. A. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė tyčia, priešingu atveju administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu būtų nutraukta, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik konstatavus asmens tyčinius veiksmus. Apelianto teigimu, policijos darbuotojams nereikėjo jo vytis, tačiau, kaip matyti iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, priešingai, nei nurodoma skunde, liudytojo policijos pareigūno D. Tamošaičio teigimu, pirmiausia buvo įjungti švyturėliai, po to pareigūnas A. Butkus, išlipęs iš tarnybinio automobilio, stabdė V. A. vairuojamą transporto priemonę, tačiau ši nestojo, todėl pareigūnams teko vytis pro juos pravažiavusį automobilį. Šios pažeidėjo nurodomos aplinkybės, prieštaraujančios teismo nutarime nustatytiems faktams, tik parodo jo nenuoširdumą ir siekį sumenkinti savo kaltę, kas rodo, jog šiuo metu administracinės nuobaudos tikslai dar tikrai nėra pasiekti. Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog, priešingai, nei tai suvokia V. A., jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), atitikimu, taip pat aplinkybės, kad jis dėl pažeidimo gailisi, patyrė gėdą, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo šiurkštumą, įžūlų policijos pareigūnų darbo diskreditavimą vykdant jiems valstybės suteiktus įgaliojimus, įstatymo leidėjas sankcijoje už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Aukštesniojo teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats.Skunde nurodomos aplinkybės, kad V. A. šiuo metu dirba, t. y. prisideda ne tik prie savo materialinės gerovės kūrimo, bet plačiąja prasme ir prie valstybės ūkio gerinimo, nes yra aktyvus darbo rinkoje, dėl to moka mokesčius, tokiu būdu iki minimumo mažina galimybę išvykti iš Lietuvos ir pragyvenimui verstis užsienyje, nėra niekaip susijusios su ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymu ir nelaikytinos turinčios reikšmės šiam klausimui spręsti. Aukštesniojo teismo manymu, teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nesuvaržė jo teisių ir teisėtų lūkesčių labiau, negu to reikia nuobaudos tikslams pasiekti.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. A. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. skundo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.