- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- A-525-543-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- D. M., viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Atsakovas
- Alytaus
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. M., viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. V. skundu (t. I, b.l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Alytaus AVA) per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl L. O. M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVA, 75 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos.
Nurodė, jog pareiškėjos motina L. O. M. dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pateikė 1993 metais, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas tęsiasi iki šiol. Alytaus AVA 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 3-1221-(1.15) pareiškėją informavo, kad nuosavybės teisės natūra numatomos atkurti iki 2008 m. rugsėjo 20 d. Tačiau, praėjus nurodytam terminui, įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Teigė, jog Alytaus AVA pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 111 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus priimami per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos projekte ir jos paženklinimo vietovėje. Be to, iki 2003 m. kovo 1 d. nepasiūlė pareiškėjai kitu įstatyme numatytų alternatyvių būdų atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovams vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą, pagal pareiškėjos apskaičiavimus ji patyrė 75 000 Lt turtinę žalą. Teismas taip pat turi įvertinti jos motinos ir pareiškėjos dvasinius sukrėtimus ir emocinę depresiją, priartinusią motinos mirtį, dėl valstybės tarnautojų neveikimo ir jos teisių akivaizdžių pažeidimų vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 31–35) prašė skundo netenkinti.
Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo vilkinamas, tačiau, esant sudėtingai situacijai, buvo vykdomi susirašinėjimai su įvairiomis institucijomis bei ginčo žemės nuomininkais ir jame esančių pastatų savininkais, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė. Pažymėjo, jog 2006 metų pavasarį L. O. M. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruks ir pasiūlyta atkurti nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties ir laisvus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. L. O. M. sutiko, kad nuosavybės teisės į žemę (mišką) būtų atkurtos dalinai, tačiau D. M. informavo (telefonu), jog nesutinka, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į dalį žemės (miško).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 48–52) skundą atmetė.
Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsniu, Atkūrimo tvarkos 18, 103, 111 punktais, nurodė, jog atsakovas, vykdydamas savo funkcijas atkuriant nuosavybės teises, turėjo vadovautis Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo tvarkos nuostatomis ir atkurti nuosavybės teises natūra per įstatyme bei kituose aktuose nustatytus terminus. Nustatė, kad L. O. M. Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui 1991 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą 29,51 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. 1998 m. balandžio 7 d. buvo parengta pažyma „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 798, kurioje nurodyta, kad L. O. M. turi nuosavybės teisę į 3,45 ha žemės ir 26,06 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. 2000 metais buvo suderintos Alytaus apskrities, Varėnos rajono, (duomenys neskelbtini) L. O. M. grąžinamos natūra žemės ribos. Pažymėjo, jog atsakovas, atlikęs minėtus veiksmus, ilgą laiką neatliko jokių kitų įstatymo numatytų veiksmų, siekiant nedelsiant grąžinti minėtą žemę natūra. 2004 metais VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto buvo paruošti atskiri žemės sklypo planai, su kurių ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2004 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą L. O. M. sutiko. Jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami iki 2008 metų. Atsakovas tik nuo 2008 metų kovo mėnesio ėmė veikti aktyviai ir atliko eilę veiksmų bei procedūrų nuosavybės teisėms atkurti. Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 atkūrė nuosavybės teises L. O. M. (mirusi) į 2,499 ha žemės, 26,06 ha miško sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,409 ha žemės, 22,15 ha miško, taip pat sprendime nurodė, kad į likusią 0,951 ha žemę nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Konstatavo, jog tokios aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vilkinimas ir tęsėsi ilgą laiką, nes nebuvo laikytasi įstatymo nustatytų terminų atskiriems nuosavybės teisių atkūrimo procedūros veiksmams atlikti. Atsakovo nurodytos priežastys dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos ir ilgą laiką vykusių susirašinėjimų su įvairiomis institucijomis nepateisina jo neveikimo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo vilkinamos be jokių pagrįstų ir pateisinamų priežasčių, be to, neveikimas neprotingai ilgai buvo užsitęsęs, dėl to nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą nebuvo atkuriamos nedelsiant. Sutiko su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2006 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 4D-2005/05-1518 padaryta išvada, kad L. O. M. nuosavybės teisių į J. S. turėtą žemę (mišką) atkūrimo klausimas neišspręstas ne dėl jos kaltės, o dėl atsakingų Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų, privalančių vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus, neveikimo. Konstatavo, kad Alytaus AVA vilkino jos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą, nesiimdama aktyvių veiksmų per protingą terminą, neatkūrė nuosavybės teisių įpėdiniams į J. S. valdytą 29,51 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, jog žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A444– 619/2008), pabrėžė, jog, sprendžiant, ar yra pagrįstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, būtina nustatyti, ar jos nurodytas viešojo administravimo subjektas, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ir ar institucijos veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams. Pažymėjo, jog jau konstatavo, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo. Nustatė, kad pareiškėjos motina L. O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja palikimą priėmė, Vilniaus miesto 8-jam notarų biurui 2008 m. liepos 25 d. parašydama pareiškimą apie palikimą. 2008 m. rugsėjo 15 d. 8-ojo notarų biuro notarė R. J. išdavė pareiškėjai liudijimą. Atsižvelgė į CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymėjo, jog teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada, inter alia, grindžiama Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Pagal CK 5.3 straipsnį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Padarė išvadą, jog teisė į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai atsirado mirus jos motinai, t. y. 2008 m. gegužės 6 d. Tik tuomet atsirado pareiškėjos reikalavimo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bei į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžė, jog, vertindamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, vertina tik laikotarpį nuo pareiškėjos motinos mirties iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėjo, jog tokiu laikotarpiu atsakovas veikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pastebėjo, kad pareiškėja siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos dėl atsakovo neveikimo bei vilkinimo atkurti nuosavybės teises laikotarpyje, kai tokią teisę turėjo tik jos motina, kuri šios teisės nerealizavo. Pareiškėja yra teisių ir turto paveldėtoja, kuri turi savarankišką teisinį interesą. Pareiškėjos prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri galėjo pasireikšti tik jos motinai, taip pat reiškia ir jos teisės paveldėti tokią turtinę teisę po jos mirties pripažinimą. Tokiu būdu byloje keliamas ginčas yra ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dėl valstybės institucijų neveikimo, bet ir susijęs su civilinės teisės reguliuojamais paveldėjimo teisiniais santykiais, atsiradusiais po pareiškėjos motinos L. O. M. mirties. Pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra betarpiškai siejamas su kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teisingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų ne kartą yra nurodžiusi, kad tarp teisinių santykių, iš kurių kilęs minėtas ginčas, pagrindiniu pripažintinas ne administracinis teisinis, bet civilinis teisinis, kadangi kilusio ginčo išsprendimas, visų pirma, susijęs su paveldėjimo teisinių santykių nustatymu. Konstatavo, jog reikalavimas priteisti žalą dėl valstybės institucijų neveikimo bei vilkinimo atkurti nuosavybės teises jos motinai, gali būti sprendžiamas tik bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog, išnykus ginčo dalykui, pasibaigia ir pareiškėjos teisė į materialinių reikalavimų patenkinimą teismine tvarka. Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 atkurtos nuosavybės teisės L. O. M. (mirusi) į 2,499 ha žemės, 26,06 ha miško sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,409 ha žemės, 22,15 ha miško, taip pat sprendime nurodyta, kad į likusią 0,951 ha žemę nuosavybės teisė bus atkurta vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokio sprendimo pareiškėja neginčijo, todėl, atsakovui patenkinus vieną iš pareiškėjos reikalavimų dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises gera valia, išnyko ginčo dalykas, dėl kurio pareiškėja buvo padavusi skundą teismui (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus).
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 58–60), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog jai, kaip motinos teisių ir turto paveldėtojai, reikalavimo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atsirado tik po jos motinos mirties.
2. Teismo išvada, jog atsakovas laikotarpiu nuo to momento, kai pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, veikė taip, kaip numato teisės aktai, yra nepagrįsta. Teigia, jog teismas turėjo spręsti skundo reikalavimą, kurį ji paveldėjo, priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl valstybės institucijos neveikimo ir vilkinimo atkurti nuosavybės teises jos, kaip paveldėtojos, naudai pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Be to, ji turėjo motinos įgaliojimą veikti jos vardu nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ir atitinkamai patyrė dvasinių išgyvenimų.
3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 38-25643 dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra netinkamas, jis pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl ji jo ir negalėjo ginčyti. Pažymi, jog minėtas sprendimas netinkamas, nes jo pagrindu L. O. Mickienei nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą neatsirado, kadangi grąžintas žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Vaikų poilsis“ (toliau – ir Įstaiga) atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 66–67) nurodo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Įstaigai panaudos pagrindais perdavė valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Teisinė tokių statinių registracija baigta 2002 metais. Nurodo, jog Įstaigos veikla neturėjo įtakos pareiškėjai susigrąžinant paveldėtą žemę.
Atsakovas Alytaus AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 78–80) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, 5.3 straipsniu, aplinkybe, jog pareiškėjos motina mirė 2008 m. gegužės 6 d., o pareiškėja palikimą priėmė 2008 m. liepos 25 d., sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai tik nuo jos motinos mirties dienos atsirado reikalavimo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat sutinka su išvada, jog laikotarpiu nuo motinos mirties Alytaus AVA veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
2. Sutinka su teismo išvada, jog, Alytaus AVA priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išnyko ginčo dalykas, sprendžiant reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
3. Nurodo, jog sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, negalėjo įteikti pareiškėjai, nes VĮ Registrų centro Alytaus filialas negali dviejų žemės sklypų ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos nesiderina su gretimu žemės sklypu, o nuosavybės teisių atkūrimo byla prijungta prie administracinės bylos Nr. I-55-428/2009 ir pareiškėja yra pateikusi apeliacinį skundą, todėl nėra galimybės patikrinti ir, prireikus, patikslinti kadastro duomenis bei įteikti tokį sprendimą pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama įpareigoti Alytaus AVA per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl L. O. M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVA, 75 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 L. O. M. atkūrė nuosavybės teises, t. y. išnyko ginčo dalykas, skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas vertino išskirdamas į dvi dalis ir, nustatęs, jog nuo pareiškėjos reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento įgaliotos institucijos veikė taip, kaip turėjo veikti, reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Tuo tarpu nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos iki pareiškėjos reikalavimo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento, atlyginimo, teismas nurodė, kad toks reikalavimas gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes jo nagrinėjimas susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais.
Dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą
Kaip jau minėta, pareiškėja skundu prašė priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjos reikalavimą, padarė išvadą, jog, nors įgaliotos institucijos ir vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėja tokių veiksmų atlikimo metu neturėjo reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės, o vėliau įgaliotos institucijos veikė taip, kaip ir privalėjo veikti pagal teisės aktus.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. sausio 18 d. nutartimi (byloje L. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus ir kt.) išaiškino, jog tai, kad asmuo reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia kaip įpėdinis, nekeičia bylos rūšinio teismingumo. Todėl byla teisminga administraciniam teismui, o bylą nagrinėjantis administracinis teismas gali išspręsti ir su byla susijusius papildomus klausimus dėl teisės į žalos atlyginimą perėmimo (paveldėjimo).
Darytina išvada, jog vien nurodyta minėtos specialiosios teisėjų kolegijos praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą, nepagrįstai visa apimtimi nevertindamas pareiškėjos reikalavimo priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tokia išvada yra pakankamas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (civilinė byla Nr. 3K-3-151/2009, A. E. Ž. v. V. A. Ž.), kad įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, o nagrinėtu atveju kasatorei priėmus palikimą, ji nuo 2006 m. sausio 21 d. įgijo visas palikėjo turtines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę reikalauti iš atsakovo dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusios žalos atlyginimą nuo palikimo atsiradimo momento. Be to, paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių (civilinė byla Nr. 3K-7-190/2009, UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.).
Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjamos bylos kontekste turėtų įvertinti suformuotą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, susijusią su paveldėjimo pagrindu įgyjamų teisių apimtimi.
Pabrėžtina, kad pareiškėja skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo nesiejo su žalos, atsiradusios iki teisių ir po teisių paveldėjimo, padarymu, t. y. pateikė bendrą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl toks skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, susijusių su reikalavimu dėl žalos, padarytos atsakingų institucijų veiksmais po to, kai pareiškėja paveldėjo L. O. M. teises ir pareigas, atlyginimo.
Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus
Bylos medžiaga patvirtina, jog Alytaus AVA 2009 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 38-25643 atkūrė nuosavybės teises į L. O. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,499 ha, 26,06 ha, kartu nurodant, kad nuosavybės teisės į jai tenkančius 0,951 ha žemės, bus atkurtos vėliau, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neginčijo, jog jos motinai minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau pateikė argumentus, susijusius su tokio sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu. Pažymėtina, kad tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl minėto sprendimo neteisėtumo nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, jos nevertintinos ir dėl jų atskirai nepasisakytina.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pareiškėjos motinai atkūrus nuosavybės teises, nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Alytaus AVA per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl L. O. M. nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl teismo sprendimo dalis dėl skundo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.