Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3303-1133/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Data
2025-10-27
Bylos Nr.
1-3303-1133/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16038-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-3303-1133/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16038-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant B. G.,dalyvaujant prokurorei R. N.,kaltinamajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. P. 2025-04-30 apie 23.43 val., Vilniuje, Ozo ir Buivydiškių g. sankirtoje, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą jo kraujyje nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į medį ir automobilis iškvietė policiją. Dieną prieš įvykį gėrė alkoholį. Kai sėdo prie vairo buvo apie 23.20 val. Neatsimena, gal ir vartojo alkoholį. Jis negalėjo pasitikrinti blaivumą ir jį nuvežė priduoti kraujo tyrimui ir kraujyje nustatytas 1,71 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Tyrimų rezultatus sužinojo po dviejų-trijų savaičių. Jam paskambino pareigūnai ir pasakė atvažiuoti į komisariatą.

Teisme paskelbus specialisto išvadą (b. l. 51), kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, gal ir vartojo alkoholį, neatsimena, kas atsitiko. Iškart po eismo įvykio alkoholio nevartojo.

Teisme pagarsinus kaltinamojo 2025-05-28 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad: „pasitaręs su gynėju, savo pozicijos neišsakė. Psichikos ir priklausomybių ligomis neserga ir niekuomet nesirgo, gydymo įstaigose į įskaitas nėra įtrauktas. Lietuvių kalbą supranta puikiai, skaito, rašo, vertėjas jam nereikalingas“ (b. l. 93).

Teisme pagarsinus kaltinamojo 2025-07-14 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad: „narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje taip pat neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad prie savo 2025-05-28 duotų parodymų norėtų pridėti, jog dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad 2025-04-29 iš vakaro jis vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo romą, kokį kiekį suvartojo, nurodyti negali. 2025-04-30 apie 18 val. jis, būdamas (duomenys neskelbtini) g., nuomojamame bute, išgėrė 3 skardines alaus. Tada buvo visą laiką minėtame bute ir apie 22 val. sumąstė nuvykti pas savo draugę A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Draugė nežinojo, kad jis pas ją ruošiasi vykti, nes jie tuo metu buvo susipykę ir jis norėjo nuvykti pas ją susitaikyti. Atsisėdęs į automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso įmonei, bet jis oficialiai yra automobilio naudotojas, vyko link draugės namų ir pakeliui padarė eismo įvykį - atsitrenkė į medį. Eismo įvykis įvyko dėl blogų automobilio padangų. Atsitrenkęs į medį, supanikavo, išlipo iš automobilio ir nuėjo pas draugę, nes iki jos namų buvo maždaug likęs 1 kilometras. Po kurio laiko jis kartu su drauge grįžo į įvykio vietą, prie automobilio ir ten jau buvo policijos ekipažas. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laidavimu, už jį laiduos draugė A., su kuria jie veda bendrą ūkį“ (b. l. 96-97).

Kaltinamasis parodė, kad jis 30 d. nuo 17-21 val. išgėrė 3 skardines alaus. Neprisimena, kelinta valanda buvo. Prie vairo atsisėdo gal 22-23 val. Gali būti, kad ėjo nusipirkti alkoholio po įvykio, bet to nepamena. Netoli eismo įvykio vietos yra vietą, kur visą parą pardavinėja alkoholį. Pripažįsta, kad išgėrė 3 skardines alaus prieš sėsdamas už vairo. Negalėjo būti, kad išgėrus tris skardines alaus, jam būtų nustatytas 1,71 promilių girtumas.

Teisme peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo medžiagą, perklausius BPC skambučio garso įrašą, kaltinamasis parodė, kad automobilis priklausė lizingo bendrovei. Lizingo bendrovė automobilį atsiėmė. Jis mokėjo įmonei visą sumą už automobilį. Jis buvo automobilio naudotojas.

Teisme peržiūrėjus pareigūnų kūno kamera darytus vaizdo įrašus: „2734UTC“; „003952UTC“; „004008UTC“; „005544UTC“; „234654UTC“, „234700UTC“; „02733UTC“.

Kaltinamasis parodė, kad buvo išgėręs 3 skardines alaus. Buvo nubaustas už greičio viršijimą, už diržus. Pripažino, kad jis kaltas. Sutinka, kad jam galėjo būti nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Sutinka, kad buvo girtas. Sutinka, kad girtumas buvo nustatytas dėl to, kad vartojo alkoholį prieš sėdant prie vairo. Senas alkoholis neišsisklaidė, išgėrė naujo ir liko kraujyje. Po eismo įvykio negėrė, negalėjo gerti, nes piniginė buvo mašinoje ir jis neturėjo pinigų. pamena, kad jis ieškojo telefono, bet nerado nei telefono, nei piniginės. Išsiskleidė oro pagalvės, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pas savo gyvenimo draugę.

Jis dirbo įmonėje ir pas direktorių už 11 000 Eur nusipirko automobilį. Automobilį pirko prieš porą metų. Iki sudaužymo automobilio vertė buvo 8 tūkstančiai.

BPC skambučių garso įrašuose „2025_04_30_23-41-21_37064021699.mp3“, „BPC skambu io ra as (I...5-04-30 23_47_51).mp3“ ir informacinės įvykio kortelės duomenimis, pranešėjas 2025-04-30 23.43 val. pranešė, kad prie „Impuls“ automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu įvažiavo į griovį. 2025-04-30 23.47 val. kita pranešėja nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo vaikščioti aplink, jai atrodo, kad automobilyje kitų žmonių nėra, nes jis vėl įlipo į vairuotojo vietą ir pypsena (b. l. 13).

2025-05-01 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) esantis Vilniuje, Ozo g.-Buivydiškių g. sankirtoje. Automobilis yra ant žalios vejos. Automobilio priekis yra atsitrenktas į medį, priekiu į Buivydiškių g., galu į sankirtą. Automobilio priekis apgadintas, matomi apgadinimai: kairės ir dešinės pusių priekiniai sparnai, priekinis bamperis, priekiniai kairės ir dešinės pusės ratai, priekiniai žibintai, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės durelės, priekinis stiklas, ant viso automobilio korpuso matosi pabraižymai, apgadinimai. Fotolentelėje užfiksuotas kaltinamojo vairuotas automobilis, automobilio apgadinimai (b. l. 19-32).

Pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų ir jų 2025-06-03 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti vyr. patrulio L. L. ir vyresniosios tyrėjos A. L. mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis - kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įraše „PSS-20250501-003952UTC+0300“ užfiksuotas ant žolės stovintis automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio bagažinės stovi didelis tamsios spalvos krepšys;

2. vaizdo įraše „PSS-20250501-004008UTC+0300“ reikšmingų duomenų neužfiksuota;

3. vaizdo įraše „PSS-20250501-002733UTC+0300“ užfiksuota kaip pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie tamsios spalvos automobilio, kuris stovi ant žolės, priekiu atsitrenkęs į medį. Prie automobilio galo, prie bagažinės, ant žolės stovi du asmenys - kaltinamasis ir moteris. Pareigūnė paklausia kieno tai automobilis. Kaltinamasis atsako, kad automobilis lizingo, bet registruotas jo vardu. Pareigūnė paklausia ar jis R., į ką vyras atsako, kad taip. Pareigūnė kaltinamajam nurodo, kad jo piniginė, telefonas, dokumentai, viskas yra automobilio salone. Pareigūnai paklausia kaltinamojo ar jis vairavo automobilį, į ką šis nurodo, kad jis nevairavo. Pareigūnai paklausia kaip tada jo daiktai atsirado automobilyje. Vaizdo įraše pasirodo ir antras vyras, aukšto ūgio, su barzda, vilkintis tamsios spalvos striuke (toliau - Vyras Nr. 2). Vyras Nr. 2 nurodo, kad buvo namuose, miegojo, pas jį į butą įlindo asmuo - nurodo į kaltinamąjį. Kaltinamasis pasako, kad yra Moters „meilužis“, į ką moteris pareigūnams nurodo, kad jis atėjo pas ją namo ir pradėjo rėkti, kad sudaužė mašiną. Pareigūnai kaltinamojo paklausia ar jis vartojo alkoholį. Kaltinamasis nurodo, kad išgėrė vieną „Kalnapilio“ alaus. Išsiaiškinama, kad dėl gerklės kaltinamasis negali papūsti į alkotesterį, jam nurodoma, kad bus imamas asmens kraujas. Kaltinamasis sutinka. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad kaltinamasis norėjo juos pakišti, neva jie vairavo, nes jis pats (kaltinamasis) girtas. Tolimesnio pokalbio metu kaltinamasis nurodo, kad apie 22 val. jis išgėrė 0,7 l alaus. Moteris klausia ar gali pasiimti savo daiktus. Vyras Nr. 2 nurodo, kad daiktai juk stovi prie automobilio, ne jame. Pareigūnai paaiškina, kad daiktus išėmė ugniagesiai iš automobilio, dėl to daiktų paimti negalima. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad kaltinamasis terorizuoja Moterį ir negrąžina jai jos daiktų, kurie buvo automobilyje. Į įvykio vietą atvyksta kitas policijos pareigūnų ekipažas, kurie išsiveža kaltinamąjį. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje, kad automobilyje likę kaltinamojo daiktai, kad kaltinamasis iš pradžių sakė automobilio nevairavęs, po to pasakė, kad vairavo. Sako, kad pagal situaciją lyg Vyras Nr. 2 yra Moters vyras, o kaltinamasis yra Moters meilužis;

4. vaizdo įraše „PSS-20250501-005544UTC+0300“ užfiksuota kad kaltinamasis pasodintas į laikino sulaikymo patalpą, esančią policijos tarnybinio automobilio gale. Prie laikino sulaikymo patalpos stovi greitosios medicinos pagalbos aprangas vilkintys vyrai (toliau - Medikai), kurie bendrauja su kaltinamuoju apie jo norą nusižudyti. Kaltinamasis neigia, kad nori nusižudyti. Nurodo, kad jo automobilis kainavo virš 20 000 Eur ir jis automobiliu nesižudytų. Nurodė, kad jo girtumas bus iki 0,4 promilės. Pareigūnas paklausia kaltinamojo, iš kur jis važiavo. Kaltinamasis nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad stabdė automobilį, tačiau nesuveikė stabdžiai. Pareigūnas paklausia kaltinamojo, kodėl jis iškart po įvykio pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinamasis nurodė, kad nuėjo pas kaimyną, nes bijojo, kad gali pripūsti, nes gėrė alaus. Nurodė, kad turi visas kategorijas ir negali pripūsti. Vyras prisipažįsta, kad vairavo automobilį;

5. vaizdo įraše „PSS-20250501-002734UTC+0300“ užfiksuota kaip prie pareigūno prieina kaltinamasis su moterimi. Kaltinamasis nurodo, kad automobilį vairavo M. V.. Moteris atsako, kad kaltinamasis nesąmones kalba;

6. vaizdo įraše „PSS-20250430-234654UTC+0300“ užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prieina prie „BMW“ automobilio, kuris stovi ant žolės priekiu atsitrenkęs į medį, įjungtas automobilio avarinis signalas. Automobilyje nieko nėra. Automobilyje randama piniginė, pasas, išduotas R. P. vardu, mobilaus ryšio telefonas;

7. vaizdo įraše „PSS-20250430-234700UTC+0300“ reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 57-58).

Iš 2025-05-01 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamasis dėl fizinės būklės negalėjo pasitikrinti blaivumo (b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025-05-02 specialisto išvadoje Nr. T-A 2053/2025(01) nurodyta, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 51).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar AB „Regitra“) duomenimis, automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „C. A.“, o valdytojas –– R. P.. UAB „C. A.“ 2023-09-16 minėta automobilį nupirko už 9 500 Eur (b. l. 39).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „BMW 318d Aut. A8“ (pasirinkti metai 2013 m.) vidutinė kaina 2025 m. gegužės mėn. Lietuvoje buvo 8 980 Eur (su PVM) (b. l. 41).

Vyresniosios tyrėjos A. L. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2025-04-30 apie 23.44 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo g. ir Buivydiškių g. sankirtoje, automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu nuvažiavo į griovį. Atvykus nurodytu adresu, ant žalios vejos, prie medžio pastebėjo minėtą automobilį. Priėjus arčiau, niekur šalia nesimatė jokių žmonių, automobilio viduje jokių asmenų nebuvo, pastebėjo iššokusias oro pagalves, salone daug įvairių daiktų. Apžiūrėjus saloną, ant priekinės keleivio sėdynės pastebėjo vyrišką rankinę, piniginę, kurioje buvo pasas, ATK, vairuotojo pažymėjimas, neįgaliojo ženklas su dokumentais, išduotas R. P. vardu, telefonas. Pranešus šią informaciją OVS budėtojui, prie įvykio buvo priskirti dar keli ekipažai, kurie ieškojo vairuotojo. Į vietą buvo iškviesti PGT, kurie atjungė automobilio akumuliatorių. Po kiek laiko aiškinantis įvykio aplinkybes, į įvykio vietą atėjo kaip vėliau paaiškėjo, automobilio savininkas R. P., kuris pradžioje sakė, kad jis automobilio nevairavo, paklausus kas vairavo automobilį, šis atsakyti negalėjo. Paaiškinus, kad automobilio salone yra jo dokumentai, telefonas, R. P. nurodė, kad visgi jis vairavo automobilį, padarė eismo įvykį, nes važiavo greitai, jam nesuveikė stabdžiai ir jis, nesuvaldęs savo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir rėžėsi į medį. R. P. nurodė, kad važiavo Ozo gatve, nuo PC „Akropolis“ ir norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Paklausus asmens ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, R. P. atsakė, kad jis 2025-04-30 apie 22 val. išgėrė skardinę alaus. Paprašius asmens pasitikrinti girtumą, šis paaiškino, kad dėl savo ligos, gerklės vėžio, jis negali įpūsti į alkotesterį. R. P. parodė savo gerklę, kur matėsi, kad joje yra skylė, pats R. P. sunkiai kalba, uždengdamas skylę. R. P. buvo paaiškinta, kad tokiu atveju jam reikės važiuoti priduoti kraujo, kad galima būtų nustatyti jo girtumą, šis sutiko nuvykti priduoti kraujo. Bendraujant su R. P., nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jo judesiai nebuvo nekoordinuoti, jis elgėsi adekvačiai, kalba buvo pakankamai rišli. Pats R. P. prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, prisipažino, kad nesuvaldė jos dėl didelio greičio, įvykus eismo įvykiui, iš įvykio vietos pasišalino, nes patyrė stresą ir nuėjo pas savo draugę, kur pagalvojęs ir nuslūgus stresui, nusprendė grįžti į įvykio vietą. R. P. prisipažinimas užfiksuotas BODY kamera. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP, kurie R. P. apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė. Ekipažas V1752 pristatė R. P. į Antakalnio kliniką, kur jam buvo paimtas kraujas, girtumui nustatyti (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina R. P. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą jo kraujyje nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme iš esmės savo kaltę pripažino. Pripažino, kad jis kaltas, kad buvo girtas ir sutinka, jog kad jo kraujyje galėjo būti nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Po eismo įvykio negėrė ir negalėjo gerti, nes piniginė buvo palikta ir pareigūnų rasta automobilyje, o grynųjų pinigų jis su savimi neturėjo. Gėrė dieną prieš įvykį, ir po to tam alkoholiui neišsisklaidžius, įvykio dieną gėrė vėl alkoholį. Išgėrė tris skardines alaus. Alų pradėjo gerti nuo 17 val., gėrė iki 21 val., o prie vairo sėdo gal 22-23 val. Sutiko, kad girtumas buvo nustatytas dėl to, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas prie vairo.

Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma. Iš BPC skambučių garso įrašo matyti, kad pirmas pranešėjas pranešė BPC, jog pastebėjo didelę avariją prie „Impuls“, automobilis „BMW“ nuskrido nuo kelio, nuvažiavo per žolę ir į kažką stipriai atsitrenkė. Minėtas automobilis pro juos dideliu greičiu pravažiavo. Po to kita pranešėja BPC pranešė jau apie įvykusią avariją, nurodydama, kad aplink automobilį vaikšto neblaivus vyras, vyras išlipo, viduje daugiau žmonių nėra, po to vyras įlipo į automobilį ir signalizuoja. Vaizdo įraše „PSS-20250501-002733UTC+0300“ užfiksuota kaip prie automobilio stovi kaltinamasis ir moteris. Pareigūnė paklausia kieno tai automobilis. Kaltinamasis atsako, kad automobilis lizingo, bet registruotas jo vardu. Iš pradžių kaltinamasis neigė, kad jis vairavo automobilį, tačiau kartu su kaltinamuoju buvusi moteris nurodo, kad jis atėjo pas ją namo ir pradėjo rėkti, kad sudaužė mašiną. Kaltinamasis nurodo, kad išgėrė vieną „Kalnapilio“ alaus. Kadangi kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės negalėjo alkotesteriu tikrintis blaivumą, jis sutiko su pareigūnu pasiūlymu atlikti kraujo tyrimus. Vėliau su kaltinamuoju kartu buvusios moters sutuoktinis paaiškino, kad kaltinamasis norėjo juos pakišti, neva jie vairavo, nes jis pats (kaltinamasis) girtas. Tada kaltinamasis paaiškino, kad apie 22 val. jis išgėrė 0,7 l alaus. O vaizdo įraše „PSS-20250501-005544UTC+0300“ užfiksuota kaip kaltinamasis pasakojo, kad jo girtumas bus iki 0,4 promilės. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), kad stabdė automobilį, tačiau nesuveikė stabdžiai. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes bijojo, kad gali pripūsti, nes gėrė alaus. Nurodė, kad turi visas kategorijas ir negali pripūsti. Kaltinamasis prisipažino, kad vairavo automobilį. Šios aplinkybės taip užfiksuotos ir vyresniosios tyrėjos A. L. tarnybiniame pranešime. Taigi įvertinus tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek pirmiau aptartus įrodymus, juos vertinant kiekvieną atskirai bei kartu, darytina pagrįsta išvada, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis, kuris nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į medį. Dar neatvykus pareigūnams pranešėja BPC darbuotojai pranešė matanti, kad vairuotojas vaikšto neblaivus aplink automobilį, vis atsisėsdamas į vairuotojo vietą ir, kad automobilyje ir šalia nėra jokių kitų žmonių. Nors kaltinamasis iš pradžių neigė vairavęs, tačiau vėliau pokalbio su pareigūnais metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis (tai nurodė su kaltinamuoju buvusios moters sutuoktinis) ir po to pats kaltinamasis tai pripažino. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad transporto priemonę vairavo kaltinamasis R. P..

Aplinkybę, kad automobilį kaltinamasis R. P. vairavo būdamas neblaivus, be jo duotų parodymų, kad jis nevartojo alkoholio po eismo įvykio, nes jo piniginė buvo palikta automobilyje, o su savimi neturėjo pinigų, kad jis daug alkoholio vartojo dieną prieš įvykį, o po to ir įvykio dieną, prieš vairavimą, apie 17-21 val. pradėjo vartoti alų (išgėrė tris skardines), patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025-05-02 specialisto išvadoje Nr. T-A 2053/2025(01) nurodyti duomenis. Kadangi kaltinamojo sveikatos būklės nebuvo galimybės jo blaivumo patikrinti alkotesteriu, jam buvo pasiūlyta atlikti kraujo tyrimus. Kaltinamasis sutiko atlikti kraujo tyrimus. Minėtos specialisto išvados duomenimis, R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71% (promilės) etilo alkoholio. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog jam išties galėjo būti nustatytas toks neblaivumas.

Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad R. P. vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę, vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus ir pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, jo kraujyje nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi.

Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, jog prieš tai išgėrė alkoholio ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vis tiek sėdo prie vairo ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija (kraujyje nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija). Todėl tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Būdamas neblaivus vairavo automobilį, kurio nesuvaldęs padarė eismo įvykį (atsitrenkė į medį). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedalyvumo lygis. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. R. P. praeityje neteistas ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. 2025-05-15 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas du kartus, vieną kartą už tai, kad stovėjo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį ir vieną kartą už tai, jog būdamas atsakingu įmonėje asmeniu nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 82-83). Iš išdėstyto matyti, kad kaltinamasis iš esmės tinkamai laikosi įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, bei sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis –– bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam baudos dydžiui už nesunkių nusikaltimų padarymą –– 51 MGL (2 550 Eur). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos dydis atitiks kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis šiuo metu nedirba, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

III. Baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. P. privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija), vairavo Vilniaus mieste, vakare, o įvertinus BPC skambučių garso įrašų turinį, darytina išvada, jog kaltinamasis vairavo pavojingai, nes nesuvaldęs automobilio sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į medį). Todėl šiuo atveju buvo apgadintas kaltinamojo vairuotas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti, eisme dalyvavę asmenys, ir jų turtas. Tokiu būdu kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tačiau teismas atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei tai, kad tai pirmas atvejis, kai kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-05-28. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Taip pat šioje byloje būtina taikyti ir BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Automobilis , kurį vairavo kaltinamasis R. P. buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Be transporto priemonės panaudojimo šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau šiuo atveju nors transporto priemonės valdytojas yra kaltinamasis, tačiau minėto automobilio savininkas yra UAB „C. A.“ (b. l. 39). Įmonė nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 8 980 Eur (b. l. 41). Prokurorė prašė iš kaltinamojo R. P. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 980 Eur. O kaltinamasis prašė skirti dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, nurodydamas, kad keisis jo gyvenimas, kad jam nustatytas 35 procentų nedalumo lygis ir be teisių negalės išmokėti visko bei pragyventi.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Be pirmiau aprašytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jų vertinimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotinos sumos dydžio, atsižvelgia į tai, kad teismui nepateikta duomenų, jo turtinė padėtis būtų sunki, taip pat atsižvelgia į tai, jog jam paskirta bauda artima numatytam minimaliam dydžiui už nesunkių nusikaltimų padarymą. Kaip nustatyta pirmiau, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad kaltinamasis vairavo pavojingai ne tik dėl neblaivumo, bet ir pasirinkdamas važiavimo greitį, vietą. Vairuota vakare, tačiau judriomis Vilniaus gatvėmis, kur ir vakaro metu nemažai eismo dalyvių, taip keliant itin didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Tad įvertinus tai, kas aptarta bei automobilio vertę (8 980 Eur), skirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, nevaržys asmens teisių labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. P. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 8 980 Eur.

Kadangi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo nekritišką savo veiksmų vertinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-05-28.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. P. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 980 (aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt) Eur.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą dalyvauti 1 (vienus) metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti kad:

1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3303-1133/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė